Stiklas. Stiklų gamyba

Žodis stiklas kilęs iš gotų kalbos žodžio „stikls“. Stiklu vadiname visus amorfinius kūnus, gautus peršaldžius bet kurios cheminės sudėties ir stingimo temperatūros lydalą, kuris palaipsniui didėjant klampai, įgauna kieto kūno mechanines savybes.
Stiklo klasifikacija
Pagal sudėtį stiklas būna organinis ir neorganinis. Organinį stiklą sudaro įvairūs stikliškos būsenos organiniai polimerai. Dažniausiai vartojamas polimetilmetakrilatinis stiklas.
Neorganinį stiklą sudaro neorganiniai cheminiai junginiai. Iš jų gaunamsa elementarusis, halogeninis, chalkogeninis, metalo, oksidinis ir kt. stiklas.Labiausiai yra paplitęs oksidinis stiklas. Jį sudaro daugelis stiklodarių ir modifikatorių junginių. Stiklodarai yra pagrindiniai oksidai be kurių neįmanoma gauti stiklo. Modifikatoriai reikalingi tam kad gaminamas stiklas turėtų visas įprastas savybes.
Stiklo pavadinimas priklauso nuo vartojamo stiklodaro: silikatinis, boratinis, fosfatinis, germanitinis ir kt. Mišrus dviejų stiklodarių – silicio ir boro oksidų – stiklas, vadinamas borosilikatiniu.Labai sudėtingą stiklą sudaro stiklodariai, šarminiai, šarminių žemių ir kitų metalų oksidai.
Pramonėje daugiausiai naudojamas oksidinis stiklas. Jį dažniausiai sudaro ne daugiau kaip 5 komponentai; specialų bei optinį stiklą sudaro daugiau kaip 10 komponentų. Pagal paskirtį pramoninis stiklas būna statybinis, architektūrinis, techninis, specialusis ir kt.
Stiklo savybės
Stikliška būsena ir struktūra
Kūno fizikinės savybės priklauso nuo jo cheminės sudėties ir struktūros. Kietieji kūnai būna kristaliniai ir amorfiniai. Kristaliniai kūnai yra anizotropinės medžiagos – jų savybės įvairiomis kryptimis skirtingos. Kristalininių kūnų jonai kristalinėje gardelėje išsidėstę taisyklingai. Stingdamas toks lydalas kristalinasi, išskirdamas tą šilumos kiekį, kuris buvo sunaudotas jam išlydyti, dėl to aušinamos medžiagos temperatūra kurį laiką būna pastovi.
Stiklas yra amorfinė izotropinė madžiaga. Pramoninio stiklo lydalas stingsta nesikristalindamas; palaipsniui žemėjant temperatūrai jis tampa kietas ir trapus. Kaitinamas stiklas minkštėja plačiame temperatūrų intervale, veliau virsta lydalu. Išlydyto silikato stikliška būsena susidaro dėl to , kad staigiai didėja greitai vėstančio silikatinio lydalo klampa, todėl atomams arba jų grupėms trukdoma užimti gardelėje taisyklingą padėtį ir sudaryti kristalų užuomazgas. Stiklo lydalo dalelės juda daug kartų lėčiau už metalo lydalo daleles, todėl kietėjimo intervale, apie 5oC/min greičiu vėsinamas silikatinis lydalas sukietėja dar...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!