Sveikas protas mokslinės teorijos lygiu

2003 m.
Sveikas protas dažnai aiškinamas kaip kažkoks impulsyvus, intuityvus, tačiau vis dėlto esminis reiškinio supratimas. Sveiko proto filosofija susiformavo Škotijos universitetuose, išlaisvino protą iš bet kokių įrodymų būtinumo. Pateisinama tai, kas yra, nurodant, kad taip yra. Jeigu subjektas suvokia pasaulį kasdieniu mąstymu, sveiku protu, tai ir pasaulyje jis atranda tik tai, ko ieško. Todėl klesti dogmatizmas, pasaulio supaprastinimas. Tai veda į neigiamą nuostatą žinių atžvilgiu.
Nedogmatiška, kūrybišką mąstymą skatina “pirminis” kultūros kaupimas – išsilavinimas.
Žmogui būdinga, jog kasdieniame gyvenime jo jausmai priešinasi ir nenori pripažinti to, kad kelias į reiškinių ir situacijų esminį supratimą nuveda į šalį nuo akivaizdžių, realių vaizdinių, suvokiamų kasdieninės sąmonės, sveiko proto lygmeniu. Akivaizdumu mokslinių abstrakcijų priešininkai vadina stichiškai susidarančius kasdienės patirties vaizdinius, tarnaujančius tam, kad žmogus galėtu elementariai orientuotis pasaulyje.
Sveiko proto principas, deja, braunasi ir į įvairias visuomenės aiškinimo koncepcijas, ir čia jam dažnai suteikiamas moksliškumo statusas, nors jis ir nepakyla iki mokslinio ir filosofinio realybės įprasminimo lygio.
1. Filosofinės common sence ištakos
Istorijoje yra buvę sveiko proto (common sence) iškilimo laikotarpių. Tai buvo 18 amžius, kai sveikas protas rėmėsi tuo, ką kiekvienas paprastas žmogus galėjo matyti savo akimis. Šiame šimtmetyje buvo manoma, kad viskas bus baigta su suklydimais, ir tai atliks žmogaus sveikas protas. Vėliau buvo peržengta mokslinėmis teorijomis sveiko proto ribos. Tačiau sveikas protas įsitvirtino filosofijoje.
1.1. Škotiškoji mokykla
Common sense filosofija susiformavo Škotijos universitetuose aštuonioliktojo amžiaus pabaigoje. Ši filosofija buvo pavadinta škotiškąją filosofijos mokykla. Pradininkas Glazgou universiteto profesorius T. Rydas. “Sveiko proto tiesų pagrindu buvo laikomas tiesioginis, iš individo vidaus plaukiantis patikimumas, Dievo įkūnytas žmogiškojoje prigimtyje; žmogaus dvasia turinti apriorinius sveiko proto principus, patikimai ir teisingai aiškinančius pasaulį”.
Škotiškoji mokykla buvo priešingos nuomonės pagrindinei empirizmo prielaidai, jog žmogaus protas pats savaime yra tuščias lapas į kurį rašo tik patyrimas. Škotiškosios mokyklos atstovai teigė, jog protas pats savaime žino įvairias tiesas, net ir tokias, kurių patyrimas niekada negali paaiškinti tiesos....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!