Vaikų tarpusavio santykiai ir tėvų auklėjimo stiliai

Temos aktualumas. Vaiką supa gausybė tikrovės reiškinių ir objektų, su kuriais jį sieja įvairiapusiški ryšiai ir santykiai. Tačiau pagrindinis tikrovės objektas yra kitas žmogus. Kurienė (2007) mano, jog žmogaus santykiai su kitu žmogumi pasireiškia tiek atitinkamu asmenybės požiūriu į kitą žmogų – jo pasaulėžiūros, įsitikinimų, idealų, išvaizdos ir kt. vertinimu, tiek ir konkrečiu elgesiu, bendravimu su juo. Sėkmingas bendravimas su bendraamžiais, teigiamas jų vertinimas ir priėmimas lemia vaikų psichosocialinę sveikatą, o socialinis vaikų neprisitaikymas įgalina prognozuoti vėlesnes prisitaikymo bei elgesio problemas (Vyšniauskytė – Rimkienė, 2008; Kardelis, 2002). Anot Coie, Dodge (cit. Vyšniauskytė – Rimkienė, 2008), remiantis nuostata, kad bendraamžių atstūmimą lemia menki vaiko socialiniai įgūdžiai, vienas iš pagalbos būdų siekiant padėti vaikams ir jaunuoliams keisti jų neigiamą statusą – kryptingai lavinti jų socialinius gebėjimus. Kurienės (2007) teigimu, sėkmingo ugdymo rezultatas – sėkmingi santykiai su savimi ir pasauliu. Kiekvienas vaikas nori veikti, tobulėti, išmokti kuo daugiau naujų dalykų, tirti ir suprasti jį supantį pasaulį, nori prasmingų santykių su kitais žmonėmis, dalyvauti bendroje veikloje, būti saugus, jausti, kad juo rūpinamasi ir žinoti, kad nesusipratimus galima išsiaiškinti neprarandant suaugusiųjų meilės. Kaip vaikas suvoks pasaulį ir save, kaip jis elgsis su pasauliu ir su savimi, iš esmės priklauso nuo to, kaip suvokiamas vaikas ir koks yra elgesys su juo.
Tėvų elgesys ir požiūris į vaikus lemia ar vaikai lengvai išsiugdys įvairius įgūdžius, įgis savarankiškumo, pasitikėjimo savo jėgomis, suformuos teigiamą ar neigiamą savęs vertinimą (Pivorienė,2006). Pastaruoju metu akivaizdus mokslininkų susidomėjimas emocine šeimos funkcija. Pabrėžiama, kad suaugusiųjų meilė, rūpinimasis ir dėmesys suteikia šeimoje augančiam vaikui emocinę pusiausvyrą, padeda labiau vertinti save, o emocinio bendravimo stoka, silpni šeimos narių ryšiai sukelia vaikų neurozes, baimes, menkavertiškumo jausmą, agresyvų elgesį (Žukauskienė, Malinauskiene, 2008, Ramanauskienė ir kt., 2004, Pivorienė, 2006, Cohen ir kt., 2008, Rudney, 2005, Ang R.P., Goh D.H., 2006, Dornbusch ir kt., 1987., Lickona, 1998, Ginsberg, Bronstein,1993, Taylor ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!