Suaugusiojo žmogaus raida

 Įvadas Raidos psichologija- psichologijos sritis, kuri tiria su amžiumi susijusių pokyčių prigimtį ir kryptį . Suaugusiojo raida apima pokyčius atsirandančius po paauglystės. Tai pati naujausia raidos psichologijos šaka . Pilnametystė neturi griežtai apibrėžtos pradžios; šis laikotarpis apibūdinamas santykine finansine ar kitokia nepriklausomybe nuo tėvų ir gebėjimu atsakyti už savo veiksmus. Tokį apibrėžimą turbūt gali atitikti kai kurie šešiolikmečiai ir būti nepasiekią, kai kurie trisdešimtmečiai. Vienu laiku psichologai manė, kad suaugusio žmogaus amžiui , ypač gyvenimo viduriui tarp paauglystės ir senatvės, nėra būdingi ryškesni pokyčiai. Iki pastarųjų dešimtmečių į klausimus, kokių pokyčių žmogus gali tikėtis vėlesniais gyvenimo metais, psichologai atsakyti negalėjo, nes visas dėmesys buvo skiriamas kūdikystei, vaikystei ir paauglystei. Tačiau dabar ši nuomonė jau atgyveno. Tie kurie stebi suaugusiojo žmogaus gyvenimą, tiki, kad raida tęsiasi. Penkiasdešimtmečiai fiziškai, intelektualiai ir ypač socialiai yra visiškai kitokie negu buvo dvidešimt penkerių metų . Suaugusiojo raidos tyrimas gali būti vertingas keliais požiūriais: auga įvairaus amžiaus , ypač senyvo, suaugusių žmonių skaičius, todėl itin svarbu suprasti jų poreikius ir sugebėjimus, kad visuomenė galėtų ne tik pasirūpinti jais, bet ir panaudoti jų patirtį. Suaugusiųjų raidos tyrimas taip pat gali išsklaidyti mitus apie senėjimą ir neteisingas nuostatas , iš kurių kyla egzistuojanti amžiaus diskriminacija. Mokslas apie suaugusiųjų raidą kiekvienam iš mūsų gali padėti pasinaudoti turimomis galimybėmis ir išvengti mums ne naudingų situacijų, bei netinkamo gyvenimo būdo. Gal būt mums tai padėtų bendrauti ir suprasti tiek kitus žmones, tiek save. Bet kuriuo atveju atsiveria naujos galimybės gyventi visavertiškesnį gyvenimą. Darbo tikslas – aprašyti suaugusio žmogaus pokyčius, susijusius su amžiaus tarpsniais. Darbas buvo rašomas remiantis pakankamai nauja literatūra. Daugiausiai buvo naudotasi ,,raidos psichologija‘‘(Žukauskienė R. ). Taip pat nemažai informacijos suteikė Lemme B. H. knyga ,,suaugusiojo raida‘‘ ir kt. Šis referatas suskirstytas į keturias dalis, neskaitant įvado ir išvadų. Pirmoje dalyje aprašomos suaugusiojo psichologinės raidos stadijos bendrai, kitose dalyse suaugusio žmogaus raidos tarpsniai analizuojami detaliau. Suaugusiojo žmogaus psichologinės raidos stadijos Suaugusiųjų žmonių raidos stadijos nėra tokios ryškios kaip vaikų. Suaugusiųjų raidoje sunku rasti tokių ryškių įvykių, kaip pirmieji ištarti žodžiai ar pirmieji brendimo požymiai. Tačiau daugelis psichologų teigia, kad tam tikros suaugusiojo raidos stadijos yra, tačiau jos daugiau priklauso nuo socialinio, negu nuo biologinio amžiaus. O socialinis žmogaus amžius, iš dalies, priklauso nuo jo ekonominės padėties. Aptariant suaugusiojo amžiaus ypatumus yra naudojamos įvairios sąvokos, kaip gyvenimo vaidmenys, socialinis laikrodis, gyvenimo ciklas, funkcinė motyvų autonomija, asmenybės augimo tendencijos. Suaugusiojo amžiui apibūdinti itin dažnai vartojama gyvenimo vaidmenų sąvoka . ,, Įsitraukimas į įvairius vaidmenis, Parsons teigimu, padeda vystyti asmenybę, atlikti jaunesniosios kartos socializavimo veiksnio funkciją. Vaidmenų mokomasi jau vaikystėje, tačiau tik suaugęs asmuo patiria tiek daug savo vaidmenų reikalavimų. Ši patirtis jam padeda suaugusiojo vaidmeniui ruošti vaikus.‘‘( 1 ) Suaugusiojo amžiaus periodizacija pagal D. E. Papalią, C. J. Campą, R. D.Feldmaną (1996): ,,Jauno suaugusiojo amžiuje(20-40 m.) pasiekiama fizinio vystymosi viršūnė, intelektiniai gebėjimai tampa kompleksiškesni; gebama spręsti intymių santykių klausimus, dauguma šio amžiaus asmenų sukuria šeimą, tampa tėvais; pasirenkamas karjeros kelias, stiprėja tapatybės suvokimas. Vidutinis suaugusysis (40-65 m.):šiek tiek susilpnėja fizinė sveikata, moterys išgyvena menopauzę; pasireiškia ištobulėję gebėjimai spręsti praktines problemas, išmintis kiek sumažėja kūrybiškumas; dviguba atsakomybė už vaikų auklėjimą ir senų tėvų priežiūrą gali sukelti stresą; pasiekiamas karjeros ir finansinės gerovės ,,pikas‘‘; ypač svarbus tampa gyvenimo prasmės klausimas, kinta laiko samprata- tai gyventi likęs laikas, gali pasireikšti viduramžio krizė. Vyresnysis suaugusysis (per 65m.): dauguma žmonių yra sveiki ir aktyvūs, psichiškai gyvybingi, nors fizinės galios menksta, lėtėja reakcija, silpsta atmintis ir intelektinės galios,- mokomasi tai kompensuoti; išėjus į pensiją atsiranda daugiau laisvo laiko, bet gali sumažėti fizinės galimybės, tačiau tuos praradimus mokomasi įveikti; prieš pasitinkant mirtį kyla poreikis išspręsti gyvenimo prasmės klausimus.‘‘( 1 ) R. C. Atchley‘us (1975) siūlo taip skaidyti suaugusiojo amžių: ,, a)jauno suaugusiojo amžius(20- 35) b)vidutinio suaugusiojo amžius (35- 55) c)vyresnio suaugusiojo amžius(55- 75)‘‘( 1 ) D. A Bernsteinas, A. Klarke-Stewartas, E. J. Roy‘us, T. K. Strullis, Ch. D. Wickensas (1994)taip skirsto suaugusiojo amžiaus raidą: (1) Amžiaus tarpsnis Fiziniai pokyčiai Pažintinių procesų pokyčiai Socialiniai ir psichologiniai pokyčiai Jaunas suaugusysis (20-39) Tebevyksta fizinis brendimas Įgyjama daugiau išmanymo apie problemų sprendimo galimybes, gebama priimti moralinius sprendimus Renkasi darbą, sutuoktinį, gali tapti tėvais Vidutinis suaugusysis (40-65) Traukiasi raumenys, didėja riebalų kiekis, silpsta regėjimas, moterių gebėjimas turėti vaikų Mąstymas tampa kompleksinis, adaptyvus ir globalus Išgyvenama amžiaus krizė, lemianti įvairius pokyčius; daugeliui žmonių šis amžius nekelia nepasitenkinimo Vyresnysis suaugusysis (per 65) Mažėja svoris Pamažu silpsta atmintis, gebėjimai apibendrinti, spręsti problemas, taip pat matematiniai gebėjimai Išėję į pensiją, žmonės pradeda daugiau save analizuoti, mokosi priimti savo gyvenimą tokį , koks yra, formuoja požiūrį į mirtį Levinsonas rašė, kad : ,,sulaukus tam tikro amžiaus, viena era prasideda, o kita baigiasi. Kiekvienas žmogus skirtingo amžiaus, bet tas skirtumas ne daugiau kaip 5-6 metai , pereina į vieną ar kitą stadiją.‘‘(7; p. 338) Jauno suaugusiojo psichologinė charakteristika Labai sunku vienareikšmiškai nustatyti ribą, kada konkretus asmuo tampa suaugusiu, kadangi mūsų visuomenėje nėra formalaus vaikystės pabaigos ženklo. Nepaisant minėtų dalykų, ,,svarbiausias posūkis suaugusiojo žmogaus vaidmens ir atsakomybės link įvyksta tarp vėlyvosios paauglystės ir trečiojo gyvenimo dešimtmečio.‘‘(3; p. 32) Jaunystės metais susiformuoja autokoncepcija. Tai gali įvykti tik tuomet, kai jaunuolio pasiekti rezultatai vertinami rimtai ir be išlygų. Neturėdamas galimybės atsiskleisti arba kai jo identiškumas nepripažįstamas, jaunuolis ima gintis ir bandyti išsikovoti teisę save realizuoti. ,, Iš tikrųjų žmonijos džiunglėse gyvas gali jaustis tik tas, kas identifikavo savo Aš. Supratus tai lengviau suprasti ir maištaujantį jaunimą, ypač pastangas tų , kurie negali būti tiesiog ,,mieli‘‘ berniukai ar mergaitės ir ieško, kam galėtų priklausyti- kompanijai, gaujai ar masiniam judėjimui.‘‘(E. H. Erikon, 1980); (2; p. 204). Jei jaunuolis abejoja savo identiškumu, to pasekmė gali būti nusikaltimai ir psichozės. Kai kam nepatinka beatodairiškai primestas standartinis vaidmuo, jis bėga- iš mokyklos ar darbo, į kompanijas, gaujas, nusikaltimą ar narkotikų pasaulį. Norėdami pabėgti nuo situacijos, kurioje negali realizuoti savęs, jaunuoliai buriasi į grupes ar identifikuojasi stabais (kino, popmuzikos žvaigždėmis, dvasiniais vadovais ir t. t.) . Jie agresyviai gina tokį dažnai ,,pasiskolintą‘‘ identiškumą ir nėra tolerantiški kitiems. Erikas H. Eriksonas tokią netoleranciją laiko savisauga: ,, tačiau labai svarbu , kad tokią jaunimo netolerantiškumą atsakytume supratingumu, o ne pamokslais ir draudimais.‘‘(2; p. 204). Ypatingą vietą žmogaus gyvenime užima profesinė socializacija- darbas veikia asmenybę. Didžiąją laiko dalį žmogus praleidžia darbe. Darbo laikas formuoja gyvenimo struktūrą. Užimta pozicija suteikia socialinę vertę, visuomenės pripažinimą. Jauniems žmonėms bedarbystė kelia ypatingų problemų, ypač jei jie augo nepalankioje socialinėje aplinkoje ir negalėjo įsigyti išsilavinimo. Tokiomis sąlygomis sunku pasitikėti savimi ir įgyti specialybę. ,, Sudėtingą finansinę situaciją dar labiau sunkina atsiskyrimas nuo tėvų. Dažnai atsiranda įvairių somatinių streso požymių; padidėja kraujospūdis, padaugėja šlapimo rūgšties , tai savo ruožtu didina riziką susirgti širdies infarktu ar podagra. ‘‘(2; p 207) Analizuojant bedarbystės problemą dažnai kyla klausimas , ar kai kurios psichinės problemos yra bedarbystės pasekmė ar priežastis. Pavyzdžiui, ar depresija prasidėjo praradus darbą, ar žmogus neteko darbo, nes dėl depresijos nesugebėjo dirbti? Jungo nuomone, viena pagrindinių jaunuolio problemų yra mažesnis ar didesnis įstrigimas vaikiškos sąmonės lygmenyje, t. y.,, Tam tikras pasipriešinimas esančių mumyse ir apie mus jėgų, mėginančių įtraukti mus į pasaulį. Kažkas mumyse dar norėtų likti vaiku, būti visiškai nesąmonintas arba bent jau suvokti savąjį ,,aš‘‘ ir atmesti visa tai, kas svetima, o kraštutiniu atveju visa kita pajungti savo valiai (savo malonumui are savo valdžiai įtvirtinti). Tas pasipriešinimas yra nukreiptas prieš gyvenimo sferos išplėtimą, būdingą šiam amžiui. ‘‘(7; p.345) Gyvenimo sferą plėsti pradeda jau ką tik gimęs vaikas , po to ji vis pamažu plečiama vis daugiau ir viršūnė pasiekiama kilus probleminiai būsenai , kada individas kaip tik ir pradeda nuo to plėtimosi gintis. Žmogus negali atmesti savo ankstesnio ,,aš‘‘ ir virsti kitu. ,,Tačiau ir tas žmogus, kuris ginasi nuo naujovių ir visiškai pasineria į praeitį, yra tokioje pat neurozinėje būsenoje, kaip ir tas, kuris visiškai sutapatina save su nauju , bėga nuo seno.‘‘(7; p. 345) Laimėjimai, naudingumas ir kt. yra idealai, kurie tarsi rodo kelius , kuriais galima išbristi iš problemų chaoso. ,,Jie- tarsi orientyrai plečiant ir įtvirtinant žmogaus fizinę būtį, įsitvirtinant pasaulyje, bet jie nurodo, kaip toliau tobulinti žmoniškąją savimonę. Jaunam žmogui toks sprendimas yra visai normalus ir tai geriau negu domėjimasis tik savomis problemomis, t.y. problema išsprendžiama prisitaikant prie praeities ir ateities galimybių bei reikalavimų. Žmogus apsiriboja tuo, kas jam yra pasiekiama, o tai psichologiniu požiūriu reiškia atsisakyti nuo visų kitų dvasinių galimybių. Vieni netenka dalies vertingos praeities, o kiti- dalies ne mažiau vertingos ateities.‘‘(7; p.346) Jungas rašo, kad dauguma iš mūsų prisimename kai kuriuos savo draugus ir bendraklasius , kurie atrodė teikiantys daug vilčių ateityje, tačiau, sutikę juos po kelerių metų , pamatėm, kad jie yra sustingę, šabloniški ir riboti. Suaugę žmonės susiduria su daugybe naujų problemų, su nauja patirtimi. Tai, kaip pavyksta tas problemas išspręsti , iš dalies priklauso nuo to, kokios socialinės paramos jie sulaukia. Draugai, šeima ir bendruomenė gali padėti žmogui lengviau išgyventi, ir padėti įveikti iškilusius sunkumus ir problemas. Tačiau kartais , susidūrę su sunkiomis problemomis, žmonės neištveria ir pasirenka savižudybę. Ypač jų padaugėjo pastaraisiais metais visame pasaulyje, ,, todėl jos tampa svarbia pasauline problema, kurią nagrinėja įvairių sričių specialistai – psichologai, klinicistai, teisininkai, sociologai ir kt . ‘‘ (7; p. 340) Jungas teigia, kad didelės gyvenimo problemos niekada nėra galutinai išsprendžiamos. Tačiau problemų egzistavimo prasmė ir tikslas yra ne tai , kad jos būtų išspręstos, o tai, kad jos nuolat būtų sprendžiamos. Tai ir neleidžia žmogui sustingti ir atbukti. Todėl ir jaunystės problemos išsprendžiamos laikinai. Vidutinio suaugusiojo psichologinė charakteristika Artėjant prie gyvenimo vidurio(35- 45m.) jei suaugusiam pavyksta įtvirtinti savo asmenines nuostatas ir susikurti socialinę padėtį , tuomet atrodo , kad rasta teisinga gyvenimo linija, kad yra pasirinkti teisingi idealai ir teisingi gyvenimo principai.ir todėl manoma, kad tai nekintama, ir norisi visada jų laikytis. Tačiau nebepastebima, jog socialinis tikslas įtvirtinamas asmenybės visybiškumo dėka, ir kartais žmonės savo atmintyje saugo to gyvenimo , kuris galėjo būti pragyventas kitaip, vaizdus. Subrendęs žmogus pasižymi dideliu savarankiškumu, aukšta kompetencija ir sugebėjimu patenkinti savo poreikius, ,, kad jis stebi visas realybės dimensijas ir jas bando, stoiškai priima save ir kitus su jų geromis, ir blogomis savybėmis, moka atsipalaiduoti nuo kasdieninių rūpesčių ir pažysta blogį ir kovoja su jo apraiškomis, giliai žvelgia į savo ir kitų asmenų problemas ir jas kūrybiškai sprendžia , yra giliai įsitikinęs visuomenės vertybėmis ir siekia jų įgyvendinimo; sugeba intymiai santykiauti ir mylėti;

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!