Šiuolaikinės edukologijos filosofija

Kodėl civilizuotame pasaulyje krenta moksleivių pažangumas, blogėja elgesys? Paaiškinti galima prieštaravimais tarp ekonominės, technologinės pažangos ir dvasinės kultūros lygio. Dvasinis žmonijos gyvenimas atsilieka nuo civilizacijos šuolio. Žmogus liko daiktų vergu, todėl yra tik vienas būdas šiai problemai ir šiems prieštaravimams spręsti. Tai – ugdymas, dvasinis žmogaus, tautos, visuomenės, pasaulio žmonių ugdymas. Taigi pasaulį pertvarkančio ugdymo paskirtis – asmenybės dvasingumo kūryba.
Edukologijos mokslo objektas ir yra ugdymas, todėl šiame darbe mėginsiu aptarti ugdymo realybę jos pažinimo aspektu, formuluojant tokius klausimus: kokia yra individualybės saviraiška mokyklos gyvenime, ar ugdymas yra žmogiškojo pažinimo objektas, kokios šio objekto pažinimo ištakos, kokios yra ugdymo pažinimo ribos.
Kiekvienas mokslas taip pat ir edukologija siekia objektyviai aprašyti ir paaiškinti vieną ar kitą realybės aspektą, siūlyti šios realybės tobulinimo būdus. Mokslinio pažinimo rezultatas – sistema, kurią sudaro pagal tam tikrus principus sutvarkytos žinios apie tikrovę, tolesnio jos pažinimo prielaidos ir problemos, kurias ir mėginsiu paaiškinti.
Pažinti ugdomuosius įvykius, jų turinį, prasmę yra labai svarbu, nes kitaip yra neįmanomas ugdomasis veikimas, jo tobulinimas. Naujas šios srities žinias teikia ugdymo mokslas edukologija, o naujoms mokslinėms žinioms kaupti yra sukurta keletas metodologinių krypčių: racionalistinis, empirinis, fenomenologinis ugdymo tikrovės pažinimai.
Edukologija – žmogaus ugdymo mokslas. Todėl žmogų tyrinėja įvairūs mokslai. Kadangi ugdymo esmę skirtingai aiškina daugelis tyrinėtojų, tai akcentuoju ir savo darbe. Juk svarbu pabrėžti, kad šių dienų ugdymo samprata suponuoja daugelio mokslų dalyvavimą sprendžiant ugdymo problemas.
Pedagogika yra laikoma edukologijos mokslų branduoliu. Iš pedagogikos išsirutuliojo edukacinių mokslų šeima. Edukologijos integruotą struktūrą 1985 m. pateikė G.Mialeret, UNESCO užsakymu atlikęs išsamų ugdymo mokslo būklės tyrimą. G.Mialeret (1985) publikuotame darbe “Įvadas į edukacinius mokslus” teigiama, kad edukacinių mokslų šeimą sudaro: pedagogikos mokslai, ugdymo filosofija, ugdymo istorija, švietimo planavimas, švietimo ekonomika, švietimo etnologija, švietimo demografija, ugdymo psichosociologiniai tyrimai, ugdymo fiziologija. Tačiau XX – XXI amžių sandūroje atsirandančios vis naujos mokslo, technologijų, visuomenės kokybės sąlygojo socialinių mokslų vystymąsi. Edukacinių mokslų šeima...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!