Šviesos filtrai

ŠVIESOS FILTRAI I KAM REIKALINGAS ŠVIESOS FILTRAS? Nors ir spektriškai sensibilizuotos, ortochromatinės, izochrcomatinės ir panchromatinės negatyvinės medžiagos vis dėlto lieka labiausiai jautrios mėlynai-violetinei zonai. Pavyzdžiui, apie 90% negatyvinės medžiagos > jautrumo tenka mėlynai-violetinei zonai ir tiktai apie 10% gel tonai-žaliai. Kad tonai būtų atvaizduojami teisingai, kitaip sakant, taip kad, pažiūrėjus j juoda-baltą fotografinę nuotrauką, susidaręs įspūdis atitiktų įspūdį, kurį gauname, pažiūrėję tiesiog į spalvotą objektą, reikia prislopinti, susilpninti mėlynų-violetinių spindūlių poveikį. Tai pasiekiama labai paprasta priemone: šviesos: spindulių, einančių nuo fotografuojamojo daikto į fotografių sluoksnį, kelyje pastatomas šviesos filtras. Tai yra skaidri plokščio stiklo su lygiagrečiais paviršiais plokštelė, nudažyta vienokia ar kitokia spalva (arba dažytos želatinos lakštelis). Šviesos filtrų dydis turi tikti objekty­vui; filtrai daromi apskriti (rečiau kvadratiniai) ir įdėti į rėmelį-laikiklį, kuris prieš fotografavimą lengvai uždedamas ant objek­tyvo priekinio lęšio. Ant šviesos filtro rėmelio nurodoma jo markė (stiklo rūšis) ir rėmelio skersmuo arba objektyvo, kuriam filtras skirtas, sriegių skersmuo. Šviesos filtro paskirtis — sulaikyti (sugerti) daugiau ar ma­žiau vienų spindulių (dažniausiai violetinių ir mėlynų) ir praleisti į fotografinį sluoksnį kitus spindulius. Toks šviesos filtro veikimas vadinamas atrenkamuoju sugėrimu, jis priklauso nuo dažų tipo. Šviesos filtras Sulaiko spindulius Praleidžia spindulius Bespalvis Ultravioletinius Visus matomus Geltonas šviesus Ultravioletinius, violeti­nius Mėlynus, žydrus, žalius, geltonus, oranžinius, raudonus vidutinis Ultravioletinius, violeti­nius, mėlynus Žydrius, žalius, geltonus, oranžinius, raudonus tamsus Ultravioletinius, Violeti­nius, mėlynus, žydrus Žalius, geltonus, oranži­nius, raudonus Oranžinis Ultravioletinius, violeti­nius, mėlynus, žydrus, žalius Geltonus, oranžinius, rau­donus Raudonas Ultravioletinius, violeti­nius, mėlynus, žydrus, žalius, dalį oranžinių Dalį oranžinių, raudonus Gelsvai žalias Ultravioletinius, violeti­nius Mėlynus, žydrus, žalius, geltonus, oranžinius, raudonus Nuo šviesos filtro praleistų spindulių (jeigu fotografinis sluoksnis jautrus jiems) negatyvas išryškintas pajuoduoja. Prie­šingai, spinduliai, sulaikyti (sugerti) šviesos filtro, nepasiekia fotografinio sluoksnio, juos atitinkančios negatyvo vietos liks skaidrios, o pozityve — tamsios. Skirtingos spalvos ir sodrumo šviesos filtrais fotografas gali daryti įtaką juodam-baltam spal­votų objektų atvaizdavimui, padaryti pagal savo norą vienas ar kitas fotografinio atvaizdo vietas tamsesnes arba šviesesnes. Daugiausia naudojami įvairaus sodrumo geltoni šviesos filt­rai — šviesus, vidutinis ir tamsus. Išnagrinėsime geltono filtro veikimo pavyzdį. Jeigu nufotografuotume be šviesos filtro į spektriškai sensibilizuotą fotografinį sluoksnį gelsvai oranžinį apelsiną mėlyname fone, tai atsitiktų štai kas. Mėlyni-violetiniai spinduliai pilnuti­nai paveiks fotografinį sluoksnį, tuo tarpu kiti spinduliai — geltoni-žali ir raudoni-oranžiniai — dar nespės jo pakankamai paveikti. Dėl to mėlyna spalva, pilnutinai paveikusi šviesai jaut­rų sluoksnį, bus pozityve šviesiai pilka, o geltona — pernelygtamsi, ir mes gausime juodą apelsiną baltame fone. O jeigu pail­gintume išlaikymą tiek, kad geltoni spinduliai pakankamai pa­veiktų fotografinį sluoksnį, tai apelsinas pozityve bus normaliai šviesus, bet užtat mėlynas fonas bus keletą kartų perlaikytas ir beveik baltas. Geltonas šviesos filtras ir naudojamas tam, kad, sulaikant daugiau ar mažiau aktiniškiausių mėlynų-violetinių spindulių ir praleidžiant visus kitus, būtų suvienodinamas spindulių po­veikis fotografiniam sluoksniui ir kad būtų galima pasiekti teisingą spalvotų objektų tonų atvaizdavimą juodoje-baltoje nuotraukoje. Naudojant negatyvines medžiagas, kurių spektrinio jautru­mo diapazonas platus, kartu su atitinkamu geltonu šviesos filtru, galima teisingai atvaizduoti įvairiausių spalvotų objektų tonus. ŠVIESOS FILTRO EKSPOZICINIS KARTOTINUMAS Šviesos filtras visada praleidžia mažiau šviesos, negu gauna. Kadangi fotografuojant jis sulaiko dalį spindulių, einančių nuo fotografuojamojo objekto (ir, be to, aktiniškiausią dalį), tai, aišku, norint gauti normalų negatyvą, reikia pailginti išlaikymą, palyginus su fotografavimu be šviesos filtro. Skaičius, rodes, kiek kartų išlaikymas, kai fotografuojama su šiuo šviesos filtru, turi būti didesnis už išlaikymą fotografuojant be filtro, vadinamas šviesos filtro ekspoziciniu kartotinumu arba tiesiog kartotinumu. Kiekvienas šviesos filtras sugeria pastovią dalį kiekvieno šviesos spindulių pluošto, krintančio į jį, koks bebūtų pluošto in­tensyvumas. Pavyzdžiui, jeigu koks nors šviesos filtras sugeria pusę mėlynų spindulių, tai jis visada sugers tiek šių spindulių. Tačiau šviesos filtro kartotinumas nėra pastovus dydis, jis pri­klauso ne tik nuo paties filtro spalvos ir sodrumo, bet ir nuo daugelio kitų priežasčių, o daugiausia nuo negatyvinės medžiagos spektrinio jautrumo pobūdžio ir nuo fotografavimo metu esančio apšvietimo spektrinės sudėties. Kiekvieno filtro kartotinumas bus tuo mažesnis, kuo didesnė dalis krintančių į fotografinį sluoksnį (nesant šviesos filtro) spindulių gali paveikti jį. Geltono filtro kartotinumas sumažėja, išsiplėtus spektriniam jautrumui į raudonosios zonos pusę (dėl to kartotinumas visada bus mažesnis panchromatinei medžiagai negu ortochromatinei), sumažėja, sumažėjus santykiniam mėlynų spindulių kiekiui ir padidėjus raudonų spindulių kiekiui apšvietime (dėl to kartoti­numas elektros šviesoje mažesnis negu saulės šviesoje). Kartotinumas dienos šviesai apskaičiuojamas pagal baltą saulės šviesą. Anksti rytą ir vakarop, kai vyrauja geltoni-raudoni spinduliai, kartotinumas sumažėja trečdaliu arba net pusiau. Kai šviesoje daug mėlynų-violetinių spindulių (labai mėlynas dangus vasaros vidurdienį), kartotinumas padidėja pusantro — du kar­tus. Dėl to reikia atsižvelgti į dienos šviesos spektrinės sudėties pasikeitimą (ant žemės paviršiaus — po aušros ir prieš saulėlydį, o taip pat esant debesuotam ir apsiniaukusiam orui). Pagaliau filtro kartotinumo dydžiui įtakos turi fotografuoja­mojo objekto spalvotumas. Matėme, kad šviesos filtro kartotinumas priklauso nuo ke­turių veiksnių, iš kurių tiktai vienas (filtro spalva) pastovus tam filtrui, o kiti trys kintami. Dėl to būtų neteisinga susieti kokį nors šviesos filtrą su pastoviu, neva.jam priklausančiu karto­tinumu, ir, pavyzdžiui, pasakymas «dvikartinis šviesos filtras» be kitų duomenų neturi nei teorinės, nei praktinės prasmės. Lentelėje (23 lent.) duotas fotografams šviesos filtrų kartotinumas dienos švie­sai, taikant įvairioms negatyvinėms medžiagoms. Šviesos filtrų asortimentas ir jų kartotinumas 23 lentelė _____________ Šviesos filtras Kartotinumas dienos šviesai, kai negatyvine medžiaga pavadinimas markė ortochromatinė, izoortochromatinė izochromatinė panchroma- tinė, izopan- chromatinė Šviesiai geltonas Geltonas Tamsiai geltonas Gelsvai žalias Oranžinis Šviesiai raudonas Bespalvis )KC-12 >KC-17 JKC-18 )K3C-5 OC-12 KC-1 BC-8 3 4 6 3 Nenaudotinas Nenaudotinas 1 , 1'5 ' 2 3 2 5 Nenaudotinas 1 1,5 1,5 2 1,5 2,5 5 1 Tamsiai geltono filtro kartotinumas panchromatinei medžia­gai lygus 2, vadinasi, išlaikymą, naudojant šj filtrą, reikia pa­dvigubinti. Apskaičiuodami išlaikymą, kurio reikia, naudojant filtrą, galite kai kada gauti dydį, nenurodytą ant jūsų fotoaparato užrakto. Tokiu atveju, imdami išlaikymą, pažymėtą ant užrakto, atitinka­mai pakeiskite diafragmą (kai reikia, galima nustatyti tarpines diafragmas tarp esančių skalėje rodiklių). Taisyklė «geriau perlaikyti negu nedalaikyti» galioja ir foto­grafavimui su šviesos filtru; dėl to, nesant ant užrakto reikiamo išlaikymo, galima naudoti artimiausią didesnį. Kaip nustatyti šviesos filtro kartotinuma? Gali pasitaikyti, kad fotografas mėgėjas turi šviesos filtrą, kurio kartotinumo nežino. Kai kartotinumas nežinomas, foto­grafas mėgėjas negali šviesos filtro naudoti arba suklysta, nu­statydamas ekspoziciją. Tuo tarpu nėra jau taip sunku praktiškai nustatyti šviesos filtro kartotinumą. Fotografui mėgėjui patogiausia naudoti bandomųjų nuo­traukų būdą. Šį būdą galima naudoti, imant bet kokias negatyvines medžiagas — plokšteles, plokščiafilmius ir ritinius fil­mus. Jo esmė tokia: fotografas, vadovaudamasis savo anksty­vesne praktika, iš akies, pagal šviesos filtro išvaizdą, apytikriai įvertina jo kartotinumą ir paskui padaro į tokią pat negatyvinę medžiagą keturias bandomąsias nuotraukas; kad bandymas būtų tipiškas, fotografuojama vidurdienį, kai dangus žydras, o ob­jektas parenkamas «vidutinės» spalvos. Pirmoji nuotrauka daroma be šviesos filtro, su išlaikymu, ku­rio reikia, norint gauti normalų negatyvą. Si nuotrauka bus rei­kalinga sulyginimui. Kitas tris nuotraukas reikia daryti su uždėtu ant objektyvo šviesos filtru, su vienodu visoms trims išlaikymu, lygiu nor­malaus išlaikymo, kai fotografuojama be filtro (naudoto pirmuo­ju atveju), ir spėjamo šviesos filtro kartotinumo sandaugai. Kei­čiamos diafragmos: vienai nuotraukai ji tokia pat kaip pirmuoju atveju, antrai imama dukart mažesnė ir paskutinei — dukart didesnė. Pavyzdys: spėjamas šviesos filtro kartotinumas 4. Pir­moji nuotrauka: be filtro, diafragma 8, išlaikymas Vioo sekun­dės. Antroji nuotrauka: su filtru, diafragma 8, išlaikymas 4/ioo = V25 sekundės. Trečioji nuotrauka: su filtru, diafragma 11, išlaikymas V2S sekundės. Ketvirtoji nuotrauka: filtras, diafrag­ma 5,6, išlaikymas V25 sekundės. Visi keturi negatyvai ryškinami kartu vienodą laiką ir iš­džiovinami. Pastai trys negatyvai, fotografuoti su šviesos filtru, lyginami, žiūrint prieš šviesą, su pirmuoju negatyvu, darytu be šviesos filtro. Galimi trys sulyginimo rezultatai: 1. Pirmojo ir antrojo negatyvo optinis sodrumas vienodas. Taip būna tuo atveju, kai kartotinumas, kurį fotografas apytik­riai spėjo, buvo teisingas. 2. Pirmajam negatyvui pagal sūdrumą artimiausias trečiasis negatyvas. Apytikriai spėtą kartotinumą reikia sumažinti ir ban­dymą pakartoti, 3. Geriausiai sutampa pirmojo ir ketvirtojo negatyvų sūd­rumas. Apytikriai spėtą kartotinumą reikia padidinti ir bandymą pakartoti iš pradžių. Jeigu visi trys negatyvai, fotografuoti su filtru, pasirodė smarkiai perlaikyti, tai apytikriai spėtą filtro kartotinumą reikia sumažinti ir bandymą pakartoti. Jeigu šie trys negatyvai smarkiai nedalaikyti, reikia padidinti apytikriai spėtą kartotinumą ir bandymą kartoti. 0 jeigu pirmasis kontrolinis negatyvas, fotografuotas be filtro nėra normalus ir tiek perlaikytas, kad negali būti etalonu sulyginimui, tai visas bandymas kartojamas iš pradžių, o pradinis iš laikymas parenkamas kitas, geresnis. Šviesos filtrų kartotinumas fotografavimui su dirbtiniu apšvietimu nustatomas šituo pačiu būdu. ŠVIESOS FILTRŲ APIBŪDINIMAS Trumpai apibūdinsime mūsų šalyje gaminamus šviesos filtrus Šviesiai geltonas filtras }KC-12 (visoms sensibilizuotoms medžiagoms). Geltoni šviesos filtrai pašviesina (pozityve): gel tonus ir žalius tonus — ortochromatinėse ir izoortochromatinėse medžiagose, geltonus, žalius ir raudonus tonus — izopanchroma-tinėse; patamsina mėlynus tonus. Šviesiai geltonas filtras naudojamas, kai siekiama pagerint: tonų atvaizdavimą. Gamtovaizdyje šviesiai geltonas filtras šiek tiek patamsina žydrą dangų, išskirdamas jame baltus debesis; izopanchromati-nėje medžiagoje pašviesina lapų jr pievų žolės žalumą, kurioje | yra nemaža juodos spalvos priemaiša. Šviesiai geltonas filtras naudojamas ir darant fotografinį port­retą po atviru dangumi. Geltonas filtras )KC-17 (visoms sensibilizuotoms medžia­goms). Geltonas vidutinio sūdrumo šviesos filtras skirtas to-' nams teisingai atvaizduoti. E Gamtovaizdyje geltonas filtras labiau išskiria baltus debesis žydrame danguje, susilpnina oro «šydą», išryškina tolumas, padidina šešėlių kontrastą. Tamsiai geltonas filtras )KC-18 (nerekomenduojamas orto-chromatinėms medžiagoms). Tamsiai geltonas šviesos filtra veikia panašiai kaip geltonas }KG-17, bet stipriau už aną, iš­kreipdamas tonų perteikimą j filtracijos sustiprėjimo pusę. Gamtovaizdyje .tamsiai geltonas filtras padidina kontrastą, iš­skiria debesis sustiprinamame blyškiai žydrame danguje, skaisčiai žydrą dangų atvaizduoja kaip tamsų su ryškiai išskirtais debe­simis, gerai išryškina melsvas tolumas, panaikina oro perspek­tyvą. Izochromatinėse ir izopanchromatinėse medžiagose filtras pašviesina žalius tonus. Oranžinis filtras OC-12 (raudoniesiems spinduliams jaut­rioms medžiagoms). Oranžinis šviesos filtras naudojamas tais atvejais, kai reikia neteisingai atvaizduoti tonus; paprastoms nuotraukoms jis nereikalingas. Filtras pašviesina raudoną spal­vą, mėlyną atvaizduoja pernelyg tamsiai, smarkiai padidina kon­trastus. Gamtovaizdyje oranžinis filtras patenkinamai patamsina šviesiai žydrą balkšvą dangų, išskiria lengvus plunksninius ir plonasluoksnius debesis žydrame danguje, nuima nuo tolumos melsvą atmosferinį «šydą», padaro aiškiai išskiriamus tolimiau­sius planus. Izochromatinėse, panchromatinėse, izopanchromatinėse me­džiagose su oranžinio filtro pagalba kai kada galima padaryti arti esančių daiktų patenkinamą nuotrauką ir rūke — tokiame, pro kurį praeina oranžiniai ir raudoni spinduliai. Filtras sugers mėly-nos-violetinės zonos spindulius, kuriuos paprastai išsklaido van­dens lašeliai, sudarantieji rūką, ir praleis į fotografinį sluoksnį raudonos-oranžinės zonos spindulius, atsispindėjusius nuo foto­grafuojamojo daikto. Oranžinis filtras naudojamas taip pat specialiais spalvotų ori­ginalų reprodukavimo atvejais, perfotografuojant brėžinių švieso-raščius. Šviesiai raudonas filtras KC-1 (tiktai panchromatinėms ir izopanchromatinėms medžiagoms). Raudonas filtras iškraipo tonų atvaizdavimą, smarkiai perdeda kontrastus (raudoną spalvą perteikia beveik kaip baltą, mėlyną — beveik kaip juodą), papras­toms nuotraukoms netinka.Šis šviesos filtras naudojamas išryškinti raudonai spalvai, kai reprodukuojami spalvoti originalai, perfotografuojant brėžinių šviesoraščius, mokslinėse ir techninėse nuotraukose, kai mėlyni ir žali spinduliai turi labai kontrastiškai skirtis nuo raudonų. Fotografuojant gamtovaizdį, raudonas filtras naudojamas, sie­kiant nuimti stiprų oro «šydą», kai fotografuojama toluma, no­rint gauti «nakties vaizdus», saulei šviečiant. Gelsvai žalias filtras, )K.3C-5. Sis šviesos filtras skirtas iš­lyginti tonų vaizdavimui panchromatinėje medžiagoje, kurios jautrumas žaliems spinduliams yra mažesnis; naudojamas, re­produkuojant spalvotus originalus. Kitas negatyvines medžiagas gelsvai žalias filtras veikia maždaug taip pat kaip šviesiai geltonas )KC-12, tik truputį daugiau pašviesindamas žalią spalvą. Bespalvis filtras BC-8 (visoms sensibilizuotoms medžia­goms). Filtras naudingas, kai fotografuojama kalnuose (aukš­čiau kaip 1500 m virš jūros lygio), saulei šviečiant; kai gausu ultravioletinių spindulių, jis pašalina pavojų atsirasti neryšku-mui dėl šių spindulių sukuriamo židinių nuotolių skirtumo. Ki­tais atvejais fotografavimo rezultatams bespalvis filtras įtakos neturi. ŠVIESOS FILTRŲ NAUDOJIMAS (Be filtro) (su filtru) Fotografui mėgėjui galima patarti pradėti savo veiklą visai be šviesos filtro, vėliau filtrus naudoti apgalvojant, kai tam yra pakankamas pagrindas ir kai fotografas įsitikinęs, kad tai bus naudinga fotografiniam atvaizdui. Dauguma atvejų, kai fotografuojama į panchromatines me­džiagas, šviesos filtro nereikia, antžeminių objektų tonai pa­tenkinamai atvaizduojami fotografinio sluoksnio plataus spekt­rinio jautrumo dėka. Filtro prireikia, kai kadras apima žydrą dangų: be šviesos filtro jis atvaizduojamas per šviesiai, balti debesys silpnai teišsiskiria. Šviesos filtro parinkimas vienaspalvėje juodoje-baltoje foto­grafijoje priklauso nuo: a) fotografuojamojo objekto spalvingu­mo; b) spektrinės apšvietimo sudėties; c) negatyvinės medžiagosspektrinio jautrumo pobūdžio; d) pageidaujamo galutinio foto­grafinio rezultato. Svarbiausia šviesos filtro paskirtis — taisyti fotografinių sluoksnių tonų perteikimą. Jeigu viena ar kita negatyvinė me­džiaga atvaizduoja kokią nors spalvą per šviesiai (pozityve), tai šios spalvos spinduliai silpninami filtru. Šviesos filtras pralei­džia spindulius tos pačios spalvos, kokios jis pats yra, sulaiko papildomosios spalvos spindulius: geltonas filtras praleidžia visus geltonus ir sulaiko visus mėlynus spindulius, raudonas filtras taip pat daro atitinkamai su raudonais ir žaliais spinduliais. Tačiau, naudojant šviesos filtrą, ne tik ištaisomas spalvotų ob­jektų tonų juodas-baltas vaizdavimas pagal subjektyvų akies įspūdį, bet galima, atvirkščiai, iškraipyti tonų vaizdavimą į vieną ar kitą pusę. Išnagrinėsime du atvejus. Pirmas pavyzdys. Skaisčiai žydras dangus, nufoto­grafuotas be šviesos filtro, atrodo beveik baltas, tinkamai parink­tas filtras atvaizduos jį normaliai tamsų, o pernelyg sūdrus filt­ras per daug sustiprins spalvų kontrastą, padarys dangų juodą, audringą, o geltoną spalvą — beveik visiškai baltą; nuotrauka bus perdaug kontrastiška, nemaloni akiai. Dėl šios priežasties tamsiai geltonas filtras nerekomenduojamas fotografuoti gamto-vaizdžiams su toluma: su juo fotografuojant, oro perspektyva iš­nyksta, tolimi planai išeina perdaug aiškiai ir dėl to atrodo ne­natūraliai artimi. Ypač tai pastebima, kai fotografuojami tolimi kalnai, apsupti melsvo atmosferos «šydo». Be šviesos filtro jie išeitų mažai pastebimi, šviesiai geltonas filtras atvaizduos juos taip, kad atitiks regimąjį įspūdį. Kai šviesos filtras per sūdrus, kalnai nuotraukoje atrodys lyg priartinti prie priekinio plano, o erdvės gylis nebus juntamas. Antras pavyzdys. Pasitaiko, kad dvi pagrindinės spal­vos būna atvaizduojamos fotografinėje nuotraukoje kaip vienodo šviesumo pilki tonai; pavyzdžiui, plakato raudonos raidės ir ža­lias fonas gali negatyve išeiti vienodai pilki, beveik susilieti. Iš­skirti spalvas galima, naudojant raudoną filtrą, kuris gali šiuo atveju padidinti tų spalvų kontrastą. Ir atvirkščiai, netikusiai parinkus filtrą, galima panaikinti ir esantį spalvų kontrastą. Vadinasi, vienaspalvėje fotografijoje, parinkdamas vienokį ar kitokį šviesos filtrą, fotografas gali: a) teisingai atvaizduoti įvairių objekto spalvų šviesumo santykį; b) sustiprinti šį santyk: c) sušvelninti jį. Parinkdami šviesos filtrą, apžiūrėkite objektą. Visų pirma af kreipkite dėmesį į dangų, bet taip pat atsižvelkite į spalvoti plotų kaimynystę, kad nuotraukoje tų plotų spalvos nesusilyginti arba nebūtų perdaug kontrastiškos. Nepiktnaudžiaukite «pertai symu» gamtovaizdinėje nuotraukoje: nėra nieko natūralaus nuo traukoje, vaizduojančioje skaisčiai saulės nušviestą namą visiš kai tamsaus dangaus fone, kuriame debesys atrodo lyg prie gaiviai. Kad būtų gauti lygūs rezultatai, reikia tuo šviesesnio filtro, kuo platesnė fotografinio sluoksnio spektrinio jautrumo sritis; sūdresnio filtro reikia, kai apšvietime (arba fotografuojamajame objekte) yra daugiau mėlynų bei violetinių spindulių. Kaip žinoma, kai saulė aukštai, vyrauja mėlyni ir violetiniai spinduliai, ryto ir vakaro saulės šviesoje gausu geltonų ir rau­donų spindulių, elektros šviesoje daug žalių ir raudonų spindu­lių. Dėl to, kai reikia, norint teisingai atvaizduoti tonus, galima vadovautis šiais nurodymais: 1. Ortochromatinėms medžiagoms naudoti, fotografuojantį po atviru dangumi dieną — šviesų bei vidutinį geltoną ir gelsvai žalią filtrą, anksti rytą ir vakarop — šviesų geltoną ir gelsvai žalią filtrą; elektros šviesoje filtro nereikia. 2. Panchromatiniams fotografiniams sluoksniams naudoti: po atviru dangumi dieną — šviesų bei vidutinį geltoną ir gelsvai žalią filtrą, anksti rytą ir vakarop — šviesų geltoną ir gelsvai žalią filtrą; elektros šviesoje filtro nereikia. Praeitame paragrafe pateikti duomenys apie kai kurių šviesos filtrų naudojimą po atviru dangumi atitinka šviesiausią dienos dalį, pavyzdžiui, vasarą nuo 11 iki 15 valandos; anksti rytą ir vakare prieš saulėlydį naudojamas gretimas mažesnio sūdrumo filtras. Nustatant išlaikymą, kai fotografuojama su filtru, be jo kar-totinumo ir paprastų fotografavimo sąlygų, reikia atsižvelgti dar j kai kurias detales. Pavyzdžiui, tonai perteikiami tuo geriau, kuo 1 pilnesnis išlaikymas. Dėl to stenkitės imti kiekvienu atveju di­džiausią leistiną ekspoziciją. Fotografuojant su oranžiniu arba raudonu filtru, kai dangus be debesų, jeigu šešėliuose esančios detalės yra žydros, reikia at­minti, kad jos po normalaus išlaikymo nepakankamai išaiškės, ir papildomai pailginti tą išlaikymą. Fotografuojant judančius objektus, naudojamas beveik vien tik šviesus geltonas filtras, nes išlaikymas šiuo atveju negali būti pailgintas virš tam tikrų ribų. Dėl tos pačios priežasties, foto­grafuojant greitą judesį su nepakankamu apšvietimu, tenka vi­sai atsisakyti nuo šviesos filtro. Šviesos filtrai visiškai nereikalingi: a) bet ką fotografuojant į nesensibilizuotą negatyvinę medžiagą; b) reprodukuojant achro-matinius (pilkus-baltus-juodus) brūkšninius ir pusiau toninius originalus, atliktus ant balto popieriaus; c) fotografuojant į izo-chromatines, panchromatines, izopanchromatines medžiagas dau­gumą objektų, apšviestų kaitrinių lempų elektros šviesa (išimtis daroma spalvingiems paveikslams, kostiumams, gėlių puokštėms ir kitiems objektams, kurių vienas ar kitas spalvas reikia išskirti arba pabrėžti). Baigdami paminėsime du atvejus, kuriais šviesos filtrai prak­tiškai naudojami, galima sakyti, ne pagal tiesioginę jų paskirtį. Pasitaiko, kad, fotografuojant stiprioje saulės šviesoje į labai jautrią negatyvinę medžiagą, kai užrakte nėra labai trumpo iš­laikymo ir kai mažiausia diafragma nėra pakankamai maža, ten­ka griebtis šviesos filtro kaip vienintelės priemonės pailginti rei­kalingam išlaikymui iki techniškai įmanomo pritaikyti dydžio (nebepaisant to, kad gali būti iškraipytas tonų vaizdavimas). Pagaliau bespalvis šviesos filtras BC-8 (nedarąs įtakos pa­prastų nuotraukų rezultatams), būdamas nuolat uždėtas ant ob­jektyvo, apsaugo pastarąjį nuo sužalojimo ir sutepimo. Geras šviesos filtras nedaro pastebimos įtakos spindulių kryp­čiai, ir nėra ko bijoti, kad nuo jo naudojimo sumažės negatyvų ryškumas, reikia tiktai patikrinti, ar filtras gerai priglaustas prie objektyvo. Kai ryškumas nustatomas pagal matinį stiklą, filtrą galima uždėti po nustatymo, bet kai šviesos yra pakankamai, geriau ryškumą nustatyti su uždėtu filtru (jeigu objektas yra arčiau kaip per du metrus nuo fotoaparato, pastaroji sąlyga būtina).Suteptas, nučiupinėtas pirštais šviesos filtras pablogina at­vaizdo ryškumą; juos reikia prižiūrėti taip pat kaip objektyvą). Nešiotis švie­sos filtrus tiesiog kišenėje, kaip daro kai kurie fotografai, nega­lima; laikykite šviesos filtrus tuose dėkluose, kuriuose jie par­duodami. Spalvingąjį pasaulį vienaspalvė fotografija atvaizduoja achro-matiniais pilkosios skalės tonais. Tačiau spektriškai įjautrintos negatyvinės medžiagos kartu su šviesos filtrais, kai jie tinkamai naudojami, leidžia ne tik perteikti juodoje-baltoje nuotraukoje daugiaspalvį pasaulį taip, kad jis atrodo mums «teisingas», bet ir gauti įvairius vaizdavimo efektus.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!