Vaiko socializacija

Socializacija prasideda žmogui gimus ir tęsiasi iki jo mirties. T.y. socializacija vyksta visą žmogaus gyvenimą. Pasaulis keičiasi, todėl turime prisitaikyti prie naujovių ir keistis kartu su juo.
Mano manymu, svarbiausia socializacija vyksta vaikystės periode. Šiuo laikotarpiu yra įsisavinami visi svarbiausi gyvenimo įgūdžiai ir asmeninės vertybės. Nuo pat pirmųjų gyvenimo metų jau pradeda formuotis individuali asmenybė, kuri jau turi savo charakterį, principus ir socialinį suvokimą. Socialinį suvokimą, pirmiausia, padeda išvystyti tėvai. Pasak V. Gurov (1993), žmogaus socializacija prasideda šeimoje, kur formuojami asmenybės pagrindai.
Vaiko socializacijoje iškyla gana daug problemų. Vertybinių orientacijų formavimasis, skirtingas kiekvieno vaiko socialinis patyrimas, samprata apie suaugusiųjų veiklą, taip pat ugdymo procese iškyla daug vaikų socialinės patirties problemų.
Šiame darbe aš aptariau daugiau aplinkos įtaką vaiko socializacijai. 3.1 skyrelyje aptarta visuomenės įtaka vaiko socializacijai. 3.2 aptarta šeimos įtaka, o 3.3 skyrelyje – ugdymo institucijų reikšmė ir įtaka vaiko socializacijai.
Taip pat nemažai dėmesio skyriau suaugusių įtakai vaikų socializacijai 4.3 skyrelyje. Manau, kad suaugusieji turi labai daug įtakos vaiko mąstysenai, jo poelgiams ir vertybinėms orientacijoms.
Pagrindiniai autoriai, kuriais aš rėmiausi šiame darbe – tai A. Juodaitytė ir I. Leliūginė.
Socializacija gali būti vadinamas procesas, kurio metu individas įsijungia į visuomenę, jos struktūrinius padalinius (socialines grupes ir bendrijas, institutus, organizacijas), perima jų sukauptą patirtį, socialines vertybes ir normas, formuoja socialiai reikšmingus asmenybės bruožus.
Socializacija gali būti apibūdinama ir kaip žmogaus socialinio statuso ir socialinių vaidmenų raidos procesas, kuris vyksta tam tikros socialinės struktūros visuomenėse. Sociologas R. Berhmanas žmogaus socialinį statusą – vaidmenį – aiškina kaip „socialumo dinaminį aspektą“, žymintį žmogaus socialinę padėtį visuomenėje.
Kitas žymus amerikiečių sociologas T. Parsonsas pabrėžia glaudų socialinių vaidmenų ir vertybių ryšį. Socialinį vaidmenį jis nagrinėjo kaip normatyviai reguliuojamą elgesį, kurio pagrindas yra visuotinai priimtinos vertybės ir kuris yra būtinas bręstančios asmenybės socialinės struktūros elementas. Socialiniai vaidmenys, pasak jo, yra būdas, rodantis, kaip socialinės vertybės įsikūnija konkrečiuose asmenybės veiksmuose. Kiekviena asmenybė stengiasi pasirinkti tą...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!