T.H. Eriksen: "Akimirkos tironija"

Studijų knygelės Nr.
Akademija, 2007
ĮVADAS
Tik tak, tik tak, mes skubam, bėgam,
Nesidairydami ir nesustodami trumpam.
Mus neša laikas priekin,
Rodyklės slenka vis labiau.
O gal sustokim bent minutei,
Panirkim upės tėkmėje,
Įkvėpkim miško kvapo,
Apsikabinkime drauge.
Bet laikas nesustoja,
Nebent tik fotografijos vaizduos.
Belieka jį paskirstyt nuolat,
Kad atsikvėptume džiaugsmuos. (Kristė P. ,,Laikas,,)
Laikas. Kaip į jį žiūrėti? ,,... kaip raštas eksternalizuoja kalbą, laikrodis – laiką. Laikas tampa ,,kažkuo“, kas egzistuoja nepriklausomai nuo žmogiškos patirties, yra objektyvu ir pamatuojama...“,,....Laikrodis laikui suteikia savarankiškumo, padaro jį nepriklausomą nuo įvykių. ,,Valanda“ yra kažkas, kas egzistuoja abstrakčiai (mūsų galvose), ji yra tuščias vienetas, kurį galima pripildyti bet ko“ (p.53).
XXI amžiuje laiko trūkumas yra tik vienas šalutinių technologijų revoliucijos poveikių, maža to – visko daugėja ir viskas greitėja. Greitis, pagreitis ir eksponentinis augimas (šiuos dalykus dauguma šiuolaikinių sociologų ir antropologų, kalbėdami apie šiandienos visuomenę, pamini bene pirmiausiai) apėmė be išimties visas mūsų gyvenimo sritis. Rašytojas ir žurnalistas Carlas Honore viename interviu sako, kad mes save užspeitėme beatodairiško skubėjimo kultūroje: „Valgome greitai, dirbame greitai, kalbame greitai, mąstome greitai, netgi mylimės greitai“.
Būtent ši akimirkos tironija ir kelia rūpestį. Kai darosi sunku sustoti ir atsikvėpti, apsidairyti; kai gyvenimas susideda iš daugybės atskirų pašėlusiai lekiančių akimirkų, besivejančių viena kitą – pasidaro sunku susigaudyti tame, kas vyksta čia ir dabar, pajusti gyvenimą tokį, koks jis yra. Kai viskas daroma paskubomis ir paviršutiniškai, neįdedant širdies – tokia grėsmė iškyla ir pačiam gyvenimui – tapti nugyventu paskubomis ir paviršutiniškai. Ar mes to norime – tai jau kitas klausimas.
Gyvenimas į priekį lekia pašėlusiu greičiu. Ateina tas laikas, kai žmonija pradeda atsilikti
nuo spartėjančių informacinių technologijų, kadangi pateikiamos informacijos srautas toks
didelis, jos mūsų smegenys nebepajėgios „perdirbti“ mums pateikiamos informacijos. Mums jau
pradeda trūkti laiko, vis dažniau pagalvojame apie tai, kaip būtų gerai, jei para turėtų bent 25
valandas. Bet grįžkime į netolimą praeitį.
Žmonijos bendravimas, prieš dvidešimt metų buvo visiškai kitoks - artimesnis, glaudesnis.
Sparčiausias bendravimo „saitas“ buvo telefonas, po jo sekė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!