Šiuolaikinės demokratijos samprata

Terminas demokratija yra labai senas ir buvo jau vartojamas sen. Graikijoje. Pažodžiui išvertus iš graikų kalbos “demokratija” reiškia “liaudies valdžią”. Ir iš tiesų nedideliuose sen. Graikijos miestuose- valstybėse (poliuose) visi gyventojai galėdavo reguliariai susirinkti ir priimti nutarimus visais svarbiausiais miesto-valstybės gyvenimo klausimais bei išsirinkti pareigūnus, kuriems būdavo pavedama tuos nutarimus įgyvendinti. Tad savo pirmine prasme “demokratija” iš tiesų reiškė liaudies valdžią, nes faktiškai miesto-valstybės valdžia buvo visi miesto-valstybės piliečiai. Tokia demokratija yra vadinama Tiesiogine demokrtatija. Mažose valstybėse VISI piliečiai galėjo susirinkti i vieną vietą ir ką nors drauge nuspręsti. Tačiau šiuolaikinėse valstybėse tai yra neįmanoma. Išskirtiniais atvejais vis dėlto yra įmanoma sužinoti visų valstybės piliečių nuomonę. Tam tikslui gali būti rengiama visuotinė piliečių nuomonės apklausa ( plebiscitas ir referendumas). Šiuolaikinė demokratija yra atstovaujamoji. Tai reiškia, kad valstybės tauta įgyvendina savo suverinitetą ir valdo valstybę ne tiesiogiai, bet per savo išrinktus ir įgaliotus atstovus. Būtent tautos atstovų rinkimai yra pagrindinė tautos suveriniteto įgyvendinimo priemonė.
1. tautos suverenitetas
2. laisvė ir lygybė
3. konsensusas (susitarimas)
Pirmasis principas, tai tautos suverenitetas. Suverenas tai tas, kam nedalomai priklauso aukščiausia valdžia. Demokratija bus įgyvendinta tik tuomet, kai aukščiausia valdžia visiškai disponuos valstybės tauta (visi piliečiai turintys pilietybę). Pati tauta laikinai rinkimų būdu ir įstatymo nubrėžtomis sąlygomis gali deleguoti sau priklausantį suverenitetą reprezentaciniams valdžios organams (parlamentui).
Antras principas – laisvė ir lygybė. Laisvė, tai galėjimas daryti visą tai, kas neprieštarauja gamtos, dorovės ir juridiniams įstatymams. Laisvė sudaro galią daryti visą, kas nekenkia kitam žmogui (piliečių ir žmonių teisių deklaracija). Laisvės ribos gali būti nustatytos tik įstatymu. Lygybė demokratinėje visuomenėje suprantama tik kaip piliečių lygybė prieš įstatymus, teisių ir pareigų vienovė – lygiateisiškumas. Senai pastebėta, kad tarp laisvės ir lygybės yra akivaizdus prieštaravimas: kuo daugiau laisvės, tuo mažiau lygybės. Santykis tarp laisvės ir lygybės demokratinėje visuomenėje išreiškiamas socialinio teisingumo kategorija kuri apima savyje dvi puses:
1. starto lygybė: visų demokratinės visuomenės galimybės save...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!