Spalvotos fotografijos technologijos

1) SPALVOTŲ MEDŽIAGŲ SANDARA: PALYGINTI NEGAT., INVER. IR FOTOPOP. SANDAROS PANAŠUMUS IR YPATUMUS Šiuolaikinių spalvotų medž. sandara yra gana sudėtinga: ji sudaryta iš pagrindinių ir pagalbinių sluoksnių. Šviesai jautrūs fotografiniai sluoksniai sudaryti iš emulsijos. Emulsijos dispersinė aplinką sudaro želatina:joje tolygiai išsidėstę Ag.hal mikro kristalų grūdeliai: mikro kristalai labai maži, o jų kiekis emulsijoje milžiniskas. Priklausomai nuo medž. rūšies ir paskirties, mikro kristalų dydis svyruoja nuo 0,05 iki 1,71 μkm, o kiekis 1015 iki 1014 viename cm3 emulsijos. Kuo mikro kristalai didesni, tuo didesnis jautrumas šviesai, kuo jie vienodesni, tuo didesnis fotomedžiagos kontrastas. Taigi, gaminant fotomedžiagas, labai svarbu gauti reikiamo dydžio mikrokristalus. Pagrindiniai ir pagalbiniai sluoksniai: visos spalvotos medž. turi pagalbinius sluoksnius, kurie atlieka tam tikras funkcijas: Apsauginis sluoksnis eksploatacijos metu apsaugo emulsijos sluoksnį nuo mechaninių sužalojimų. Tarpsluoksniai vieną sluoksnį nuo kito ir sumažina vieno sluoksnio įtaką kitam. Filtrinis sluoksnis sugeria spindulius, kurie gali veikti kitus sluoksnius Priešaureolinis sluoksnis sumažina atsispindėjimą nuo pagrindo Gerinantis elastingumą sluoksnis sumažina sukrumą, foto medž. tampa elastingesnė, nesusisuka. Antistatinis sluoksnis darbo metu apsaugo nuo įsielektrinimo, elektros iškrovų. Įvairių tipų spalvotose fotografinėse medžiagose sluoksnių storis nevienodas: pagrindinių nuo 2 iki 30 μkm, o pagalbinis 1 -5 μkm. Kiekviename pagrindiniame sluoksnyje yra spalvas sudarantys komponentai ir sensibilizatoriai. Įvairių rūšių negatyvinių medžiagų gamyboje norint pagerint jų fotografinę platumą ir spalvų perteikimą, vidinio maskavimo būdu, emulsijos sluoksnis padengiamas dviem arba trim pussluoksniais. Taigi susidaro 10 – 15 pagalbinių sluoksnių. Pozityviniuose medžiagos yra nedidelio jautrumo, todėl neturi geltono filtrinio sluoksnio. Šviesai jautrių sluoksnių gamybai naudojami AgCl. Pozityvinės juostos sudarytos iš 3 – 5 sluoksnių, o fotopopieriai – iš 6 – 8 pagrindinių ir pagalbinių sluoksnių. Pagrindiniai spalvotų medžiagų sluoksniai yra trys: 1. mėlyniems spinduliams jautrus sluoksnis. 2. žaliems spinduliams jautrus sluoksnis. 3. raudoniems spinduliams jautrus sluoksnis. Spalvotas inversinis procesas. Pirma inver juosta buvo atrasta 1935m KODAK firmos, jos jautrumas buvo 10ASA. FUJI chrom ir AGFA chrom – bespalves spalvinės komponentes RM Ox produktai sudaro dažus. KODAK chrom neturi spalvinių komponenčių, nes jos yra ryškale, ir kiekvienas pagr sluoksnis ryškinamas atskirai atskirų ryškalų. Kodak chrom juostos labai plonos, Šviesa praeidama labai mažai išsisklaidoma, todėl turi padidintą skir gebą (labai geras ryškumas). Inversinės juostos būna 2 rūšių: Dienos šviesai 5500K ir dirbtiniai 3200K. AGFA chrom professional: 1. Apsauginis želatininis 2. tarpinis 3. UV filtrinis 4. Labai jautrus melyn sninduliams 5. Mažai jautrus mėlyn spinduliams 6. Geltonas filtrinis sluoksnis 7. Aktyvus tarpinis 8. Labai jautrus žaliems sninduliams 9. Mažai jautrus žaliems spinduliams 10. Tarpinis želatininis 11. Raudonas filtrinis sluoksnis 12. Labai jautrus raud sninduliams 13. Mažai jautrus raud spinduliams 14. Želatininis tarpinis 15. Pasluoksnis 16. Priešaureolinis sluoksnis 17. Pagrindas Aktyvus tarpiniai sluoksniai sudaryti iš želatinos, įvestos komponentės, kurios jungiasi su RM Ox produktais. Duoda bespalvius junginius. Tarpin. sluoksnių paskirtis yra ne tik atskirti sluoksnius esančius vienas šalia kito ir neleisti RM Ox produktams difunduoti į greta esančius sluoksnius, bet taip pat pagerina spalvų skyrimą, perdavimą.Tapinis želatinos sluoksnis atskiria vienas nuo kito sluoksnius. Raudonas filtrinis sluoksnis sulsiko visus neraudonus spindulius. Negatyvinių medžiagų sandarą 1. Apsauginis 2. emulsinis sluoksnis 3. filtrinis sluoksnis iš koloidinio 4. emulsijos sluoksnis jautrus mėlyniems ir žaliems spinduliams 5. emulsijos sluoksnis jautrus mėlyniems ir raudoniems spinduliams 6. Priešaureolinis sluoksnis 7. Pagrindas Popierių sandara (ant treacitatinio, lavsaninio ir kt. pagrindo) 1. Apsauginis 2. mėlyniems spinduliams jautrus sluoksnis 3. tarpsluoksnis 4. žaliems spinduliams jautrus sluoksnis 5. baritinis sluoksnis 6. Pagrindas Norint pagerint spalvų perteikimo kokybę, ieškoma įvairių sensibilizatorių. Popierių ir kitų fotografinių medžiagų pagrindas gaminamas iš įvairių polimerų gero skaidrumo bei elastingumo medžiagų. Mažiausiai pakitusi yra išliko inversinių medž. sandara. Pagrindiniai reikalavimai visoms spalvotoms medž. šie: 1. spalvų perteikimą priartinti žmogaus akių kolbelių perteikimui 2. nuosekliai laikomasi spalvotų medžiagų gamybos technologijų. Po daugelio bandymų buvo gauti spalvas sudarantys komponentai, kurie būdami jautrus pagrindinių spalvų spinduliams po reakcijos sudaro papildomų spalvų dažus: ◦ I – ame sluoksnyje – geltonos spalvos ◦ II – ame – purpurinius ◦ III – ame – žydrus Negatyvinės medžiagos yra maskuotos ir nemaskuotos, trijų sluoksnių medžiagų gamyboje, nors ir idealiai laikantis technologijos, nepavyksta išvengti visuose procesuose spalvinių iškraipymų. Gamybos metu dalis spalvinių komponentų prasiskverbia į šalia esančius sluoksnius. Taip sluoksniuose susidaro parazitiniai dažai. Ieškoma būdų, kaip pagerinti spalvinę atvaizdo kokybę. Bandomi nauji sensibilizatoriai, tobulinama gamybos technologija, kuriami nauji įrengimai. 2) SENSITOMETRINĖ SPALVOTŲ MEDŽ. CHARAKTERISTIKA Foto medžiagos jautrumas – tai pagrindinis parametras, reikalingas nustatyti teisingą išlaikymą ir diafragmą. Foto medžiagos jautrumas šviesai - tai yra dydis atvirkščiai proporcingas ekspozicijai, kurį reikia suteikti foto medžiagai tam, kad gautume tikrą kriterinį optinį tankį. Bendroji fotografinė platuma – tai dydis, kuris charakterizuoja tą ekspozicijų lg intervalą, kurio ribose visi optiniai tankiai perduodami teisingai, t.y. proporcingai lgH. O pastarieji atitinka objekto skaisčių pokyčiui. Fotografinė platuma charakterizuoja ekspozicijų intervalą, kurio ribose konkreti foto medžiaga teisingai perduoda objekto skaisčius. Fotografinė platuma – tai skirtumas lgH, kuris atitinka tiesios dalies pradžios ir pabaigos charakterines kreives. Vualis – tai bendras foto sluoksnio pajuodavimas, kuris gaunamas po ryškinimo. Šis pajuodavimas atsiranda tuose vietose, kurios nebuvo paveiktos šviesos. Nežymus vualis būdingas visoms fotografinėms medžiagoms. Padidintas vualis gali atsirasti saugant medžiagą netinkamuose sąlygose arba kaip blogo cheminio apdorojimo proceso rezultatas. Bendras vualio tankis – tankis, kuris iš visų trijų sluoksnių yra didesnis. Kontrastingumo koeficientas – tai matas, kuris rodo foto medžiagos gebėjimą perduoti fotografuojamo objekto skaisčius skirtingo pajuodavimo, tai leidžia negatyve gauti didesnį arba mažesnį kontrastą, negu kontrastas pačio objekto. Kontrastingumo koeficientas () – tai vidurinio ir apatinio sluoksnių vidurkis. Kontrastingumo koeficientas nustatomas grafiškai iš charakterinės kreivės. Jis yra lygus tiesios charakterinės kreivės dalies pakraipymo tgL. Bendras vidutinis gradientą (g), nustatomas kaip vidurkis tarp purpurinio ir žydro sluoksnių. Spalvotom juostom papildomai nustatomi: Išbalansavimas pagal jautrumą: Trijų sluoksnių išbalansavimas pagal jautrumą pasireiškia tuo, kad sluoksnis turintis didesnį jautrumą sudaro vaizde dažų perteklius. Šį išbalansavimą galima ištaisyti naudojant kompensacinius filtrus fotografuojant. Bet dažniausiai galutinis koregavimas atliekamas pozityvo spausdinimo metu naudojant korekcinius filtrus. Idealiai subalansuota juosta bus tada, kai BS=1. Jei juosta išbalansuota pagal jautrumą, tada fotografinę platuma būna labai mažą. Išbalansavimas pagal kontrastingumo koeficientą: Kai purpurinio ir žydro sluoksnių kontrastingumo koeficientas labai skiriasi, juosta laikoma išbalansuota pagal kontrastą. Toks išbalansavimas neištaisomas. Negatyve vizualiai nustatyti toki išbalansavimą neįmanoma, jis pasireiškia tuo, kad spausdinant pozityvą šviesos ir šešėliai būna priešingų spalvų. Idealiausias balansas kai =0. Išbalansavimas pagal vualį: Negatyve baltuose vietose gausime geltoną atspalvį. Tą defektą galima pašalinti pozityvo spausdinimo metu korekcinių filtrų pagalba. Grūdėtumas- priklauso nuo sidabrini vaizdo grūdėtumo tiriamam sluoksny. Tyrimai parodė, kad juodai baltos juostos turi mažesnį grūdėtumą, negu spalvotos. Spalvotas vaizdas formuojamas ne iš išryškinto metalinio Ag (kadangi jis yra pašalinamas iš sluoksnio apdorojimo metų ), o vaizdas formuojamas iš taip vadinamu dažų debesėlių. Jie atsiranda ryškinimo metų aplink grūdelių metalinio Ag. Dydis debesėlio žymiai didesnis negu pačio metalinio Ag grūdelio. Ir priklausys nuo reakcijos tarp ryšk medž Ox formos su spalvinę komponente. Dydis priklausys nuo reakcijos greičio. Ryškumas debesėlio kontūrų priklauso nuo spalvines komponentes savybių ir nuo dažų susidariusiu reakcijos metų. Skiriamoji geba: priklauso nuo Ag hal mikrokristalų dydžio, formos, nuo mikrokristalų koncentracijos ir išsidėstymo sluoksnyje, nuo sluoksnio storumo. Skiriamoji geba atskirų sluoksnių didesnę negu bendra juostos. Todėl skiriamoji geba spalvotos juostos praktiškai sutampa su skiriamąja geba purpurinio sluoksnio, kuris jautrus žaliai spektro zonai. Gelt ir žydr sluoksnio poveikis skiriamajai gebai žymiai mažesnis. Moduliacijos perdavimo funkcija: faktorius, kuris rodo kaip mažėja kontrastas didėjant detalių smulkumui. Ji priklauso nuo šv išsklaidymo emulsiniame sluoksnyje. Šv išsklaidymas priklauso nuo emulsinio sluoksnio storio, nuo mikrokristalo dydžio ir formos.Šviesa praeinanti emulsinį sluoksnį vis daugiau išsisklaido, kuo žemiau sluoksnis tuo mažesnis smulkių detalių kontrastas ir tuo mažesnis moduliacijos perdavimo funkcija. Ji priklauso nuo tyšk medž Ox formos, difuzijos prie spalvinės komponentės, kuri yra aplink metalinį Ag, tai pat nuo spalv komponentes savybių ir jos koncentracijos, nuo ryšk medž savybių. 3) Spalvotų medžiagų saugojimas Ilgaamžiškumo spalvoto vaizdo įtakos turi drėgmė, benzinas, deguonis, yra aktyvus oksidatorius. Skaidrės geriausiai saugoti albumuose, su specialia plėvelė, kuri nepraleidžia deguonies, rėmeliuose, dėžutėse. 4) Fotografavimas spalvotomis medž. natūraliame apšvietime Spalvinis fonas – tai daikto sugebėjimas dalį elektromagnetinių spinduliavimo bangų atspindinti, o dalį sugerti. Daikto spalva priklauso ne vien nuo dažytos spalvos, bet ir nuo atspindinčiojo paviršiaus. Atsispindėjusi spalva, dažnai yra kitokios spalvos. Šviesa, krisdama į objekto paviršių, suskyla į 3 dalis: 1- atsispindi ir išsisklaido aplinkoje, 2 – absorbuoja (sugeria); 3 - praeina pro medžiagą. Nuo blizgaus ir veidrodinio pavirš. atsispindėjusi šviesa tampa balta dėmė. Reikia stebėti kadre vyraujančių spalvų kiekį. Natūraliame apšvietime geriausiai spalva perteikiama, kai saulės šviesa krenta, mažiau nei 45 laipsniu kampu. Didžiausias atspindys ir blankios spalvos, kai saulė Zenite. Kai saulė 15 – 30 laipsniu (portretas rausvas, raudonai mėlyna spalva juosta). Vasara apie 11 val., ryto ir nuo 15 iki 17 val. vakaro didelę reikšmę turi ekspozicija 5 kl. FOTOGRAFAVIMAS SPALVOTOMIS MEDŽ. FOTOSTUDIJOJE ??????????????? 6) APŠVIETIMO LEMPŲ, NAUDOJAMŲ SPALVOTOJE FOTOGRAFIJOJE SPEKTRINĖ CHARAKTERISTIKA Kaitrinės lempos - jų spalvota temperatūra – 2800 – 3500 K, todėl fotografuojant su tokiom lempom ant spalvotų foto medž. (subalansuotų dienos šviesai) reikia naudoti konversinius filtrus, keliančius praėjusios pro objektyvą šviesos spalvinę temperatūrą. Liuminescencines lempos – šviti žemoje temperatūroje, jų spektrinės char. – kos priklauso nuo liuminoforo rūšies ir jų spalvinė temperatūra siekia 4700 – 6700 K. Jų galia nedidelė – 15-80 W, darbo trukmė – 12000 val.. Impulsinės lempos – skleidžia trumpus didelio intensyvumo blykstės elektros išlydžio metu. Spektrinė šviesos sudėtis yra artima dienos šviesai, jos spalvinė temperatūra priklauso nuo naudojamų inertinių dujų, jų slėgio, elektros grandinės parametrų ir siekia 5500 – 7000 K. Dažniausiai naudojami spalvoti filtrai ir skydo pavidalo fonas portretams. Spalvos geriausiai perteikiamos, esant santykiui tarp lanksčių ir šviesių skaisčių 1:50. Apšvietimo charakteris priklauso nuo reflektoriaus formos, nuo paties šviestuvo formos, lemputės padėties reflektoriuje, siulo šviečiamojo paviršiaus, lemputės formos, lemputės stiklo. Šviesos: 1. Piešiančioji šviesa – reguliuoja kadre spalvinį piešinį, tai lempa, turinti kriptingą šviesos pluošto formuotoją. Reflektorius vidutinio diametro (gali būti su atliekamais lapeliais). Lempos su 1000 – 500 W galingumo. Lempos gali būti naudojamos: šiltai balta (dienos šv.), veidrodinė (turi kriptingą šviesos srautą viduje lempą, padengta veidrodžiu, viršus lemputės matinis), arba su perkaitinimu Darbo val. – 3h. Prie šios šviesos derinamos ir kitos lempos. Atkreipti dėmesį į cokolį – srieginis arba lyginis. 2. užpildanti šv.- ji padeda išryškinti faktūrą ir jos spalvas. Turi būti 2x mažiau galingesne – 250 W, arba galinga, bet tada valdoma periostatu (transformatorius). Turi reflektorius didelio formato. Prieš lemputę yra sklaidiklis, kuo juo paviršius blizgesnis, tuo kietesnis apšvietimas. Paviršius turi būti matinis, grublėtas, blizgus, - padeda kurti minkštus apšvietimus. Draudžiama dengti popierium – užsidegs. Dirbant su didelių galingumo lempa negalima pirma atidaryti lapelius, o po to išjungti. Reikia iš pradžių išjungti, o po to atidaryti lapelius. Nes temperatūros skirtumas, gali įvykti sprogimas. Lempa statoma 30 laipsnių į abi pusias nuo fono, derinama prie piešiančiosios šviesos. 3. Modeliuojanti - turi būti gyliai reflektoriuje. fono šviesa: turi ypatingą reikšmę sp., fotogr-je. Gaunamas spalvotas kontrastas tarp objekto ir fono. Derinama akių, plaukų, apsirengimo ir fonu spalva, fonas harmoningas. Duoda siaurą šviesos pluoštą, nedidelio diametro, 60 – 10 W galingumo lempos, darbo laikas – 3000 val. dienos lempų, 5000 val. kaitrinių lempų. 4. fono šviesa – 60 W galingumo. Lempa kaba ant lubų, išsklaido. Lęšiniais šviestuvais apšvietimą galima suvesti į ovalą. kontroažiūrinis apšvietimas – lempa statoma už objekto. Reflektorius vidutinio diametro, kad spinduliai nepatektu į objektyvą. Svarbus šviesos piešinis. 60 W galingumo lempa. 7) Cheminė RM, naudojamų spal. fotogr. charakteristika Tirpalai: ryškinančiomis medž., keliami kitokie reikalavimai, nes jos turi reaguoti su apšviestų halogeniniu Ag ir komponentais bei sudaryti dažus, šalia Ag dažo grūdelio susidaro dažo molekule. 1-oji medžiaga aktyvesnė, nuodingesnė, naudojama negatyviniame procese, 2-ji pozityviniam. Savo fizine išvaizda – tai balkšvai rausvi sunkiai tirpstanti vandenyje. Pirmoji medžiaga duoda didesnę dažo išeiga, tom pačiom sąlygom ir juos reikia imti mažiau, o antrosios reikia imti 1,5 kadro daugiau. Svarbiausia medžiagoms švarumas ir spalva. Spartinančios medž. Naudojami silpni šarmai (potašas, soda). Geriau nauduoti patašą, nes sodoj dažnai būna priemaišų ir susidaro spalvotų vualių. pH rodiklis turi būti 8,8-11,3. Patašo koncentracija turi būt 1l nuo 50-80 g. O sodos 40-70 (1 l). Jei didės spartinančios medž kiekis vaizdo kokybė blogės. Pasižymi geru buferingumu (išlaiko pastovės savybes). Konservuojančios medž. Neleidžia ryškinančiai medž greitai oksiduotis, juo dedama mažai todėl kad jis suriša ryškinančios medž oksidacijos produktus, sudarančius dažus. Jei bus dedama daugiau kaip 2g, gausim blyškęs spalvas i 1 l dedama nuo 0,5 g iki 2,5 g de vandenio. Taip pat gali būti naudojamas hidroksilamino sulfatas, jei šios medž bus daugiau tai išryškins eksponuotą Ag hal juo oksidacinė forma dažų nesusidarys. Priešvualinės medž. – naud. KBr . I ryškalą dedama 0,5 g – 2 g/ 1 l . gali buti dedamas ir benzotrezolis (nuo1g-10g/ l) jei KBr naud su benzotrezoliu. Jei yra daug bromidu reakcija sulėtėja – atsiranda vualis. Jei bus daugiau prišvualinės medžiagos sumažės optinis tankis negatyvo KBr kiekis priklauso nuo pH rodiklio, kuo didesnis pH tuo daugiau reikės KBr. KBr sustiprina ryškinančios medž selektyvumą. (tai RM gebėjimas atrinkti ir ryškinti tik šviesos paveiktos Ag hal kristalus). Papildomo ryškinimo medž. – šis ryškinimas vyksta rūgščioje aplinkoje. Tikslas- pakelti jautrumą. Naudojamas KBr pH 4,0-5,0 dedama 2g/l Fiksavimo medž. – geriau nauduoti neutralu fiksažą nes rūgštus blukina spalvas. Gali būt papildomai naudojami amoniotiosulfatai. Reikia saugoti, kad fiksažo neįtikštų į ryškalus, nes gausime raudoną vualį. Fiksavimo trukmė priklauso nuo Natiosulfato koncentracijos ir tirpalo temperatūros. Balinimo medž. Balinimas savo esmė l., panašus į silpninimą nesp fotografijoje. Šiame procese naud., raudonoji kraujo druska ir Na sulfatas su NA Cl. Na sulfatas reaguojamas tarpusavy su NaCl tirpale sudaro CuCl2, kuris oksiduoja Ag+, CaBr ir NACl – tai pagreitinamas procesas, gali būti naud ir Cabihromatas, bet jis blukina spalvas ir yra nuodingesnis. Poz-me procese ieškodami meninio efekto galime ne visai išbalinti metalinį Ag, tai gauname sodresni tonai. Tokių būdų gali būti sutrumpintas apdirbimo laikas arba dedama daugiau oksidatoriaus. Temperatūros svyravimas balinimo procese reikšmės neturi. Tirpalai po naudojimo saugojimui netinka. Balinimą pakartoti. Stabilizacija. Pozityviniame procese yra naudojama stabilizacijos operacija. Ji vyksta kartu su balinimu ir fiksavimu. Naud., medž: formalinas ir optiniai balintojai. Gali būti naud glicerinas (ne dideliais kiekiais), jis minkština emulsiją. Stabilizacijos esmė: balina, kietina emulsiją, suriša ir paverčia bespalviais visų reakcijų liekanas. PAGRINDINIAI REIKALAVIMAI RM: - geras selektyvumas, RM turi greitai atrinkti eksponuotas nuo neeksponuotų mikrokristalus ir pradėti greitai ryškinti; - RM oksidacijos produktai turi greitai reaguoti su spalvinėm komponentėm ir po reakcijos sudaryti maksimalų dažų kiekį su tam tikra spektrine charakteristika. - medž. neturi būti toksišką. Nuo RM atsiranda egzemos, kvėpavimo takų alergija. Tai yra aminofenolio klasės ir parafenilendiaminai (sudaro stabilesnius dažus sluoksnyje). TSS yra 1,5karto aktyvesne nei T – 32. Fotopopieriams naudoja T – 32 jis mažiau toksinis. Kuo didesnę uodega prikabinta prie benzolinio žiedo, tuo medž. toksiškesnę, tačiau ir aktyvumas mažesnis. 8) Tirpalų paruošimas spalvotiems procesams SPALVOTOS RM: CVP – 1, TSS.: CVP-2 T32 1.tirpalai ruošiami distiliuotame vandenyje 2. vandens tem-ra 25-30 C, geriau tirpsta medž. 3. laikinam vandens kietumui pašalinti naudojamas kalgonas N-19, tirpalas- B. ryškinama medž labai lėtai tirpsta ir pilant šarmą sutirštieja ir nebetirpsta. Todėl potašą ar sodą reikia pilti ištirpinus. ryškinimo tirpalas gali būti daromas iš 2 tirpalų: a)ryškinanti su konservuojančią, o kitame kiti komponentai; b)ryškalas gali būti sudarytas iš visų komponentų, išskyrus ryškinančia medž. Ryškalą būtina subrandinti, kad nusistovėtų tarp medž pusiausvyra. Brandinama vėsioje 10 –15 C t-je, 14 val.(nespalv 12 val) 1.tirpalai saugojami stikliniuose, keraminiuose, plastikiniuose arba emaliuotose induose. 2.masiniams apdirbimams naud pastiprinantys tirpalai. (išskyrus CaBr). 3.ryškinančios medž ir sulfatas pilamas didesnėmis koncentracijomis. Geriausias rezultatas pasiekiamas, kai medž ryškinama savo firmos ryškaluose. 9) KLASIKINIS SPALVOTO NEGATYVO APDOROJIMO PROCESAS Tai klasikinis procesas, kuris susideda iš šių stadijų: spalvotas ryškinimas. Ryškinimo metu sluoksnyje RM, kuri difundavo iš tirpalo pasiekė eksponuotus Ag hal mikrokristalo centrus ir redukuoja juos iki metalinio Ag. Pati RM oksiduojasi. RM oksidacijos produktai susidarė toje vietoje, kur RM redukavo slapto vaizdo centrus, reaguoja su sluoksnyje esančia spalvinė komponentė sudaro dažus. Tokiu būdu sluoksnyje susidaro ne tik metalinis Ag, bet ir dažai: viršutiniam sluoksnyje – geltonį, viduriniam – purpuriniai, apatiniam – žydrį. Metalinis Ag spalvotam vaizdui nereikalingas ir bus pašalintas balinimo metu. tarpinis plovimas. Iš sluoksnio šios operacijos metu pašalinami RM produktai. Jei nevisai pašalinti, tai bent nuplauti nuo paviršiaus. 1 fiksavimas. Likęs neeksponuotas Ag hal tūri būti pavirstas į tirpią kompleksinę druską. Šis fiksavimas atlieka stop vonios vaidmenį, pristabdomas ryškinimo procesas sluoksnyje. Tarpinis plovimas, juo metu išplaunami visi pėdsakai RM, kurie nespėjo išsiplauti 1 plovimo ir fiksavimo metu. RM yra cheminis reduktorius, o balale pagrindine medž. oksidatorius. Jei RM nebus išplauta iš sluoksnio ji reaguos su oksidatoriumi, susidarys jos oksidacijos produktai, kurie sureaguos su spalvinę komponentė ir sudarys dažus. Tai bus spalvinis vualis vad. balinimo vualiu. Jo spalva būna apatinio sluoksnio spalva, t.y. žydrą, nes iš ten RM sunkiau išsiplauti. Labai svarbu, kad 1 ir 2 tarpiniai plovimai būtu atlikti vandeny be stiprių oksidantų (pvz. Cl). Esant vandeny Cl, jis reaguoja su spalvinę komponentė, tokiu būdu vėl atsiranda dažai. Šia vualis vad. plovimo vualiu, jo spalva viršutinio sluoksnio – geltoną. balinimas. Jo funkcija oksiduoti metalinį Ag, kuris atsiranda sluoksnyje ryškinimo metu ir paversti jį vandeny tirpiomis druskomis. tarpinis plovimas, iš sluoksnio pašalinami balinimo produktai. 2 fiksavimas. Paverčia balinimo metu susidariusias netirpias druskas tirpiomis kompleksinėmis druskomis. Fiksavimo metu visos druskos tampa tirpiomis. Jokiu druskų negali likti medž.. jei jos nepašalintos iš medž., tai su laiku medž. pageltonuos, atsiras dėmės, išbluks dažai. Galutinis plovimas. Jo metu pašalinamos iš sluoksnio visos Ag tiosulfatines druskos ir visi komponentai, kurie galėjo likti sluoksnyje po apdorojimo proceso. 2 fiksavimas neturi būti rūgštus, kadangi labai rūgščioj terpėj žydri dažai blanksta. Vystantis fotografijai visi procesai trumpinami, sujungiami balinimas ir fiksavimas, 1 fiksavimas buvo pakeistas stop vonia, tokiu būdu liko 3 operacijos: ryškinimas, balinimas, fiksavimas. 10) TEMPERATŪROS IR LAIKO REŽIMŲ ĮTAKA SPALVOTO VAIZDO KOKYBEI Laiko režimas: spalvotų medž sensitometriniai parametrai priklauso nuo ryšk laiko. Didėjant ryšk laikui auga sensitometr rodikliai (S,γ,D0), auga grūdėtumas, kiekviename sluoksnyje šie procesai praeina skirtingai, todėl todėl didėja išbalansavimas pagal visus rodiklius. Mažėja fotogr platuma spalv medž. Ilginant ryškinimą, kreivės darosi žymiai statesnes, kiekvienam sluoksniui ryškinimo kreivės skirtingos, todėl dakomas sensit bandymas. Temperatūros režimas: didėjant temper didėja ryšk greitis ir reikalingi parametrai gali būti gauti per trumpesnį laiką, t.y. formuotas apdorojimo procesas. Didėja vualis ir kontrastas. Pakėlus temperatūrą turi įtakos svyravimo greičiui, gali nuslinkti sluoksniai, susidaryti oro burbuliukai. Kad taip neatsitiktų dedamos papildomos medžiagos Na ir Mg sulfatai, po 100 – 200 g/l. Taip pat padidėja vualis ir kontrastingumo koeficientas. Dažų molekulės susiklijuoja į didesnius gabalus, todėl atsiranda grūdas. Ryškinimo laikas. Pakyla jautrumas ir spalvų kontrastas, padidėja vualis jei ryškinimą labai pailginti. Kiekviename sluoksnyje šie pakeitimai gali vykti skirtingai kontrastas ir jautrumas, sumažėja fotografinė platuma. Skirtingos medžiagos vis kitaip reaguoja į laiko ir tem-ros pokyčius, todėl reikia griežtai laikytis apdirbimo taisyklės. 11) PAGREITINTŲ SPALVOTŲ PROCESŲ APDIRBIMO YPATYBĖS 1. Sutrumpinamas atskiru operacijų laikas, įskaitant ir tarpinius plovimus, jos gali būti keičiamos ir kai kurios sujungiant kartu. Pvz.: balinimas ir fiksavimas. Paaukštinama tem-ra +25-30 C. Taigi sutrumpėja bendras laikas. Sutrumpintuose procesuose naud unikalūs tirpalai, kurių sudėtis neskelbiama. Fiksuotose režimuose balinimo vualio išvengiama balinant silpnai rūgščioje aplinkoje, naudojant bisulfatą, sulfitą ir Na tiosulfatą. Tokiose aplinkose RM ox produktai ir raud kraujo druskos irimo produktai reaguos ne su dažus sudarančiais komponentais, o su tiosulfatu ir sulfitu. Susidarys – sulfonatai ir tiosulfanatai, kurie yra bespalviai ir spalvoto vualio nesudaro. Po ryškinimo be plovimo tiesiai fiksuojama ir prisigėręs fiksažo sluoksnis perkeliamas į balintoją. Po fiksažo palaukia, kad ištirptų Ag, kuris oksiduojamas balinimo metu, taip pat iš filtrinio ir priešauriolinio sluoksnių. Balintojas greit užsiteršia, todėl jį reikia dažnai keisti. Jeigu ypatingai keliama tirpalų temp. – prieš ryškinimą būtina kietinti. Kietinant blunka dažai. Ryškimo reakciją pagreitinti galima naudojant Ka arba Na šarmai. Ne daugiau, kaip 0,5g/l. Fiksažai naudojami su boro rūgštimi, tokie fiksažai yra gero buferingumo (tirpalas nekeičia savo savybių). Su bisulfitu gausime mažesnį vualį. Fiksažo darbui pagreitinti dedama 40-50g/l amonio chlorido. Želatinos sluoksniui sustiprinti į fiksažą dedamas Na sulfatas apie 30 g, šis procesas naud dažniausiai negatyvams apdirbti. 2. naudojamas ir negatyviniams ir pozityviniams apdirbt tai medžiagų kiekio keitimas tirpale. a) ryškinančios medž padidinama nuo 3-5g; b.) pakeliama tem-ra +26C - +28C; c) kietinama d) spalvotame ryškale naud benzotriazolis 3-15mg/l (tai aktyvi priešauriolinė medž. Pakelia kontrastą) e) fiksavimas ir balinimas atliekamas rūgščiose aplinkoje h) jautrumui pakelti gali būti naud Talio druskos (azoto ir Sieros sulfatai – tai dideli nuodai nuo 0,3 –1g/l) jautrumas pakeliamas 2k., o kontrastas –1,5k. i) Pirmo sluoksnio jautrumui sumažinti dedamas Jodas arba K Jodidas. Šios medž veikia tik pirmąjį sluoksnį. 12) Inversinių medžiagų laboratorinis apdirbimas Skaidrėms keliami kitokie reikalavimai, negu negat medž. 1. jautrumo balansas; 2.skaidrių gamybai naud ypatingai aukštos kokybės dažus sudarantys komponentai; 3. kontrastas inversiniu medž 1,6-2,2; 4. vaizdas žiūrimas didelio formato, todėl griežtai reikal laikytis technologinių operacijų nuoseklumo ir švaros. Neturi būti įbrėžimų, sluoksnių pažeidimų.; 5. apdirbama pusiau automatiniu būdu. 6.tiksliam spalvų perteikimui reikalinga itin tiksli ekspozicija eksponavimo metu, nes matyti ir apšvietimo spalvos ir atspalvis.; 7. tirpalų sudarymui naud itin švarios cheminės medž. 8. prieš ryškinimą juostas būtina distiliuoti vandenyje. 9. skaidrės apdirbti tik laikantis rekomendacijų. Apdirbimo režimas įvairias skaidrias gaminančios šalys rekomenduoja savus. Svarbiausia suprasti proceso esmę ir receptūrą. TECHNOL OPERACIJOS Čia jos nepakitę visuose proc vienodos. Skiriasi tirpalų receptūra, temperatūra ir laikas. Operacijų seka. Inversinės juostos apdorojimo esmė: Kadangi invers juosta exponuojama kiekviename emulsiniame sluoksnyje formuojasi slaptas vaizdas. Toliau vyksta nespalvotas ryškinimas, kiekviename sluoksnyje susidaro nespalvotas vaizdas iš metalinio Ag. Plovimas. 2 exponavimas stipria balta difuzinę šviesa (tai klasikinis procesas). Apšviečiamas neeksponuotas Ag ir neišryškintas Ag hal. Po to spalvotas ryškinimas, redukuojamas Ag, kuris antro exponavimo metų buvo apšviestas. Šioje stadijoje kiekviename sluoksnyje susidaro dažai. Po to balinimo operacija – vyksta metalinio Ag oksidavimas, tokiu būdu susidaro sunkiai tirpstančios druskos (raudono kraujo druska). Po to fixavimas, jo metų šia druska paverčiama į tirpstančią druską. O plovimo metų galutinai išplaunama iš sluoksnio. 1. Nespalvotas ryškinimas atliekamas tamsoje, turi būti gerai maišoma, nes nuo jo priklauso spalvotame vaizde proporcingos skaisčių perteikimas. Pagrindinis ryškalas nespalvotai ryškinimo medžiagai turi nereaguoti su bespalvę spalvų komponentais. Ryškinant daugiasluoksniai medž pirmasis sluoksnis ilgiau veikiamas chemikalų, todėl būtina dėti KJ, kuris ryškinimo poveikį pirmajame sluoksnyje šiek tiek pristabdo. Dedama 0,01-0,02 g/l. Didelis kiekis pažeistų tirpalą ir gautume blogus rezultatus. Tirpalo pH 10+-0,1 turi būti pastovus. Nepilnai išryškinus 1-ame ryškale dingsta detalės, pažeidžiamas šarminis balansas, susidaro vualis. Perryškinant sumažėja spalvoto vaizdo spalvų sodrumas, spalvos bus blyškios, suirs spalvų balansas. 2. stop-vonia su kietikliu. Stop tirp neutralizuoja šarmo veikimą, sustoja ryškinimo reakcija. Dirbama blyškioje tamsoje. pH 4,30+-0,1. ruošti aplinka gauname padarius ledinės acto rūgšties tirpalą su alūnais. 3. Antroji ekspozicija, apšvietimas- pasiruošimas spalvoto ryškinimo reakcijai. Apšviečiamas likęs hal Ag, kuris spalvoto ryšk reakcijos metu visuose 3 –uose emulsijos sluoksnyje sudarys dažus. Turime gauti poit vaizdą, įvyksta apšvietimas. Apšviečiama įvairiais būdais. Pagr dalykas – turi būti gerai išsklaidyta šviesa. Gali būti baltam emaliuotame inde, apšviečiama kaitrine lempa 1,5 m atstumu vartant ją. Galima saulės šviesoj apšviesti iš abiejų pusių galima dienos šviesos lempa. Geriausiai laikytis nurodytų reikalavimų, nes nepakankamai apšvietus spalvos bus blankios. 4. Spalvotas ryškinimas. Ryškinti reikia aktyviai 2.maišant ryškalą. Po apšvietimo šviesoje vykdomos operacijos. Pozit atvaizde turi susidaryti pakankamai dažų. Ryškalai energingi, jei nepilnai išsiryškinus vaizdui truks kontrasto, bus mažas spalvų sodrumas. 5. Balinimas turi būti atliktas kokybiškai. Balinimo tirpale esančios medž turi paversti visų reakcijų metu susidariusį met Ag, fiksaže tirpiomis druskomis, taip pat iš priešaureolinimą, kuris yra storesnis negu negat medž. 6. fiksavimo metu visos balinimo metu, susidarę druskos ištirpsta ir pašalinamos iš sluoksnio. Po fiksavimo matome skaidrų, aukštos kokybės vaizdą. 7. Plovimai: 1-asis plovimas išplauna medž liekanas po pirmo ryškinimo reakcijos. Ypač svarbus plovimas po spalvoto ryškinimo, nes patekus ryškalam į balalą, susidarys spalvoti vualiai. Kruopščiai išplauti pabaigoje, nes nuo to priklauso vaizdo ilgalaikiškumas. Bendras apd laikas 1,5 h Apdirbimo ypatybės. 1. jei po balinimo liko rudos dėmės, balinimą ir fiksavimą kartoti, naudojant švarius tirpalus; 2. po galutinio plovimo praskalauti distiliuotame vandenyje, kad nusistovėtų kalkių dėmės. 3. džiovinti ne ilgiau, kaip 1,5h. Geriau laikosi spalvotas vaizdas. 4. apdirbti tiek juostų nurodytam kiekį tirpalo, kiek rekomenduojama. 13) SPALVOTŲ MEDŽ. KLAIDOS IR KLAIDŲ PRIEŽASTYS, JŲ IŠTAISYMAS 1. ryškalo vualis atsiranda dėl priemaišų, esančių RM r kituose medž nesilaikant medž gamybos tech. Yra visuose 3-ose emulsijos sluoksniuose, nenusakomos spalvos. Norint išvengti naudojamos chem švarios medž. 2. ryškinimo vualis atsiranda nesilaikant temperatūros režimo arba pailginus laiką. Vualis nenusakomos spalvos visuose 3 –uose emisijos sluoksniuose. Norint išvengti, reikia laikytis apd technologijos. 3. Ribinis vualis susidaro viršutiniame ir apatiniame sluoksnyje ties riba tarp filtrinių ir šių dviejų sluoksnių. Priežastis: filtrinis sluoksnis yra sudarytas iš labai mažų koloidinių neutralių Ag dalyčių. Jame yra labai daug Ag jonų, kurie yra judrus. Pamerkus medžiagą į tirpalą, šie Ag jonai difunduoją į gretimus sluoksnius į viršutinį ir vidurinį, čia susiduria su RM ir redukuojasi iki metalinio Ag. O RM oksidacinis produktas reaguoją su spalvine komponentė. Susidaro dažai: viršutiniame – geltonį, viduriniame purpuriniai.ribinio vualio spalva – oranžinė. Tas vualis yra neišvengiamas, todėl foto popieriai daromi be geltono filtrinio sluoksnio, nes vualio neturi būti. Foto popieriuose dažnai būna sukeista sluoksnių tvarka. Žydras sluoksnis turi dažus, kurie mažina šviesos difuziją, pagerina skiriamąją gebą. Negatyve ribinis vualis sumuojasi kartu su maskė. 4. Emulsinis senėjimo vualis. Tai vualis, kurį turi pati emulsija, senstant foto medž. šis vualis su laikų augą. Kovojant su juo, į ryškalą deda benzotriazolio, bet jis mažiną jautrumą foto medž.. 5. Ryškalo vualis. Atsiranda kai ryškale daug oksidacinių produktų. Tie oksidacijos produktai patenka iš ryškalo į sluoksnį ir duoda su komponentėm dažus. Jei nesukeista sluoksnių tvarka, tai vualis geltonas ar oranžinis, jei sukeista, tai žydrą. Jei ryškalas turi rudą spalvą tai atsiranda pavojus. 6. Plovimo vualis. Atsiranda jei vanduo yra chloruotas. Šis vualis viršutinio sluoksnio spalvos. 7. Balinimo vualis. Atsiranda kai plovimas prieš balinimą buvo nepakankamas ir apatiniame sluoksnyje pasiliko RM produktai, kurie yra cheminiai reduktoriai. Balinimo vonioje cheminis oksidatorius gali sureaguoti su likusiom medžiagom, tas produktas reaguoja su spalvinė komponentė. Spalva apatinio sluoksnio. Išvengimui pakelti plovimo temperatūrą, suintensyvinti plovimą prieš balinimą. 8. Apšvietimo vualis. Atsiranda apšvietus foto medžiagą. Šiam vualiui būdingas nevienodas tankis visame plote. 9. balinimo vualis. Susidaro dėl nekokybiško plovimo likus emulsijoje RM susidaro 2 –ame , 3 –ame sluoksniuose, kurie nespėja išsiplauti. Išvengti galima pakėlus vandens tem-rą ir suaktyvinus plovimą. Apdirbant pozityvą dažnai reikia keisti stop vonia. Sekti pH rodiklio stop tirpalo. 10. pakraščių arba ribos vualis gali būt labai didelis Do + 0,5. atsiranda emul sluoksnių ribose, todėl, kad filtrinio sluoksnio Ag druskos dalyvauja ryškinimo procese ir su bespalvė spalvų komponentais sudaro dažus. Atsiranda jei į ryškalą įtikšta Na2SO3, arba jei sulfatas užterštas sulfitais. 11. plovimo arba papildomo ryškinimo vualis būna rusai žalios spalvos. Susidaro 3 –ame em sl-je ir jo tankių priklauso nuo plovimo po ryškinimo trukmės ir plovimo tem-ros. Iš pirmų sluoksnių greitai išsiplauna PM, o iš 3 lėčiau. Išvengiame pakėlus vandens tem-rą arba aktyvus plovimas. 12. Kadangi spalvoti vualiai susidaro veikiant įv. faktorių , todėl vualio optinis tankis leidžiamas : pozityv medž Dnulinis = 0,10 – 0,20; negat maskuotoms medž Dnulinis = 0,750-01,10 13. Negat medž galima dalinai pašalinti vualį su adityv filtrais. Maskuotose medž apžiūrint negatyv vualį nustatyti sunku, bet popieriuose matomas. Inversiniuose medž vualis negalimas. 14. Senėjimas, saugojimo sąlygų nesilaikymas: vualis geltonas, gelsvas,purvinai gelsvos spalvos popieriuose-purpurinis.Ištaisyti neįmanoma, nebent reprodukuot, skanuot, atlikt kompiuterinį taisymą. Jei negatyve- pabandyt taisyt korekciniu spaudinimo būdu. Vėliau reprodukuot ir taisyti kompiuteriu. 15. Technologinio proceso pažeidimai, nesilaikymas:Ryškalų sudarymo taisyklių pažeidimas ar ryškinimo režimo nesilaikymas. 16. Vualis murzinai geltonas ar pilko atspalvio skaidrėse. 17. Gali būti, jei ryškale perdaug šarmo ar RM ir permažai K bromido, ar per ilgas ryškinimas ar per daug aukšta ryškinimo temp. Purpurinis vualis-jei potaše yra fiksažo. Dingsta spalvų sodrumas, kontrastas.Ryškus spalvų iškraipymas. 18. Blankios spalvos;Nukrito ryškalo temp.,permažai šarmo, permažai Na sulfito. Bendras ryškalo išsieikvojimas duos tankų trijų spalvų vualį. Nuotrauka pilka(ar skaidri) 19. Balinimo proceso klaidos:Balintojai greit išsieikvoja, todėl reikia sekti pH rodiklį, tai pat galima nustatyti pagal balintojo spalvą(purvina žalsvai ruda spalva)(nepermatomai tirštas).Jei tirpalas išsekęs, gausime raudonai rudą vualį. Ištaisyti galima balinant pakartotinai šviežiame tirpale. Jei kuris nors tirpalas per rūgštus-suirs žydra spalva, kitos spalvos bus blankios, dominuos raudonas atspalvis.Norint šį atspalvį pašalint, fotopopierių pamirkyti 1-2min. 15-20% Potašo tirpale. Po to praplauti H2O. 20. Blogai atliktas baigiamasis ir tarpiniai plovimai. (klasikiniam procese) atsiranda dėmės, purpurinis vualis. Ryškiai purpurinis vualis gausis tuomet, jei po ryškinimo dedant į balintoją bus neišplauta. (atkreipti dėmesį sutrumpintuose apdirbimo procese). Jei per ilgai gale plausime-gausime rožinės ar žydros spalvos vualį. Tai atsitinka dėl esančio vandenyje deguonies. Šio vualio išvengti neg. procese padeda papildomas ryškinimas, o pozityviniame-rūgštys,stop vonia. Į plovimo vandenį galima įdėti 5-10g/l Na chlorido. 21. Cheminė receptūra spalvotiems vualiams pašalinti labai. teigiamų rezultatų neduoda, nes išsibalansuoja vieną sluoksnį taisant-kiti. 14) SPALVOTAS POZITYVINIS PROCESAS Spalvotas neg įvertinamas: 1. pagal spalvoto vaizdo ryškumą 2. bendras optinis tankis Normalus laikomas toks negat, kurio svarbios dalys gali būri pavaizduotos vidų trijų kreivių tiesiosiomis dalimis. 1. išsibalansavęs pagal S negatyvas nuspalvintas, kurio nors sluoksnio spalva, ji yra dominuojanti. Spalv. vualį galima nuimti filtrais, parinkus eksponavimo šviesos spektrų sudėtį arba Photoshopo pagalba. 3. išbalansavimą pagal kontrastą akimi nustatyti negalime, tik sensitogramoje arba pozityve. Tuomet koreguojame pagal svarbia detalę, arba veidą (jei portretas). 4. maskuotame negatyve išsibalansavimai nepastebimi, todėl spausdinimas mėginys be filtrų. 5. nustatomi emulsijos pažeidimai nuslinkimai, aukšta džiovinimo tem-ra, saugojimo laikas. Taisant galima pabrinkinti emulsiją, distiliuotame vandenyje, jei įmanoma. 6. galimi emulsijos retikuliacijos atvejai; 7. gali būti smulkios pūslelės viršuj emulsijos sluoksnyje. Bet jų nasimato akimi, o nuotraukoje – juodi taškeliai. 8. smulkius emulsijos subraižymus galima panaikinti pamerkus 5-7 min. i 3% tiošlapalo ir NaSO4 tirpalą. 1-2 min plauname, džioviname. Taip pat distiliuotame vandenyje 20 –25 C., apie 2-3 h. Priklausomai kokių būdų bus reguliuojamos šviesos spindulių pluoštas, fotonuotraukos spausdinamos 2 būdais : ADITYVINIU ir SUBTRAKTYVINIU 15) ADITYVINIS SPAUSDINIMAS toks būdas, kai sudedami mėlyni, žali ir raudoni spinduliai, naudojant adityv. šviesos filtrus. Ten, kur visų rūšių spindulių vienodai,bei vienoda exp.,gaunama balta spalva. Raudona su mėlyna-purpuras; žalia su mėlyna-žydra; žalia su raudona-geltona. Adityviniame spausdinime naudojami trys adityviniai filtrai:mėlyna, raudona, žalia. Pro mėlyną filtrą eksponuojamas mėlyniems spinduliams jautrus sluoksnis. Po spalv. ryšk. susidarys geltoni dažai. Dažų kiekis priklauso nuo expoz.trukmės. Pro žalią filtrą expo. ž.spind. jautrų sl. Susidaro purpuriniai dažai. Pro raud f. exp. r. spind. j,sl. susidaro žydra. Vaizdas susidaro iš šešėlių ir pusšešėlių dėl įvairaus apšvietimo. Todėl dažų susidarys proporcingai buvusiai expozicijai, fotografavimo metu. Kur susidarė daugiau geltonų dažų ryšk. metu ir mažiau purp. ir žydrų. Adityv. Filtrų rinkinys sudarytas iš mėl. raud. gelt. Mėlynas kuris sudarytas iš stiklo, kurio markė SS,-4,5mm ir SZS,-18,2mm Žalias, iš stiklo markės ŽS-18,3mm SŽS-18,3mm Raudona, iš stiklo markės KS-14,2mm-neklijuotas Dvigubi stiklai suklijuoti Kanadietiškuoju balzamu, kurio lūžio šviesos rodiklis = stiklo lūžio rodikliui. Filtrus tikriname šviesos srautą exponuodami ant atskirų lapelių ir pasidarome optinį pleištą,ne mažiau 10 langelių, bet yra ir 6 Pro mėlyną šv. Filtrą gausis įv tankio ideali geltona;pro žalią-purpurinė;pro raudoną-žydra. Atkreipti dėmesį: a) Norint padidinti optinį tankį, kurio trūksta, reikia pailgint išlaikymą pro tą filtrą, kuriuo eksponuojame tą sluoksnį. b) Prailginus išlaikymą, eksponuojant pro vieną šviesos filtrą atitinkamai teks sumažinti eksponuojant pro kitus. (susidarius didesniam kiekiui geltonų dažų reikėtų sutrumpint exp. pro mėl šv filtrą ir šiek tiek prailgint pro raudoną ir žalią šviesos filtrus). c) apžiūrint mėginį pastebim dominuojantį mėlyną atspalvį,- susidarė per daug žydrų dažų raudoniems spinduliams jautriame sluoksnyje ir purpurinių – žaliems spinduliams jautr. sluoksniuose. Tuomet reikėtų sutrumpint ekspoziciją pro žalią šv filtrą, šiek tiek pro raudoną ir prailgint expo. pro mėlyną šviesos filtrą. 16) SUBTRAKTYVINIS SPAUSDINIMAS Subtraktivyniu būdu į projekcinį šv., srautą įdėdami įvairaus tankio subtrakt., filtrai. Geltonos, purpurinės ir žydros spalvos. Šiais filtrais iš balto šv., srauto atimama dalis žalių, mėlynų ir raudonų spindulių. Ten, kur visi trys filtrai atims vienodai spindulių, gausime juodą. Kur dengsis žydra ir purpurinė gausime mėlyną, ir žydrą su geltona duos žalią spalvą, geltona ir purpurinė – gausime raudoną. Kuo didesnis filtro optinis tankis tuo daugiau jis sulaikys spindulių. Tankesnis geltonas filtras sulaikys daugiau mėl., sp., todėl pirmame sluoksnyje susidarys mažiau geltonų dažų. Susidariusių dažų kiekis priklauso nuo šv., filtro optinio tankio ir ekspozicijos trukmės. Subtraktyviniai filtrai: mažasis rinkinis – 33vnt. Kiekvienos spalvos po 11. formatas įvairus nuo 6x6 iki 13x13.šviesos filtrai skiriasi pagal optinį tankį, pagaminti iš stiklinių plokštelių, tarp kurių yra dažytas želatinos sluoksnis. Dažų koncentracija sluoksnyje išreiškiama procentais (2%; 5%; 10%) vienodo optinio tankio trys filtrai, 100%, pozityve sudarys neutraliai pilką tankį. , lygų 1. Šviesos filtrus sutarta žymėti taip: šešiaženklių skalė, kur pirmi du ženklai geltono šv. Filtro optinį tankį antri du purpurinio, treti – žydro optinį tankį. Pvz.: (40-00-00;00-40-00; 00-00-40). PRISIMINTI: • Esant filtrui arti šviesos šaltinio – jis greit išblunka ir nebesulaiko reikiamo šv., pluošto. • Jeigu dirbame stikliniais filtrais, jie sulaiko nemažai spindulių ir spinduliai išsisklaido storiam stiklo sluoksnyje. Todėl reikia atkreipti dėmesį ir padaryti ekspozicijos korekcijas. Eksponavimo trukmės nustatymas - susideda iš dviejų operacijų: 1 – tikslus ekspozicijos parinkimas spausdinant be filtrų, pagal svarbias siužeto detales. Laboratorinis apdorojimas ir įvertinimas natūralioje šviesoje. 2 – ekspozicijos apskaičiavimas naud., šv., filtrais pagal lenteles. KOREGAVIMAS - Negatyvas dedamas ant rėmelių, nustatomas didinimo mastelis, spausdinama be filtrų, apdirbant laboratorijoje, apžiūrint dienos šviesoje. Darome ekspozicijos mėginį, apžiūrime natūraliame apšvietime. Išrinkus tinkamą ekspoziciją, koreguojame spalvas, pagal susidariusių dažų kiekį, koreguojame šviesos filtru korekcija. Vėl spausdiname mėginį, koreguojame, apdirbame ir apžiūrime. Subtraktyvinio koregavimo ypatybės. 1. Žali šviesos filtrai praleidžia mėlynus ir žalius spind., ir sulaiko raudonus sp. Kuo filtras sodresnis, tuo daugiau sulaiko subtraktyvinių sp., o mėlynų ir žalių intensyvumas, beveik nesikeičia. 2. purpurinis šv., filtras reguliuoja žalių šv., spind intensyvumą,nekeisdamas mėlynų ir raudonų spind., intensyvumo. 3. geltonu šv., filtru reguliuoja mėlynuosius spindulius, beveik nekinta žalių ir raudonų spind šviesos srautas. 4. norint pašalinti pozityve geltonų dažų perteklių reikia sumažinti projekcinės šv., sraute mėlynųjų spindulių arba padidinti žalių ir raudonų intensyvumą. 5. mėlynųjų spindulių intensyvumą koreguojame per geltoną šv., filtrą, arba ekspoziciją. 17) ŠIUOLAIKINIŲ NEGATYVINIŲ FOTO MEDŽIAGŲ CHAR.-KA Spalvotas neg įvertinamas: 1. pagal spalvoto vaizdo ryškumą 2. bendras optinis tankis normalus laikomas toks negat, kurio svarbios dalys gali būri pavaizduotos vidų trijų kreivių tiesiosiomis dalimis. 1. išsibalansavęs pagal S negatyvas nuspalvintas, kurio nors sluoksnio spalva, ji yra dominuojanti. Spalv. vualį galima nuimti filtrais, parinkus eksponavimo šviesos spektrų sudėtį arba Photoshopo pagalba. 2. išbalansavimą pagal kontrastą akimi nustatyti negalime, tik sensitogramoje arba pozityve. Tuomet koreguojame pagal svarbia detalę, arba veidą (jei portretas). 3. maskuotame negatyve išsibalansavimai nepastebimi, todėl spausdinimas mėginys be filtrų. 4. nustatomi emulsijos pažeidimai nuslinkimai, aukšta džiovinimo tem-ra, saugojimo laikas. Taisant galima pabrinkinti emulsiją, distiliuotame vandenyje, jei įmanoma. 5. galimi emulsijos retikuliacijos atvejai; 6. gali būti smulkios pūslelės viršuj emulsijos sluoksnyje. Bet jų nasimato akimi, o nuotraukoje – juodi taškeliai. 7. smulkius emulsijos subraižymus galima panaikinti pamerkus 5-7 min. i 3% tiošlapalo ir NaSO4 tirpalą. 1-2 min plauname, džioviname. Taip pat distiliuotame vandenyje 20 –25 C., apie 2-3 h. Tam, kad galima būtų iš negatyvo spausdinti aukštos kokybės pozityvinį vaizdą, reikia išanalizuoti gradacinius ir struktūrinius parametrus Gradaciniai parametrai: teisingai parinkti fotopopierių. Vualio optinis tankis D0 =0.05→0.20 S =25→250 Negatyvo kontrastas ∆Dneg=Dmax-Dmin negatyvo optinio tankio intervalas. Parametras rodo kiek stiprių šviesių negatyvo vietų optiniai tankiai viršija tamsių vietų optinius tankius. Ryškinama iki γ═0,7; γ═0,7→g═0,62 Optinių tankių intervalas, tai kriterijus fotopopierių parinkimui negatyvui. Žinant ∆Dneg galima tiksliai parinkti fotopopierių pagal jo naudinga intervalo dydį (lg). ∆D siužetiniams negatyvams turi būti nuo 0,5 iki 1, portretams 1,3-1,5, reprodukcijoms

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!