Vandens siurblinės elektrifikavimas

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS ŽEMĖS ŪKIO INŽINERIJOS FAKULTETAS Agroenergetikos katedra VANDENS SIURBLINĖS ELEKTRIFIKAVIMAS Diplominis projektas Studijų programa: Žemės ūkio energetikos inžinerija Autorius Arūnas Rumbutis Vadovas doc. Rimantas Vėjelis Recenzentas doc. Ignas Šateikis Kaunas – Akademija, 2005 TURINYS ĮVADAS ……………………………………………………………………………… 5 1. INFORMACIJOS ŠALTINIŲ ANALIZĖ (TEMOS PAGRINDIMAS) 7 1.1. Gėlas požeminis vanduo …......................................……………………………….. 7 1.2. Geriamojo vandens tiekimo būdai ................………..…………………………… 9 1.3. Antro kėlimo siurblinių patikimumas …...............……………………….….. 12 1.4. Elektros energijos tiekimo patikimumas ...………….................…………...… 14 1.5. Inžinerinių sprendimų svarba elektrifikuojant siurblines ir parenkant joms technologinius įrenginius ....................................................... 16 1.6. Informacijos šaltinių analizės apibendrinimas .........................…………..…. 18 2. PROJEKTINIS SKYRIUS ……………………………………………………... 19 2.1. Technologinio proceso analizė ..………...................……………………………... 19 2.2. Technologinių įrenginių parinkimas................ …………………………….…… 20 2.3. Elektrinio apšvietimo projektavimas….….....................…………………….….. 23 2.3.1. Apšvietimo rūšies parinkimas …………………...............………………………………….. 23 2.3.2. Šviesotechniniai skaičiavimai ……………………….................……………………………. 24 2.3.3. Apšvietimo tinklų laidų parinkimas…………………......................……………………...... 28 2.3.4. Vidaus instaliacijos apsaugos aparatų parinkimas ir suderinimas su laidų ir kabelių leistinomis apkrovos srovėmis …………………………………………………… 31 2.3.5. Apsaugos aparatų patikrinimas pagal mechaninio atsparumo ir poveikio patikimumo reikalavimus…………………………………………………………………….. 33 2.4. Galios tinklų projektavimas ……….……………………………………………… 37 2.4.1. Vidaus instaliacijos tinklų schemos sudarymas ………………………………….……….... 37 2.4.2. Laidų ir kabelių skerspjūvio nustatymas ………………………………………..………… 38 2.4.3. Įtampos nuostoliai ir jų balansas vidaus instaliacijoje ……………………………………… 41 2.4.4. Apsaugos aparatų parinkimas ir suderinimas su laidų ir kabelių leistinomis apkrovos srovėmis ………………………………….……………..………………. 47 2.4.5. Apsaugos aparatų patikrinimas pagal mechaninio atsparumo ir poveikio patikimumo reikalavimus…………………………………………………………………….. 49 2.4.6. Elektros įrenginių paleidimo ir valdymo aparatų parinkimas……………………………... 52 2.5. Vidaus elektros tinklų patikrinimas pagal asinchroninių elektros Variklių paleidimo sąlygas……………………………………………………… ……. 54 2.6. Elektros energijos tiekimas …………...……………………………………………. 58 2.6.1. Transformatoreinės pastotės galio patikrinimas …………………………….……………… 58 2.6.2. Išorinio elektros tinklo projektavimas……………… ………………………….……………. 62 2.7. Reaktyviosios galio kompensacija…………………………………...………… 64 3. REZULTATŲ VERTINIMAS………………….……………………………….. 66 3.1. Darbuotojų sauga ir sveikata.…. ……………………………………..……………….. 66 3.2. Profesinės rizikos vertinimas.………………………………….………………. 66 3.3. Saugus elektros įrenginių eksploatavimas……. ………………..…………………. 69 IŠVADOS ……………………………………………………..…………………….. 74 LITERATŪRA ……………………………………………………………………. 75 LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS Žemės ūkio inžinerijos fakultetas Žemės ūkio energetikos inžinerijos specialybė Agroenergetikos katedra PROJEKTO (DARBO) UŽDUOTĮ TVIRTINU: P : 20 m. mėn. d. DIPLOMINIO PROJEKTO (DARBO) UŽDUOTIS Stud. Arūnas Rumbutis 1. Tema: Vandens siurblinės elektrifikavimas s P : P : P : Patvirtinta įsakymu Nr. , 200 m. mėn. d. Turinys: Santrauka.Turinys. Įvadas. Informacijos šaltinių analizė. Temos pagrindimas. Technologinio proceso analizė. Technologinių įrenginių parinkimas. Šviesotechniniai . skaičiavimai ir apšvietimo tinklų projektavimas. Galios tinklų projektavimas: galios tinklų schemos sudarymas; įtampos nuostolių balansas vidaus instaliacijoje; laidų ir kabelių . parinkimas; apsaugos, paleidimo ir valdymo aparatų parinkimas; elektros energijos . tiekimas bei rezervavimas. Rezultatų vertinimas: darbuotojų sauga ir sveikata, profesinė rizika bei saugus elektros įrenginių eksploatavimas. Išvados. Literatūra. . 2. Pradiniai duomenys: Objekto statybinės dalies projektas. Transformatorinės pastotės TP-5 projektas (elektrotechninė dalis). : P : 3. Grafinių darbų sąrašas: 1 1. Vandens tiekimo sistemos. 1 P 2. Genplanas. : P 3. Galios tinklų planas. : P 4. Apšvietimo tinklų planas. : P 5. Elektros tinklų skaičiavimo schema. : P : 4. Konsultatntai: Skyrius Konsultanto Konsultanto parašas ir data l Pavardė Davus užduotį Priėmus darbą P : P : P : P : P : P : P : Projekto (darbo) baigimo terminas 2005-06-21 . Užduoties gavimo data 2005-02-11 . Diplomanto parašas . Diplominio projekto (darbo) vadovo parašas . Katedros išvada . . . . . . . Protokolo Nr. . Data . Katedros vedėjas . ĮVADAS Projektuojamas objektas yra UAB „Palangos vandenys“ antro kėlimo vandens siurblinė. UAB „Palangos vandenys“ misija – teikti kokybiškas vandens tiekimo, nuotekų šalinimo ir valymo paslaugas vartotojams, užtikrinant jų prieinamumą visiems gyventojams, įmonėms bei organizacijoms, patiriant mažiausias išlaidas ir padarant minimalią žalą gamtai . Bendrovė yra ne tik technologinė, bet ir aplinkosaugos įmonė sauganti ne tik patį miestą, bet ir Baltijos jūrą nuo užteršimo. UAB „Palangos vandenys“ numato siekti šių pagrindinių strateginių tikslų : • suteikti galimybę vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugomis naudotis visiems Palangos miesto gyventojams, įmonėms bei organizacijoms; • užtikrinti patikimą ir nustatytus Lietuvos bei Europos Sąjungos standartus atitinkantį geriamojo vandens tiekimą; • patikimai nuvesti išleidžiamas nuotekas bei užtikrinti jų mechaninį ir biologinį išvalymą pagal Lietuvos bei Europos Sąjungos nustatytus normatyvus, taip minimaliai padarant žalą aplinkai; • spręsti susikaupusio ir besikaupiančio po nuotekų valymo susidariusio dumblo tvarkymo problemą; • pertvarkyti bendrovės valdymą , atitinkantį šiuolaikinių kokybės vadybos sistemų ISO 9001 ir ISO 14000 reikalavimus. Bendras visų vandenviečių pajėgumas yra 30 tūkst. m3/parą geriamo vandens. Tačiau dėl sumažėjusio geriamo vandens poreikio eksploatuojamų gręžinių skaičius sumažėjo. Esamų vandenviečių resursai šiuo metu yra pakankami ir didesni negu reikia dabar. Energetinės sąnaudos bendrovėje sudaro 13,8 % bendrųjų įmonės sąnaudų. Nors vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimui sunaudotas elektros energijos kiekis kas metai mažėja, tačiau patirtos sąnaudos didėja dėl elektros energijos kainų kilimo. Šiame projekte elektrifikuojamoji antro kėlimo siurblinė yra vienintelė Palangos mieste, todėl bent vienas siurblys visada turi pumpuoti vandenį. Elektros tinklų projektuotojas turi gerai žinoti objekto, kurį projektuoja, technologinį procesą, plėtros perspektyvas bei įvairias inžinerines sistemas. Projektuojant vadovaujamasi įvairiais norminiais dokumentais, žinynais, katalogais bei patarimais. Šiuo metu elektrotechninės produkcijos rinkoje siūlomas platus įvairių elektros įrenginių pasirinkimas. Klientui projektuotojas turi pasiūlyti geriausią techninį sprendimą bei ekonomiškiausią variantą. Svarbu, kad projekte parinkti sprendimai mažintų energijos sąnaudas ir aplinkos taršą, užtikrintų dirbančiųjų saugos ir sveikatos reikalavimus. Projektuojant vidaus elektros tinklus, apimamos įvairios projekto stadijos. Atliekant projektavimo darbus, projektuotojui reikia parinkti technologinių įrenginių elektros pavaras, valdymo ir apsaugos įtaisus, parinkti laidų skerspjūvius, sudaryti elektros tinklų schemas, parinkti skirstymo įrenginius ir tinklų apsaugos aparatus, atlikti tinklų patikrinamuosius skaičiavimus, numatyti elektros energijos apskaitos prietaisus, reaktyvios galios kompensavimo įrenginius bei elektros energijos tiekimo į objektą šaltinį. Pirmojoje projekto dalyje bus aptarti svarbūs Lietuvai gėlo vandens gavybos, kokybės bei jo išteklių klausimai, paminėti geriamojo vandens tiekimo būdai, išanalizuoti antro kėlimo vandens siurblinių ypatumai, jų svarba centralizuotoje vandens tiekimo sistemoje. Šioje dalyje bus akcentuota elektros energijos tiekimo patikimumo būtinybė vandens siurblinėms, inžinerinių sprendimų ir informacijos šaltinių panaudojimo svarba projektuojant vidaus ir lauko elektros tinklus bei parenkant technologinius įrenginius. Projektinis skyrius sudaro didžiausią projekto dalį, kur bus sprendžiami technologiniai bei projektavimo klausimai. Pagrindiniai šio skyriaus tikslai ir uždaviniai yra šie: atlikti antro kėlimo siurblinės technologinio proceso analizę, parinkti technologinius įrenginius, suprojektuoti elektrinį apšvietimą bei galios tinklus, parinkti linijų apsaugos aparatus bei technologinių įrenginių valdymo elementus, atliktas transformatorinės pastotės, tiekiančios elektros energiją siurblinei, galios patikrinimą, suprojektuoti lauko jėgos tinklus, numatyti reaktyviosios galios kompensaciją. Trečioji projekto dalis - Rezultatų vertinimas. Šiame skyriuje sprendžiami šie klausimai: žmogaus sauga ir sveikata darbe, rizikos darbo vietoje vertinimo svarba bei nurodyto ir realaus darbo samprata, saugus elektros įrenginių eksploatavimas vandens siurblinėje. 1. INFORMACIJOS ŠALTINIŲ ANALIZĖ (TEMOS PAGRINDIMAS) 1.1. Gėlas požeminis vanduo Pagrindinė mūsų planetos vandens dalis yra susitelkusi hidrosferoje. Ji yra nedaloma, nors dažnai skaidoma į dvi dalis: paviršinę ir požeminę. Požeminę hidrosferą, dažnai įvardijamą dar ir hidrogeosferos terminu, sudaro vanduo ir uolienos, kurių porose ir plyšiuose jis susikaupęs. Hidrogeosfera juosia visą žemės rutulį. Viršutinė jos riba – aeracijos ir prisotintos vandens zonų kontaktas. Apatinė riba apribojama 10-15 km gylyje, kuris pasiekiamas gręžiniais. Bet mokslininkai teoretikai linkę tą ribą nuleisti iki 400-500 km gylio. Požeminio vandens susidarymo ir slūgsojimo sąlygos yra labai įvairios ir priklauso nuo kontinentų bei regionų geologinės raidos istorijos. Bet galima įžvelgti ir bendrų struktūrinių bruožų bei išskirti dviejų pagrindinių tipų vandeningąsias sistemas – artezinius baseinus ir hidrogeologinius masyvus. Arteziniai baseinai būdingi lygumų reljefui, o hidrogeologiniai masyvai – kalnuotoms sritims. Lietuvos, kaip ir kitų Baltijos šalių, teritorija priskiriama Baltijos arteziniam baseinui, kurio plotas 462 tūkst. km2 [1]. Arteziniuose baseinuose dažniausiai yra trys hidrogeocheminės zonos – viršutinė, vidurinė ir apatinė. Viršutinė – gėlo vandens zona, kuri Baltijos arteziniame baseine yra nuo 50 iki 450m gylyje. Tai pagrindinis gėlo geriamojo vandens šaltinis Lietuvoje, kurio mineralizacija normaliomis sąlygomis neviršija 1 g/l [2]. Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos valstybių, kurios gyventojų poreikius ir didesniąją pramonės įmonių poreikio dalį patenkina požeminis vanduo. Vanduo yra gamtos produktas, be kurio būtų neįmanomas biosferos – augalų ir gyvūnų – egzistavimas. Svarbus jis ir žmogui, ypač geriamasis vanduo, būtinas jo gyvybinėms funkcijoms palaikyti. Kaip žinoma, tam geriausiai tinka gėlas požeminis vanduo, kuris natūraliomis sąlygomis yra švarus, jame nėra infekcines ligas sukeliančių mikroorganizmų ir toksinių medžiagų. Be to, jis skaidrus, geras jo skonis, ištisus metus palankiausia žmogui 8-12O C temperatūra. Todėl gėlas vanduo yra viena iš svarbiausių Žemės gelmių naudingųjų iškasenų. Geriamojo vandens tyrimai Lietuvoje plėtojosi sparčiai ir per maždaug 30 metų buvo išžvalgyti ir atitinkamose institucijose patvirtinti eksploataciniai gėlo požeminio vandens ištekliai, kurių pagal tuometinę sampratą pakako geriamojo vandens poreikiui patenkinti visuose šalies miestuose ir rajonų centruose. Iš viso šalies teritorijoje vandenviečių statybai buvo išžvalgyti 103 plotai, kuriuose iš viso buvo suskaičiuota 2023,1 tūkst. m3/d eksploatacinių požeminio vandens išteklių. Net 1989 metais, kai požeminio vandens suvartojimas buvo pasiekęs aukščiausią lygį, miestuose buvo naudojama 50–75% išžvalgytų išteklių. Mažėjant geriamojo vandens suvartojimui, jau 1999 metais buvo naudojama tik 20–30 % išžvalgytų požeminio vandens išteklių [2]. Norint centralizuotai tiekti požeminį vandenį, būtina žinoti jo išteklius, nes vandenvietėms, vandens perpumpavimo stotims (siurblinėms), vamzdynams bei rezervuarams įrengti reikia didelių investicijų. Jeigu investavus į tokį verslą kapitalą, numatyto vandens kiekio žemės sluoksniuose nebus, investitoriai patirs nuostolių, o miesto gyventojai stokos geriamojo vandens. Todėl, prieš projektuojant centralizuoto vandens tiekimo įrenginius, yra ištiriami požeminio vandens telkiniai ir specialiais analitiniais ar matematinio modeliavimo metodais įvertinami jų ištekliai bei nustatoma išteklių eksploatavimo ir monitoringo tvarka [1]. Monitoringas (arba programinė priežiūra) bendrąja prasme – tai tęstinių gamtinių bei techninių procesų stebėjimų ir matavimų sistema, vykdoma turint konkretų tikslą pagal iš anksto parengtą programą. Pagrindiniai tikslai yra: a) nustatyti požeminio vandens išteklių tinkamumą gerti, pramonės ar žemės ūkio tikslams, stebėti jo kokybę eksploatacijos metu; b) kuo anksčiau nustatyti grėsmę, kylančią dėl ūkinės veiklos, vykstančios žemės paviršiuje ar jos gelmėse; c) stebėti ir prognozuoti teršalų migraciją, siekiant parengti pagrįstus vandens kokybės kaitos modelius; d)nustatyti vandens hidrodinaminio ir hidrocheminio režimų ribas, leidžiančias optimizuoti požeminio vandens išteklių valdymą; e) kaupti duomenis taršos kontrolės įstatymams tobulinti [3]. Požeminis vanduo gali būti pakeistas paviršiniu, bet paviršinio vandens kokybė yra gerokai blogesnė. Todėl jo naudojimas pareikalautų didelių išlaidų, juolab, kad ir iš požeminio vandens, kuris yra ganėtinai švarus, reikia pašalinti kai kuriuos cheminius elementus, kad geriamas vanduo atitiktų dabartinius higienos normų reikalavimus. Požeminio vandens gavybos įrenginiai yra labai įvairūs ir žinomi nuo seniausių laikų. Dabar geriamajam vandeniui iš vandeningųjų sluoksnių išgauti daugiausia naudojami šachtiniai ir gręžtiniai šuliniai. Pastarieji dar dažnai vadinami arteziniais gręžiniais. Šachtiniai šuliniai yra vertikalūs kasiniai su betoniniais žiedais ar kitomis ar kitomis medžiagomis sutvirtintomis sienelėmis. Jie skirti vandeniui semti, nors dabar dažnai vanduo iš jų išgaunamas ir siurbliais. Gręžtiniai šuliniai - tai vertikalūs gręžiniai, turintys konkrečią tikslinę paskirtį – išgauti iš vandeningojo sluoksnio gėlą vandenį. Gręžinių konstrukcija (1.1 pav.) priklauso nuo požeminio vandeningo sluoksnio gylio, uolienų, esančių virš vandeningo sluoksnio, pobūdžio ir gręžimo būdo. Gręžinio sienelės yra stiprinamos apsauginiu vamzdžiu. Pastarasis nuleidžiamas iki vandeningojo sluoksnio paviršiaus. Į apsauginį vamzdį nuleidžiamas kiek mažesnio skersmens vamzdis per visą vandeningąjį sluoksnį ir šiek tiek įgilinamas į nuolaidžių uolienų sluoksnį. Po to į vamzdį nuleidžiamas atitinkamos konstrukcijos filtras. Pastačius filtrą, mažesnio skersmens vamzdis ištraukiamas [4]. Pastaruoju metu gręžinių sienelių tvirtinimui, filtro įrengimui naudojami plastmasiniai vamzdžiai, todėl gręžinių vanduo ekologiškai švarus, nes papildomai negauna geležies ar kitų nepageidaujamų elementų. Šiuolaikinių gręžinių konstrukcinė savybė - ištisinė filtrinė kolona, kuri padeda išvengti smėlinių dalelių išpumpuojamame vandenyje [5]. Gręžtinio šulinio debitas priklauso nuo vandeningojo sluoksnio filtracinių savybių ir nuo šulinio bei jo filtro spindulio. Higienos aspektu svarbu, kad gręžtinis šulinys būtų gerai apsaugotas nuo paviršinės taršos, kad vanduo pro apsauginius vamzdžius į darbinę koloną, iš kurios siurbiamas vanduo, patektų tik iš eksploatuojamo vandeningojo sluoksnio. 1.2. Geriamojo vandens tiekimo būdai Geriamojo vandens tiekimas – tai techninių ir organizacinių priemonių visuma, sudaranti sąlygas kiekvienam individui apsirūpinti geros kokybės vandeniu. Pastaruoju metu yra išskiriami du pagrindiniai vandens tiekimo būdai: centralizuotas ir individualus [1]. Centralizuotas vandens tiekimas – techninių priemonių visuma, skirta aprūpinti gėlu geriamuoju vandeniu vandentiekos objekto teritoriją (gyvenamąją vietovę). Individualus vandens tiekimas – ūkio subjektų (pramonės įmonių, fermų, individualių namų, sodybų ir pan.) apsirūpinimas gėlu vandeniu iš šachtinių arba gręžtinių šulinių, taip pat geriamojo vandens tiekimo sistemos transporto priemonėse (laivuose, lėktuvuose ir kt.). Centralizuotai iš požeminio vandens šaltinių dažniausiai aprūpinami miestai, kuriuose gyvena iki 1-1,5 mln. žmonių. Didesniems miestams vanduo daugiausiai tiekiamas iš atvirų vandens baseinų – ežerų ar upių vandens talpyklų. Skirtingiems tikslams vartojamo vandens kokybei keliami ir skirtingi reikalavimai, todėl tiekiamas vanduo Respublikinėje statybos normoje „Vandens vartojimo normos“ (RSN 26-90) skirstomas į buitinį, gamybinį, girdomąjį ir priešgaisrinį. Geriamasis vanduo yra saugus ir sveikas vartoti, kai: • jame nėra mikroorganizmų, parazitų ir medžiagų, savo skaičiais ar koncentracijomis galinčių kelti potencialų pavojų žmonių sveikatai; • geriamasis vanduo atitinka higienos normos nustatytus minimalius mikrobinius ir toksinius (cheminius) rodiklius; • užtikrinama vandens išteklių ir tiekiamo geriamojo vandens apsauga nuo taršos, o vandens programinė priežiūra geriamojo vandens tiekėjų vykdoma taip, kad būtų galima įvertinti ir nustatyti, ar vanduo atitinka šioje higienos normoje nustatytus mikrobinius ir toksinius (cheminius) rodiklius geriamojo vandens vartojimo vietose [8]; Vandens nukenksminimo metodas parenkamas pagal vandens debitą ir jo kokybę, jo išvalymo efektyvumą, tiekimo sąlygas, transportavimo, reagentų saugojimo, procesų automatizavimo galimybes. Vandens ruošyklose gali būti naudojamos šios dezinfekavimo medžiagos: chloras, chloraminai, chloro dioksidas, ozonas. Mažose ruošyklose bei atskirais atvejais gali būti taikomas ultravioletinis švitinimas, naudojamos chlorą išskiriančios medžiagos (kalcio hipochloritas, natrio hipochloritas, chloro tabletės). Iš ėmimo įrenginių atitekėjusiam žaliam vandeniui gali būti taikomas išankstinis chloravimas, prieš vandeniui patenkant į visus kitus vandenruošos įrenginius, tarpinis chloravimas (chloras įterpiamas tarp atskirų vandenruošos stadijų), galutinis chloravimas (paruošto vandens chloravimas prieš jį tiekiant vartotojams). Natrio hipochloritas, naudojamas chloravimui, dažniausiai gaminamas naudojimo vietoje, leidžiant elektros srovę per sūrų vandenį (natrio chlorido tirpalą, jūros vandenį). Natrio hipochlorito gamybos procese susidaro vandenilis, sukeliantis gaisrų bei sprogimo pavojus, todėl būtina numatyti šių pavojų mažinimo priemones. Elektrinė įranga turi būti įrengiama specialiai parengtose vietose [10]. Geležis yra ketvirtas pagal paplitimą žemės plutoje elementas. Vandenyje jis esti dvivalentis arba trivalentis. Požeminiame vandenyje paprastai yra tirpių dvivalentės geležies junginių. Lietuvos vandenviečių vandenyje geležies vidutiniškai yra apie 1-2 mg/l. Geležies šalinimo iš požeminio vandens technologija parenkama remiantis naudojamo vandeningojo sluoksnio vandens savybių analitėmis ir panašios sudėties vandenį apdorojančių įrenginių eksploatavimo patirtimi. Geležies šalinimas iš vandens grindžiamas Fe2+ pavertimu – oksiduojant – netirpiais Fe(III) junginiais, atskiriamais nuo vandens. Oksiduojama deguonimi arba kitais oksidatoriais (kalio permanganatu, ozonu, chloru). Oksidavimui reikalingo deguonies gaunama aeruojant ruošiamą vandenį arba maišant su deguonies prisotintu vandeniu. Geležis gerai oksiduojasi katalizatoriaus (geležies hidroksidų, fermentų) aplinkoje, kai vandenyje nėra redukuojančių priemaišų (organinių medžiagų, sulfidų, amonio). Oksiduojama savarankiškame reaktoriuje arba oksidacijos produktus atskiriančioje terpėje. Oksidavimo produktai nusikošia apdorotam vandeniui tekant pro košiamąją terpę [1;10]. Kai miestas geriamuoju vandeniu aprūpinamas centralizuoto vandentiekio pagalba, vanduo iki vartotojo patenka per vandentiekio skirstomąjį tinklą. Centralizuoto vandentiekio skirstomasis tinklas yra įvairaus skersmens vamzdžių, filtrų, siurblių bei talpyklų visuma. Skirstomasis tinklas yra brangiausia vandentiekio dalis. Kaip išdėstyti pagrindiniai vandentiekio elementai, kai vanduo išgaunamas iš artezinio gręžinio ir jo pagerinimui pašalinama geležis, atvaizduota 1.2 pav. [6]. Čia vanduo iš gręžinio siurbiamas giluminio elektrinio siurblio pagalba ir paduodamas į vandens gerinimo įrenginius. Šiuo atveju – tai geležies šalinimo įrenginiai. Vanduo, pratekėjęs pro vandens gerinimo įrenginius, patenka į švaraus vandens rezervuarą. Pakeliui į rezervuarą vanduo yra nukenksminamas. Švarus vanduo antro pakėlimo siurblinės pagalba siurbiamas iš rezervuarų ir per vandens paskirstymo vamzdyną tiekiamas vartotojams. Kiekvieno vandentiekio įrenginio darbas visada susijęs su kitu, jam artimų įrenginių darbu, ir nuo to, kaip suderintas visų įrenginių darbo režimas, priklauso kiekvieno jų dydis. Pagrindinis veiksnys, prie kurio reikia derinti visų vandentiekio elementų darbą, yra vandens reikmės kaita (3.1 pav). Vandens paskirstymo vamzdynas – vandentiekio tinklas – tiekia vandenį tiesiog į vandens ėmimo įtaisus, todėl jo darbo režimas sutampa su vandens naudojimo režimu. Taigi jo reguliuoti negalima, nes tai kenktų vartotojui. Antro kėlimo siurblinė turi tiekti į tinklą tiek vandens, kiek jo reikia naudotojams per parą [4]. Šiuolaikiniuose centralizuotuose vandentiekiuose antro kėlimo siurblinėse tai išsprendžiama naudojant kelių skirtingų našumų išcentrinius siurblius su asinchroniniais elektros varikliais, kurių apsisukimų dažnį reguliuoja kintamos srovės dažnio keitikliai. Išcentrinio siurblio našumas keičiasi proporcingai jo apsisukimų dažniui [9]. Todėl vanduo gali būti tiekiamas įvairiais našumais, palaikant tolygų slėgį vamzdynuose. Kai kuriais atvejais gali būti įrengiamos reguliuojančios vandens talpyklos arba papildomos siurblinės. Yra vandens tiekimo sistemų, kur vietoje antro pakėlimo siurblinės naudojamas vandens bokštas, iš kurio aprūpinami vartotojai. Keli vandens tiekimo būdai gali būti apjungti į vieningą vandens tiekimo sistemą, kas padidina ir vandens tiekimo patikimumą. Ypatingai keičiasi geriamojo vandens poreikis per metus kurortiniuose miestuose, kur vasaros metu atvyksta daug poilsiautojų. Vandentiekis daromas tokio patikimumo, kad atitiktų miesto arba konkretaus vandens vartotojo reikalavimus. Pagal vandens tiekimo patikimumą vandentiekiai gali būti trijų kategorijų. Pirmai kategorijai priskiriami komunaliniai vandentiekiai, tiekiantieji vandenį ir gaisrams gesinti. Jie turi būti įrengti taip patikimai, kad vandens tiekimas dėl avarijos sustotų ne ilgiau kaip 10 min. Miesto gyvenamiesiems rajonams ir įmonėms leidžiama tam tikram laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 3 paroms, sumažinti vandens tiekimą. Antrai kategorijai priskirtini komunaliniai ir pramoniniai vandentiekiai, kuriuose dėl gedimų vandens tiekimas atskirose vietovėse, bet ne gaisrui gesinti, gali būti nutrauktas 2,5 valandoms. Miesto gyvenamiesiems rajonams ir įmonėms leidžiama tam tikram laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 10 parų, sumažinti vandens tiekimą. Gaisrams gesinti įrengiamos talpyklos ar tvenkiniai. Trečiai kategorijai priklauso miesteliai ir pavieniai vandens ėmėjai. Jiems dėl vandentiekio gedimų vandens tiekimas gali būti nutrauktas 24 valandoms. Gyventojams ir įmonėms leidžiama tam tikram laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 15 parų, sumažinti vandens tiekimą [7]. Išvada: vandens tiekimo patikimumo reikalavimai yra ganėtinai griežti, todėl projektuojant antro kėlimo siurblines turi būti atlikta išsami vandens reikmės analizė, įvertinti visi galimi vandens tiekimo sutrikimo atvejai. 1.3. Antro kėlimo siurblinių patikimumas Reikalavimai vandens tiekimo patikimumo atžvilgiu projektuojant antro kėlimo siurblines yra išdėstyti statybos techniniame reglamente STR 2.07.01:2003. Pateikiame pagrindinius teiginius. Vandens ėmimo ir ruošimo įrenginiai bei jų vamzdynai apskaičiuojami didžiausio vandens poreikio paros vidutiniam sekundės debitui. Antrojo ir papildomojo kėlimo siurblinės bei vandentakiai ir skirstomasis tinklas skaičiuojami didžiausio vandens poreikio paros didžiausiam sekundės debitui. Didžiausio ir vidutinio sekundės debitų skirtumas priklauso nuo vartotojų gausumo ir įmonių savitumo. Sekundės debitų santykis yra nuo 1,3 dideliuose miestuose iki 6,0 mažuose miesteliuose. Kai nėra tikslesnių duomenų, galima imti paros vartojimo netolygumo koeficientą nuo 1,5 (kai gyventojų virš 10000) iki 2,0 ir daugiau (kai gyventojų iki 2000). Kai vartotojų daugiau kaip 10000, didžiausias valandos vandens poreikis gali būti dvigubai didesnis už vidutinį valandinį, o kai vartotojų mažiau kaip 2000, penkiagubai didesnis. Kai tinklas skirtas tiekti vandenį vartotojams ir gaisrams gesinti, antrojo ir papildomojo kėlimo siurblinės bei vandentakiai ir skirstomasis tinklas skaičiuojami didžiausio vandens poreikio paros didžiausiam sekundės debitui plius gaisrams gesinti didžiausiam debitui. Debito tarp vidutinio ruošiamo ir didžiausio pareikalaujamo gaisro metu skirtumas turi būti kaupiamas atitinkamose talpyklose. Vandens talpyklų aprūpinimo linijas nėra reikalo parinkti pagal didžiausiąjį debitą. Nustatant būtiną švaraus vandens rezervuarų (ŠVR) talpą reikia apskaičiuoti tiekimo ir vartojimo skirtumų išlyginimą, atsižvelgiant į šias aplinkybes: ŠVR aprūpinimo vamzdyno taisymo trukmė; siurblių ar energijos sutrikimų poveikis; alternatyvaus aprūpinimo galimybės; viengubas ar dvigubas ŠVR aprūpinimo vamzdynas; televaldymo laipsnis; valandinio netolygumo koeficientas; pramonės, ugniagesybos ir kt. vartotojų aprūpinimo reikalavimai. Rezervuarai turi garantuoti reikiamą tiekimo patikimumą ir nesukelti juntamo vandens kokybės pablogėjimo. Vandentiekio sistemos patikimumas priklauso nuo daugelio dalykų: • elektros tiekimo ar energijos šaltinio patikimumo; • siurblių kokybės ir automatinio rezervavimo; • siurblių korpuso pastatymo atžvilgiu vandens lygio, kuriam esant gali jungtis siurbliai; • vandentiekio vamzdžių ir armatūros medžiagos; • visų dalių statybos ir montavimo kokybės. Pirmos kategorijos vartotojų siurblinė turi turėti I kategorijos energijos tiekimo šaltinį (kai neįmanoma garantuoti I patikimumo kategorijos elektros tiekimą, reikia įrengti atsarginį, vidaus degimo variklio sukamą elektros generatorių), mažiausiai du darbo ir vieną atsarginį (dar 1 sandėlyje) siurblius, įrengtus žemiau vandens lygio rezervuare paleidimo metu, dvi siurbimo ir dvi slėgines susietas linijas, kiekviena 100% pralaidumo, ir žiedinį vandentiekio tinklą. Antros kategorijos vartotojų siurblinė turi turėti II kategorijos energijos tiekimo šaltinį (jei tai neįmanoma, reikia numatyti galimybę prijungti vidaus degimo variklio sukamą elektros generatorių), vieną atsarginį siurblį, dvi siurbimo ir dvi slėgines susietas linijas, kiekviena 100% pralaidumo, ir žiedinį vandentiekio tinklą. Trečios kategorijos siurblinė gali turėti III kategorijos energijos tiekimo šaltinį, vieną atsarginį siurblį, vieną siurbimo ir vieną slėginę atitinkamo pralaidumo liniją bei šakotinį vandentiekio tinklą. Visų kategorijų siurblinių kiekvieno siurblio slėgvamzdyje statomas atbulinis vožtuvas ir uždarymo armatūra, taip pat apsaugos nuo hidraulinio smūgio įranga. Siurbvamzdyje uždarymo armatūra statoma, kai reikia atsitverti nuo vandens tekėjimo iš talpyklos. Vandentiekio siurblinių numatymą bei siurblių parinkimą reikia grįsti nuodugniu nagrinėjimu, naudojantis tinklo apskaičiavimais ir tinklo optimizavimu. Siurblių valdymo sistemoje reikia numatyti apsaugos nuo slėgio kritimo siurbvamzdyje ir neleistino debito slėgvamzdyje prietaisus. Taip pat reikia išvengti bereikalingo pakartotinio junginėjimo ar sukimosi dažnio keitinėjimo. Siurblius reikia parinkti taip, kad būtų išvengta kavitacijos, nepastovaus veikimo (našumo šokinėjimo), perkrovų (per didelio energijos poreikio). Siurblių keliamas triukšmas neturi viršyti nustatyto lygio. Siurblinės vamzdynai ir armatūra turi būti tokie, kad slėgio nuostoliai būtų kuo mažesni ir būtų galima atjungti bei išmontuoti siurblius [7]. Išvada: siurblinės patikimumo kategoriją apsprendžia darbinių ir atsarginių siurblių skaičius, siurblių techninės charakteristikos ir jų valdymo sistema, slėginių linijų skaičius ir kokybė, vandentiekio tinklų rezervavimas bei elektros energijos tiekimo patikimumas. 1.4. Elektros energijos tiekimo patikimumas Elektros įrenginių įrengimo taisyklėse [12], įvertinant gamybos proceso ir darbo sąlygas, elektros imtuvai skirstomi į tris kategorijas. Pirma kategorija – elektros imtuvai, dėl kurių, nutrūkus elektros perdavimui, kyla grėsmė žmonių gyvybei, patiriama didelių materialinių nuostolių, sutrinka sudėtingi technologiniai procesai, svarbūs miesto ūkio veiklos procesai. Antra kategorija – elektros imtuvai, dėl kurių, nutrūkus elektros perdavimui, patiriama produkcijos gamybos nuostolių, susidaro masinės darbuotojų, mechanizmų ir pramoninio transporto prastovos, neišvengiama žymios gyventojų dalies normalios veiklos sutrikimų. Trečia kategorija – visi kiti elektros imtuvai, kuriems netaikomi pirmos ir antros kategorijų apibrėžimai. Kai projektuojamos siurblinės projektas pagrindžiamas nuodugniu nagrinėjimu, paaiškėja pagal kokią patikimumo kategoriją reikalingas elektros energijos tiekimas. Elektros tiekimo patikimumo kategorija ir poavarinio įjungimo trukmė, sąlygos ir galimų nuostolių atlyginimo tvarka turi būti nurodyta sutartyje tarp elektros vartotojo ir elektros tinklus eksploatuojančios įmonės. Elektros įrenginių įrengimo taisyklėse [12] yra išdėstyti elektros energijos teikimo patikimumo kategorijų techniniai reikalavimai bei elektros energijos tiekimo protrūkio laikas. Pirmos kategorijos elektros vartotojai aprūpinami elektra iš dviejų atskirų nepriklausomų šaltinių, ir elektra jiems gali būti nutraukiama tik rezervinio maitinimo automatinio įjungimo laikui. Ypač svarbioms pirmos kategorijos elektros imtuvų grupėms būtina numatyti trečią nepriklausomą (autonominį) rezervinį maitinimo šaltinį. Nepriklausomais maitinimo šaltiniais laikomos: • ne mažiau kaip dvi elektrinės arba dvi pastotės; • ne mažiau kaip dvi atskiros elektrinių arba dviejų pastočių šynų sekcijos arba šynų sistemos, jeigu jos savo ruožtu maitinamos iš ne mažiau kaip dviejų elektrinės generatorių arba dviejų pastotės transformatorių, tiekiančių elektrą vartotojams ne mažiau kaip dviem atskiromis linijomis; • dvi sujungtos šynų sekcijos arba šynų sistemos automatiškai atsijungiančios, sutrikus vienos iš jų normaliam darbui, jeigu jos maitinamos iš dviejų nepriklausomų šaltinių. Antros kategorijos elektros imtuvus aprūpinti elektra rekomenduojama iš dviejų nepriklausomų maitinimo šaltinių. Šiuo atveju galimas elektros tiekimo protrūkis iki 2,5 valandos laikotarpiui. Antros kategorijos elektros imtuvams pagal susitarimą leidžiama tiekti elektrą ir iš vieno šaltinio, dviem linijomis per atskirus transformatorius, jeigu yra galimybė per 24 val. atlikti linijos avarinį remontą ar pakeisti pažeistą transformatorių. Trečios kategorijos vartotojams elektros perdavimo protrūkis negali viršyti 24 valandų [12]. Elektrą tiekianti įmonė tarpusavyje suderintą elektros tiekimo patikimumą turi užtikrinti ties įmonės ir elektros vartotojo juridiškai įteisinta atsakomybės riba. Lietuvos Respublikos Elektros energetikos įstatymas [11] nustato elektros energijos gamybos, perdavimo, skirstymo ir tiekimo Lietuvos Respublikoje reguliavimo pagrindus, taip pat elektros energijos paslaugų teikėjų ir vartotojų santykius bei sąlygas, skatinančias konkurenciją elektros energetikos sektoriuje. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais. Šis įstatymas teigia, kad elektros energijos persiuntimas vartotojams gali būti laikinai nutrauktas nesant vartotojų kaltės tik siekiant apsaugoti visuomenės interesus ir atliekant elektros tinklų priežiūros darbus. Elektros energijos tinklų priežiūros darbams atlikti perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatorius gali iš dalies arba visiškai atjungti vartotojo įrenginius reikiamam laikotarpiui tik pagal iš anksto nustatytą grafiką ir ne vėliau kaip prieš10 dienų pranešęs vartotojams. Laikino elektros energijos persiuntimo nutraukimo siekiant užtikrinti visuomenės interesus sąlygas ir su tuo susijusių nuostolių apskaičiavimo ir atlyginimo tvarką nustato Vyriausybės ar jos galiotos institucijos patvirtintos taisyklės. Be to įstatymas teigia, kad perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatorius gali nutraukti elektros energijos persiuntimą tiems vartotojams, kurie savo veika sukelia trikdžius ir neigiamai veikia elektros energijos kokybę, jeigu šie vartotojai, gavę rašytinį įspėjimą, per 5 dienas nenutraukia šios veikos. Išvada: Atliekant siurblinių elektros energijos tiekimo projektinius skaičiavimus būtiną įvertinti visus galimus elektros energijos tiekimo protrūkius ir jų poveikį vandens tiekimui. Vartotojo elektros įrenginiai turi atitikti visus norminių dokumentų reikalavimus, jie turi būti tinkamai eksploatuojami. 1.5. Inžinerinių sprendimų svarba elektrifikuojant siurblines ir parenkant joms technologinius įrenginius Pagrindinė projektuojamos vandens siurblinės paskirtis yra tiekti miestui reikalingu debitu bei pastoviu slėgiu geriamąjį vandenį. Kaip jau buvo minėta, tokios paskirties siurblinėse yra naudojami išcentriniai vandens siurbliai, kurių techninės charakteristikos keičiant vieną ar kitą parametrą leidžia kintant vandens reikmei palaikyti pastovų slėgį linijose. Projektuojant tokias siurblines, išsprendus technologinius uždavinius, neturi būti pamirštas ir siurblinės ekonomiškumas eksploatacijos metu. Panaudojus šiuolaikinius pažangių technologijų įrenginius, nors ir išlaidos įrengimams gali būti didelės, eksploatacijos metu produkcijos kaštai būna palyginti maži. Siurblinės patikimumas ir eksploatacijos kaštai didele dalimi priklauso ne tik nuo pagrindinių technologinių įrenginių kokybės. Didelę įtaką eksploatacijai turi: pastato konstrukcijos ypatumai bei mikroklimato kokybė, papildoma įranga remonto darbams atlikti (keltuvai, sklendės ir kt.), apšvietimas, elektros energijos tiekimo bei jos rezervavimo elementai, technologinio proceso valdymo elementai, aptarnaujančio personalo kompetencija. Kaip žinoma, nutrūkus elektros energijos tiekimui ir nesant tinkamo rezervavimo, siurblinės darbas tampa nebeįmanomas. Siurblinės darbas gali tapti komplikuotas ir nuo vidaus elektros instaliacijos bei elektros įrenginių paleidimo ir valdymo elementų nepatikimumo. Negalima sukelti trikdžių, neigiamai veikiančių elektros energijos kokybę, dėl ko gali nukentėti ir kiti elektros energijos vartotojai. Todėl ypatingas dėmesys elektrifikuojant siurblines turi būti atkreiptas į parenkamų medžiagų ir įrengimų kokybę bei eksploatacijos paprastumą. Nepagrįstas taupumas gali sudaryti neplanuotų papildomų išlaidų eksploatacijos metu, be to vandens vartotojai kurį laiką gali negauti paslaugos. Šiame projekte elektrifikuojamos siurblinės pagrindiniai technologiniai įrenginiai – vandens siurbliai – yra patiekti ir sumontuoti firmos „Hidora“ [36]. Siurbliai buvo pagaminti pagal technologinio proceso reikalavimus. Naudojant elektros pavarose šiuolaikinius elektros variklius [24], elektros pavarų eksploatacija tampa gerokai paprastesnė, galima taupyti elektros energiją bei eksploatacines išlaidas. Yra daug atvejų, kada elektros varikliai yra specialiai gaminami būtent tam įrenginiui – elektriniams keltuvams [27], elektrinėms sklendėms [25], panardinamiems siurbliams [38] ir kitiems įrenginiams. Tokiu atveju yra optimaliausias elektros variklio galios išnaudojimas. Vandens siurblinės patalpoms yra reikalingas darbinis apšvietimas. Šis apšvietimas turi atitikti patalpų, darbo vietų ir atvirų teritorijų apšvietimo normas. Tai nusako Lietuvos higienos norma HN98:2000 [17]. Projektuojant apšvietimą tenka ieškoti įvairių techninių sprendimų parenkant apšvietimo rūšį, šviestuvų markę bei skaičių, kurie užtikrintų reikalingą patalpos apšvietimo lygį. Šiame projekte atliekant šviesotechninius skaičiavimus naudotasi įvairiais informacijos šaltiniais – senesnės leidybos žinynais [22], apšvietimo įrenginių gamintojų katalogais [28; 34], apšvietimo projektavimo kompiuterine programa [36], apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisyklėmis [13], kitais norminiais dokumentais, nurodytais apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisyklėse. Naujausios technologijos neaplenkė ir elektros instaliacijos gaminių. Elektros instaliacijos specialistai paprastai nerekomenduoja naudoti aliuminio laidų. Nors aliuminio laidai šiek tiek pigesni, jie yra mažiau patvarūs, jų tarnavimo laikas trumpesnis. Aliuminio laidai labiau reaguoja į temperatūros pokyčius. Be to jų elektrinis laidumas yra mažesnis. Pasinaudojant firmų gaminančių elektros instaliacinius gaminius katalogais [28-33 ir kt.] bei interneto svetainėmis [42], šiai siurblinei parinkti laidai ir kabeliai tik su varinėmis gyslomis. Laidininkų parinkimą reglamentuoja elektros įrenginių įrengimo taisyklės. Vadovaujantis šiomis taisyklėmis galima parinkti kabelius ir laidus pagamintus pagal GOST standartą ir pagal IEC normas. Neatsiejama dalis nuo elektros instaliacijos yra jos apsaugos aparatai – lydieji saugikliai bei automatiniai jungikliai. Pagrindinis apsaugos aparatų uždavinys – automatiškai išjungti grandinę, atsiradus perkrovai arba įvykus trumpajam jungimui. Šiuolaikinių automatinių jungiklių trumpųjų jungimų atjungimo gebos yra pakankamai aukštos, todėl juos galima naudoti beveik kiekvienam įrenginiui. Apsaugos aparatai parinkti naudojantis gamintojų katalogais [28-30 ir kt.] bei interneto svetainėmis [43]. Vidaus ir lauko elektros tinklų skaičiavimams naudotasi metodiniais nurodymais [18], rusų autorių technine literatūra ir vadovėliais [19-23], elektros įrenginių įrengimo taisyklėmis bei įvairiais norminiais dokumentais. Pastaraisiais dešimtmečiais pasaulyje stengiamasi didinti energijos vartojimo efektyvumą. Šiuolaikiniai aplinkosaugos reikalavimai, didėjantis energijos vartojimas bei didėjančios energijos išteklių kainos skatina mažinti energijos poreikį. Šiuo metu visose vandens tiekimo ir apdorojimo proceso grandyse naudojamas normavimo rodiklis – elektros energijos sąnaudos 1 m3 vandens patiekti į vandentiekio tinklą. Technologiniuose procesuose energijos sąnaudos dažniausiai viršija reikalingą minimumą, kuris būtinas pagal termodinamikos dėsnius. Naudojant siurblių pavaras su dažnio keitikliais, stabilizuojasi slėgis tinkle, mažėja viršslėgiai ir dėl to mažėja elektros energijos sąnaudos 1 m3 vandens patiekti [47]. Įvertinant išvardintus privalumus bei eksploatacijos paprastumą galima teigti, kad šioje siurblinėje priimtasis sprendimas naudoti siurblių pavaras [35] su dažnio keitikliais yra pagrįstas. 1.6. Informacijos šaltinių analizės apibendrinimas Pagrindinis gėlo vandens šaltinis Lietuvoje yra požeminis vanduo. Jo ištekliai yra pakankami, kad aprūpinti šalies miestus ir miestelius. Prieš projektuojant centralizuoto vandens tiekimo įrenginius būtina ištirti požeminio vandens telkinius toje vietovėje. Požemino vandens gavybai daugiausia naudojami šachtiniai ir gręžtiniai šuliniai. Pastarieji dar dažnai vadinami arteziniais gręžiniais. Higienos aspektu svarbu, kad gręžinys būtų gerai apsaugotas nuo paviršinės taršos. Centralizuotai tiekiamas vanduo dažniausiai būna geresnės kokybės nei individualaus teikimo. Skirstomasis tinklas yra brangiausia vandentiekio dalis. Pagrindinis veiksnys, prie kurio reikia derinti visų vandentiekio elementų darbą, yra vandens reikmės kaita. Antro kėlimo siurblinė turi tiekti į tinklą tiek vandens, kiek jo reikia naudotojams. Vandentiekis daromas tokio patikimumo, kad atitiktų miesto arba konkretaus vandens vartotojo reikalavimus. Siurblinės patikimumo kategoriją apsprendžia darbinių ir atsarginių siurblių skaičius, siurblių techninės charakteristikos ir jų valdymo sistema, slėginių linijų skaičius ir kokybė, vandentiekio tinklų rezervavimas bei elektros energijos tiekimo patikimumas. Atliekant siurblinių elektros energijos tiekimo projektinius skaičiavimus būtiną įvertinti visus galimus elektros energijos tiekimo protrūkius ir jų poveikį vandens tiekimui. Nutrūkus elektros energijos tiekimui ir nesant tinkamo rezervavimo, siurblinės darbas tampa nebeįmanomas. Naudojant siurblių pavaras su dažnio keitikliais, stabilizuojasi slėgis tinkle, mažėja viršslėgiai bei elektros energijos sąnaudos 1 m3 vandens patiekti. Sparčiai vystantis ekonomikai, keičiasi elektrotechninių medžiagų bei įrengimų kokybė ir pasiūla rinkoje, todėl projektuojant energetinius objektus būtina išsami esamos rinkos bei techninių naujovių energetikos srityje analizė, panaudojant visus galimus informacijos šaltinius. Tik tuomet atliktas projektas bus techniškai ir ekonomiškai efektyvus. 2. PROJEKTINIS SKYRIUS 2.1 Technologinio proceso analizė Centralizuotai tiekimą geriamąjį vandenį gauna gyvenamųjų rajonų gyventojai, dauguma ankstyvesnės statybos individualių namų gyventojai , visuomeniniai ir komunaliniai pastatai. Bendras visų vandenviečių pajėgumas yra 30 tūkst.m3/parą geriamo vandens . Bendras gręžinių skaičius vandenvietėse – 23, tačiau dėl sumažėjusio geriamo vandens poreikio, eksploatuojama 14 gręžinių . Šiuo metu naudojami 2000; 3000 ir 10000 m3 talpos rezervuarai. Suminė rezervuarų talpa -15000m3. Rezervuarai sandariai užrakinami ir plombuojami. Pastoviai kontroliuojami. Kartą metuose, plaunami ir chloruojami . Iš šių rezervuarų antro kėlimo vandens siurblinė tiekia vandenį vartotojams. Vandens suvartojimas mieste nuolat keičiasi, todėl turi būti reguliuojamas vandens padavimo debitas, palaikant pastovų slėgį linijose. Bendrovės techninio skyriaus atliktais skaičiavimais vadovaujantis, mieste palaikomas 43 m vandens stulpo pastovus slėgis (realiai svyruoja 41÷45 m). Vandens padavimo kiekis gali būti reguliuojamas sklendžių pagalba arba valdant vandens siurblio apsisukimų greitį. Ilgą laiką buvo naudojamas pirmasis būdas, šiuo metu plačiai naudojamas siurblio greičio reguliavimo būdas. Šioje siurblinėje šiam būdui įgyvendinti naudojami kintamos srovės dažnio keitikliai. Siurblinėje vandens tiekimui naudojami keturi išcentriniai siurbliai. Vandens padavimo grafikuose (2.1 pav.) parodyta, kad minimalus debitas siekia apie 60 m3/h, o maksimalus - 550 m3/h. Todėl reikalingi skirtingų našumų siurbliai. Keturi skirtingų našumų siurbliai tai gali atlikti su minimaliomis elektros energijos sąnaudomis, nes esant mažoms siurblio apkrovos vertėms, energijos sąnaudų efektyvumas gerokai mažėja [47]. Be to, toks siurblių kiekis vartotojui užtikrins nepertraukiamą vandens tiekimą. Siurblinės pastatas yra vieno aukšto ( 8 m. aukščio), su rūsiu, kuriame yra technologinis vamzdynas (2.2pav.) su sklendėmis ir vandens kiekio apskaitos prietaisais. Šiuo metu yra naudojamos morališkai ir fiziškai nusidėvėjusios sklendės elektrinėmis pavaromis. Jas tikslinga pakeisti šiuolaikinėmis. Siurblinės pastatas turi drenažinio vandens siurblinę su dviem išcentriniais siurbliais. Šie siurbliai taip pat yra morališkai ir fiziškai pasenę, todėl juos būtų galima pakeisti šiuolaikiniais panardinamais specialiais drenažo siurbliais. Siurblinėje yra reikalingas elektrinis keltuvas, kurio keliamoji galia siektų iki 2,5 t. Seną susidėvėjusį keltuvą dėl saugumo reikalavimų ir eksploatacijos paprastumo būtina pakeisti nauju. Neatskiriama siurblinės pastato dalis yra pagalbinės patalpos bei 0,4 kV elektros skydinė. 2.2. Technologinių įrenginių parinkimas Siurblinėje vandens tiekimui naudojami keturi išcentriniai siurbliai „OMEGA“ su „SIEMENS“ asinchroniniais elektros varikliais. Šie siurbliai bendrovei buvo patiekti kartu su elektros varikliais ir sumontuoti firmos „Hidora“ [37]. Siurbliai buvo pagaminti pagal specialų užsakymą, pateikus gamyklai informaciją apie reikiamą vandens debitą bei slėgį tinkle. Gamykla, atlikusi techninius skaičiavimus, pateikia visas būsimo siurblio technines charakteristikas, tame tarpe - ir pareikalaujamą galią. Tuomet užsakovas gali įvertinti savo elektros jėgos tinklų tinkamumą. Drenažinės siurblinės pajėgumas: debitas - 30 ÷ 60 m3/h; slėgis - iki 15 m. Šiai siurblinei parenkame naujus panardinamus drenažinio vandens siurblius, naudodamiesi internetiniu katalogu [38]. Šie siurbliai vietoje senųjų, bus prijungiami prie esamo vamzdyno be didelių pakeitimų. Panardinami siurbliai gaminami standartiniai kartu su elektros varikliais. Siurblius galima parinkti naudojantis gamyklų pateiktais techninių charakteristikų grafikais, žinant reikalingą slėgį ir debitą. Parenkame skirtingų našumų siurblius pasinaudodami literatūra [38]. Technologinio proceso valdymui yra sumontuota 14 sklendžių su elektrinėmis pavaromis. Naudojantis literatūra [25], parenkame reikalingas elektrinėmis pavaromis sklendes, įvertinant vamzdžių diametrus, skysčio rūšį ir temperatūrą, uždarymo greitį. Sklendžių pavarose naudojami trifaziai elektros varikliai. Siurblinėje reikalingas keltuvas, kurio keliamoji galia siektų iki 2,5 t. Parenkame grandininį keltuvą su vežimėliu iš literatūros [39]. Siurblinės mikroklimatui palaikyti naudojami du elektriniai kaloriferiai, pagalbinėse patalpose – elektriniai sieniniai šildytuvai. Siurblinės stoge yra įrengtos natūraliosios ventiliacijos angos. Oro pasikeitimas vyksta išnaudojant naturalią oro infiltraciją bei patalpos tūrį. Rūsio perdengime yra įrengtos natūraliosios ventiliacijos grotelės. Šių grotelių angos dar panaudojamos ir sklendžių iškėlimui iš rūsio. Rūsys nešildomas. Elektriniai kaloriferiai naudojami firmos „DEVI“ [41]. Lentelė 2.1. Technologinių įreninių parinkimo suvestinė. Darbo mašinos pavadinimas Darbo mašinų kiekis Markė, tipas Pareikalaujama galia vnt. - kW 1 2 3 4 Siurblys vandens tiekimui Nr.1 1 „OMEGA“ 160 35,7 Siurblys vandens tiekimui Nr.2 1 „OMEGA“ 340 73,1 Siurblys vandens tiekimui Nr.3 1 „OMEGA“ 600 129,1 Siurblys vandens tiekimui Nr.4 1 „OMEGA“ 240 52,5 Elektrinis grandininis keltuvas 1 „LIFTKET“-9,1/00S-500S2 3,6/0,18 Drenažo siurblys Nr.1 1 AT80/2/173C.257 7,1 Drenažo siurblys Nr.2 1 AT65/2/152C.247 4,7 Sklendė su el. pavara 14 SA 0,75-F10 0,37 Elektrinis kaloriferis 2 „Devitemp-110T“ 10 Elektrinis šildytuvas 4 TPD-152 1,5 Elektros pavarų variklių tipas, markė bei galia paprastai parenkami remiantis technologinių įrenginių katalogais. Jeigu projekte numatyta specifinė pavara, ją tenka projektuoti (konstruoti), remiantis elektrinių pavarų projektavimo metodika. Pagal gautą skaičiuojamąją pavaros apkrovą parenkama artimiausia elektros variklio galia bei kiti reikalingi parametrai. Siurblinės vandens siurblių pavarose naudojami „SIEMENS“ firmos asinchroniniai elektros varikliai [24]. Jie buvo patiekti kartu su siurbliais atitinkamų techninių duomenų. Kitų įrengimų elektros varikliai yra specialios paskirties. Jie sumontuojami gaminant technologinį įrenginį. Elektros įrenginių duomenis pateikiame suvestinėje lentelėje 2.2. Lentelė 2.2. Vandens siurblinės elektros įrenginių charakteristikos. Technologinis įrenginys Elektros įrenginio pavadinimas Elektros įrenginių duomenys markė galia, PV apsisuk., n srovė, IV  cos  Ip/IV - kW min-1 A  - - 1 2 3 4 5 6 7 8 9 Vandens siurblys Nr.1 Asin. el. variklis 1LG4 220–4AA19 37 1470 65 92,3 0,89 6,7 Vandens siurblys Nr.2 Asin. el. variklis 1LG4 280-4AA19 75 1485 136 94,2 0,85 7,1 Vandens siurblys Nr.3 Asin. el. variklis 1LG4 313-4AA19 132 1488 235 95,2 0,85 6,8 Vandens siurblys Nr.4 Asin. el. variklis 1LG4 253-4AA19 55 1480 100 93,5 0,85 6,1 Elektrinis keltuvas Asin. el. variklis „liftket“ 4 725 10 80 0,72 4,5 Asin. el. variklis „liftket“ 0,18 675 0,75 51 0,68 2,3 Drenažo siurblys Nr.1 Asin. el. variklis AT80/2/173C.257 7,1 2850 14,1 84 0,87 6,9 Drenažo siurblys Nr.2 Asin. el. variklis AT65/2/152C.247 4,7 2850 9 87 0,9 5,9 Sklendė su elektrine pavara (14vnt.) Asin. el. variklis AD0063-4/80 0,37 1400 1,7 54 0,58 4,3 Elektrinis kaloriferis (2vnt.) Kaitinimo elementas - 10 - 15,2 - 1 - Elektrinis šildytuvas (4vnt.) Kaitinimo elementas TPD-152 1,5 - 6,82 - 1 - Apšvietimo skydelis AS-1 Kaitrinės ir liumin. lempos - 14,2 - 21,6 - 0,97 - Apšvietimo skydelis AS-2 Kaitrinės lempos - 4,58 - 20,8 - 1 - Lauko apšvietimas LA HSE lempos - 0,84 - 1,34 - 0,95 - 2.3. Elektrinio apšvietimo projektavimas 2.3.1. Apšvietimo rūšies parinkimas Vandens siurblinės patalpoms yra reikalingas darbinis apšvietimas. Šis apšvietimas turi atitikti patalpų, darbo vietų ir atvirų teritorijų apšvietimo normas. Darbinis apšvietimas skirtas normalioms žmonių regėjimo sąlygoms sudaryti darbo metu. Šiuo metu vandens siurblių patalpoje naudojami kaitrinių lempų šviestuvai (10 vnt. po 500W). Pagal higienos normą šiai patalpai reikalinga 300lx apšvieta [17]. Ekonomiškiau būtų naudoti aukštų patalpų šviestuvus GDH, gaminamus firmos „Glamox“ [27], su „HME-250“ gyvsidabrio lempomis. Šie šviestuvai, naudojant su stiklu, yra IP46 apsaugos laipsnio. Rūsio patalpoje dėl galimos drėgmės tikslinga naudoti liuminescencinių lempų šviestuvus IP65 apsaugos laipsnio su plastmasiniais korpusais. Tokius reikalavimus atitinka šviestuvai „GPV236FPC“ [27]. Šiuose šviestuvuose naudojamos liuminescencinės 2×36W lempos. Kitoms pirmo aukšto patalpoms (koridoriui, sandėliui, elektros skydinei, pagalbinei patalpai) galima naudoti liuminescencinių lempų šviestuvus „UNO“ su sklaidytuvais iš pieno spalvos plastmasės (IP43 apsaugos laipsnio). Koridoriui – „UNO-218L“ (lempos 2×18W), likusioms patalpoms – „UNO-236L“ (lempos 2×36W) [27]. Drenažo šulinyje apšvietimas reikalingas tik viršutinėje vidaus dalyje, kur yra sumontuoti siurblių atjungimo kirtikliai ir apšvietimo skydelis. Čia dėl mažo naudojimo ir eksploatacijos paprastumo galima naudoti kaitrinių lempų šviestuvus IP44 apsaugos laipsnio „Sonlux-102“ (60W). Šie šviestuvai yra plastmasiniais korpusais ir stikliniais gaubtais [27]. Lauko apšveitimui galima naudoti „LUNOIDE VP“ universalius gatvės šviestuvus [2] su aukšto slėgio iškrovos natrio lempomis „HSE-70“ [27]. Lempų pakabinimo aukštį nustatome 6,5m. Vidutinė horizontalios dangos apšvieta – 8 lx. Kadangi drenažo šulinio viršutinė dalis esant būtinybei yra nukeliama, todėl šviestuvai čia bus montuojami ant sienų. Vandens siurblių patalpoje šviestuvai bus montuojami 0,6m atstumu nuo lubų tvirtinant ant troso. Ant šio troso bus rišami ir apšvietimo instaliaciniai kabeliai. Likusiose patalpose šviestuvai tvirtinami prie lubų smeigėmis. Vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 98 : 2000 [17] nustatome reikalingas patalpų apšvietas. Lentelė 2.3. Patalpų apšvieta. Patalpos Nr. 1 2 3 4 5 6 7 Apšvieta, lx 300 200 300 200 750 300 150 2.3.2. Šviesotechniniai skaičiavimai Vandens siurblių patalpai šviesotechninius skaičiavimus atliksime taškiniu metodu. Taškinio metodo skaičiavimai leidžia nustatyti tokį lempos šviesos srautą, kad bet kuris patalpos taškas būtų minimaliai apšviestas. Taškiniu metodu skaičiavimai atliekami sekančia tvarka: • brėžinyje išdėstome šviestuvus ir pasirenkame apšviestos skaičiavimo taškus; • kiekviename pasirinktame taške apskaičiuojame suminę apšvietą; • nustatome atsargos ir papildomos apšvietos koeficientus; • iš visų kontrolinių taškų pasirenkame vieną, kurio suminė apšvieta yra mažiausia; • apskaičiuojame šviestuvo šviesos srautą. Pagrindinė skaičiavimo formulė yra: (2.1) čia: - reikalingas lempos šviesos srautas, lm; - suminė taško apšvieta, lx; - atsargos koeficientas, dėl dulkių kiekio ir aptarnavimo periodiškumo (=1,5 [ 22]); - šviestuvo apatinės gaubto dalies naudingumo koeficientas (= 0,7 [ 22]); - papildomos apšvietos koeficientas (=1,15 [ 22]); - minimali leistina apšvieta, lx. Suminė taško apšvieta apskaičiuojama: (2.2) čia: - suminė taško apšvieta, lx; - ašinis šviesos srauto stipris, cd (randamas iš šviestuvą charakterizuojančios kreivės [36]; l - įstrižainės ilgio kvadratas, ; - ašinio šviesos srauto stiprio kritimo kampas, rad. Šviestuvų pakabinimo aukštis apskaičiuojamas: (2.3) čia: h – patalpos aukštis, m; hp – darbinių paviršių aukštis nuo grindų, m; hšv. – šviestuvo nuleidimo aukštis nuo lubų, m. Apskaičiuojame šviestuvų pakabinimo aukštį vandens siurblių patalpoje: Vadovaujantis rekomendacijomis [22] priimame, kad šiai patalpai bus reikalinga 10 šviestuvų ir juos išdėstome dviem eilėmis. Priimtinausias šviestuvų išdėstymo variantas pateiktas 2.3 pav., pagal kurį bus pateikiami skaičiavimo rezultatai. Taško A skaičiavimas : ; h = 6,6m; tai ; ; tai ; Iš šviestuvą charakterizuojančios kreivės randame ašinį šviesos srauto stiprį - Apskaičiuojame kiekvieno šviestuvo taškui suteikiamą apšvietą – e: Apskaičiuojame suminę taško A apšvietą: Analogiškai atliekame taško B ir C skaičiavimus, rezultatus pateikiame lentelėje 2.4. Lentelė 2.4. Vandens siurblių patalpos pasirinktų taškų apšvietos. Skaičiuojami dydžiai Tiriamas taškas Šviestuvo Nr. 2 3 4 5 6 7 8 9 cos α A 0,83 0,95 0,83 - - 0,83 0,95 0,83 B 0,76 0,94 0,94 0,76 - - - - C - - 0,78 0,94 0,94 0,78 - - l2, m2 A 62,9 48,6 62,9 - - 62,9 48,6 62,9 B 76,05 48,85 48,85 76,05 - - - - C - - 71,65 48,85 48,85 78,65 - - Iα, cd A 920 130 920 - - 920 130 920 B 120 910 910 120 - - - - C - - 125 910 910 125 - - e, lx A 1,7 17,9 1,7 - - 1,7 17,9 1,7 B 1,2 17,5 17,5 1,2 - - - - C - - 1,4 17,5 17,5 1,4 - - ∑e, lx A 42,6 B 37,4 C 37,8 Nustatę atsargos dėl dulkių kiekio ir aptarnavimo periodiškumo bei papildomos apšvietos koeficientus, apskaičiuojame reikiamą lempos šviesos srautą pagal (2.1) formulę. Taškui B (jo apšvieta mažiausia): Analogiškai taškui A (jo apšvieta didžiausia): Leistini šviesos srauto nukrypimai pagal HN:98-2000 yra -10% ÷ +20% . Parinktos lempos šviesos srautas F1 = 14000 lm. Atliekame patikrinimą taškui B: Analogiškai taškui A: Išvada: Pasirinktuose skaičiavimo taškuose šviesos srauto nukrypimai yra leistinose ribose, todėl parinktieji šviestuvai tinkami naudoti pagal šį suprojektuotą išdėstymą. Kitose patalpose šviesotechninius skaičiavimus atliksime šviesos srauto išnaudojimo koeficiento metodu. Šis metodas naudojamas skaičiuojant bendrą tolygų apšvietimą įvertinant patalpos indeksą. Pagrindinė skaičiavimo formulė [27]: ; (2.4) čia: E – vidutinė apšvieta, lx; F – pradinis lempos šviesos srautas, lm; n – lempų skaičius šviestuve; N – šviestuvų kiekis patalpoje; S - Patalpos plotas, m2; MF – atsargos koeficientas, įvertinantis lempų keitimo ir šviestuvų valymo periodiškumą (naujos kartos lempoms ir kokybiškiems šviestuvams MF = 0,8); UF – šviestuvo išnaudojimo koeficientas darbo paviršiaus atžvilgiu (randamas konkrečiam šviestuvui pagal patalpos indeksą [22]). Pertvarkius (1.4) formulę, galima rasti šviestuvų kiekį patalpai: ; (2.5) Patalpos indeksas apskaičiuojamas: (2.6) čia: A,B – patalpos ilgis ir plotis, m; H – patalpos skaičiuojamasis aukštis, m. Apskaičiuojame elektros skydinei patalpos indeksą Ri ir šviestuvų kiekį N: ; . Analogiškai atliekame skaičiavimus kitoms patalpoms ir rezultatus surašome į lentelę 2.5. Lentelė 2.5. Patalpų indeksai ir šviestuvų kiekiai. Patalpos Nr. 1 2 3 4 5 6 7 Indeksas Ri 0,75 0,74 0,64 0,62 0,75 1,5 0,75 Nsk. 9,64 3,1 2,2 1,83 6,1 15,6 3,02 N 10 4 3 2 6 13 3 2.3.3. Apšvietimo tinklų laidų parinkimas Elektrinio apšvietimo įrenginių darbo charakteristikos yra labai susietos su įtampos nukrypimais tinkle. Todėl projektuojant apšvietimo tinklus ji yra lemiančiuoju rodikliu. Be to apšvietimo tinklams keliami papildomi reikalavimai: • lempų skaičius grupėje ribojamas iki dvidešimties vienetų; • grupės srovė neviršija 20 A; • įtampos nukrypimai tolimiausiai lempai ne didesni 2,5 nuo vardinės įtampos; • leistinos įtampos padidėjimas ant gnybtų ne didesnis kaip 2,5. Apšvietimo tinklų laidų skerspjūvis nustatomas pagal leistinus įtampos nuostolius. Patikrinamas pagal leistiną apkrovos srovę. Skaičiuojant šiuo metodu, sudaroma apkrovų skaičiuojamoji schema. Parenkant laidų skerspjūvį pagal leistinus įtampos nuostolius turi būti išlaikyta sąlyga: , (2.7) čia: skaičiuojamieji įtampos nuostoliai, ; leistini įtampos nuostoliai, . Kiekvienos apšvietimo linijos instaliuota galia nustatoma susumuojant toje linijoje esančias prijungtų imtuvų galias. Laido skerspjūvis apskaičiuojamas pagal formulę (2.8) ir parenkamas iš žinynų [42]; , (2.8) čia: linijos atkarpų apkrovų ir ilgių sandauga (momentų) suma, kWm; c – koeficientas, priklausantis nuo tinklo įtampos fazių skaičiaus ir laidininko medžiagos; leistini įtampos nuostoliai, ; (jeigu nėra kitų reikalavimų, rekomenduojama, kad nuostoliai apšvietimo linijose neviršytų 2)[18]. Parinkus laidininko skerspjūvį, artimą skaičiuojamajam, apskaičiuojami tikrieji įtampos nuostoliai linijoje: , (2.9) čia: faktinis laido skerspjūvis, mm2. Gavus teigiamą rezultatą, atliekamas antrasis patikrinimas pagal leistino įšilimo sąlygą. Nubraižome apšvietimo tinklo skaičiuojamąją schemą (2.4 pav) ir atliekame skaičiavimus. Priimame leistinus įtampos nuostolius 2%. Apskaičiuojame AS-1 grupės Nr.1 ilgesniosios atkarpos laido skerspjūvį: Iš lit. [42] parenkame trijų gyslų laidą YDYp-3×1,5. Laido leistina ilgalaikė srovė yra 18A. Apskaičiuojame tikruosius įtampos nuostolius: Kadangi tenkinama sąlyga (2.7) , tuomet patikriname laido skerspjūvį įšilimui. Leistina laido ilgalaikė apkrovimo srovė yra mažesnė už didžiausią šios grupės srovę, todėl laidas parinktas teisingai. Analogiškai parenkame likusio apšvietimo tinklo laidus, o rezultatus surašome į lentelę 2.6. Lentelė 2.6. Apšvietimo tinklų skaičiuotės suvestinė. Spintos Linijos duomenys   žymėji- Grupės Id, A Max P*l, Fsk, mm Ft, mm ∆U, % Ileist.l., A mas Nr.   kWm       AS-1 1 5,98 18,72 0,78 1,5 1,04 18 2 5,98 16,9 0,704 1,5 0,939 18 3 1,72 5,54 0,213 1,5 0,308 18 4 2,76 5,01 0,209 1,5 0,278 18 5 0,689 1,836 0,0765 1,5 0,102 18 6 1,72 5,84 0,243 1,5 0,324 18 7 2,07 4,14 0,173 1,5 0,23 18 8 20* 26,4 1,1 2,5 0,88 23 9 20* 35,2 1,47 2,5 1,17 23 10 0,682 0,3 0,0125 1,5 0,017 18 AS-2 1 0,818 0,978 0,041 1,5 0,05 18 2 20* 17,6 0,73 2,5 0,587 23 1 1,34 13,86 0,578 1,5 0,77 27 ĮGS-2 LA 2 1,34 6,37 0,266 1,5 0,354 27 Lauko apšv. 3 1,34 22,4 0,933 1,5 1,24 27 * - kištukinių elektros lizdų leistina apkrovos srovė vienai grupei. YDYp 3*2,5 laido leistina apkrovos srovė yra 23A. Laido parinkimas atliktas tuo pačiu metodu, kaip ir apšvietimui. 2.3.4. Vidaus instaliacijos apsaugos aparatų parinkimas ir suderinimas su laidų ar kabelių leistinomis apkrovos srovėmis Visi vidaus instaliacijos tinklai turi būti apsaugoti nuo trumpojo jungimo srovių. Nuo perkrovų apsaugomi vidaus tinklai, turintys degią izoliaciją ir pakloti atvirai. Be to, nuo perkrovų apsaugomi tinklai, pakloti vamzdžiuose arba kilnojami elektros energijos imtuvai. Jėgos tinklai nuo perkrovų apsaugomi tuomet, kai jiems panaudoti laidai su neapsaugota degia izoliaciją ir jie pakloti atvirai arba kai pagal technologines sąlygas galimos perkrovos linijose, nepriklausomai nuo jų instaliacijos rūšies, kai instaliacija paklota sprogiose patalpose. Apsaugos aparatų tipas parenkamas atsižvelgiant į vardinius tinklo parametrus (įtampą, srovės rūšį), aplinkos sąlygas, skirstymo įrenginių tipą. Apsaugos aparatai turi užtikrinti normalų prie linijos prijungtų įrenginių darbą, esant nustatytam technologinių įrenginių darbo režimui, paleidimams ar leistinoms perkrovoms. Todėl juos parenkant dažniausiai įvertinamos skaičiuojamosios linijų apkrovos bei trumpalaikiai režimai. Projektuojant, pirmiausia apsaugos aparato poveikio srovė parenkama pagal normalios apkrovos sąlygą: , (2.10) , (2.11) čia: saugiklio tirptuko srovė, A; automatinio jungiklio šiluminio atkabiklio poveikio srovė, A. Šios išraiškos taikomos: a) apšvietimo linijoms, kai naudojamos kaitr. lempos ir žemo slėgio duj. išlydžio lempos, b) kai prijungta grupė elektrinių jėgos įrenginių , c) kai prijungtas vienas elektrinis jėgos įrenginys. Jei linijoje prijungtos aukšto slėgio dujinio išlydžio lempos, naudojama 20 atsarga: , (2.12) , (2.13) Jei linijoje prijungti elektros varikliai, apsaugos aparatai parenkami ir pagal jų paleidimo sroves: a) kai linijoje prijungtas vienas elektros variklis: , (2.14) , (2.15) b) kai linijoje prijungta grupė variklių : , (2.16) , (2.17) čia : elektros variklio paleidimo srovė, A; paleidimo srovės kartotinumo koeficientas; koeficientas, įvertinantis variklio paleidimo sąlygas (, kai paleidimo sąlygos lengvos – paleidimas trunka ne ilgiau 10 sekundžių; , kai paleidimo sąlygos sunkios, sekundžių); kombinuoto automatinio jungiklio elektromagnetinio paleidiklio poveikio srovė, A; linijoje prijungtos grupės variklių skaičiuojamosios srovės, A; didžiausia variklio paleidimo srovė, A. Anksčiau parinktų laidų leistinos apkrovos srovės turi būti suderintos su apsaugos aparatų poveikio srovėmis. Jei liniją reikia apsaugoti nuo trumpų jungimų ir perkrovų naudojamos šios suderinimo sąlygos: a) laidams su polivinilchloridine ar gumine izoliacija: , (2.18) , (2.19) b) jei linija apsaugoma tik nuo trumpų jungimų: , (2.20) , (2.21) Atlikus šį patikrinimą, linijose, kurias privaloma apsaugoti nuo trumpų jungimų ir perkrovų, dažnai tenka keisti laidų ar kabelių skerspjūvį, nes pagal išvardintas sąlygas reikalinga didelė laidininko skerspjūvio atsarga. Kai toks pakeitimas būna ekonomiškai nepateisinamas, tenka keisti instaliacijos rūšį arba tinklų schemą, siekiant sumažinti linijose prijungtų įrenginių kiekį ir apkrovas. Apšvietimo skydeliuose naudosime automatinius jungiklius–modulius „B“ arba “C“ išjungimo kartotinumo charakteristikų [29]. Parenkame automatinį jungiklį apšvietimo skydeliui AS-1 grupei Nr.1 pagal (2.13) sąlygą nes maitinamos aukšto slėgio dujų išlydžio lempos. Ši linija turi būti apsaugota nuo trumpų jungimų ir perkrovų, nes maitinami apšvietimo įrenginiai. Isk. = 5,98A . Tada Iskša. = 1,3×5,98=7,74A. Parenkame automatinį jungiklį legrand „DX-h B10“ , kurio Iša.=10A , Iea.=(3÷5)In , Ida.=20kA . Pagal sąlygą (2.19) patikriname automatinio jungiklio suderinamumą su laido leistinąja apkrovos srove – 18A>10A. Sąlyga tenkinama. Analogiškai parenkame apsaugos aparatus kitoms apšvietimų skydelių grupėms ir rezultatus surašome į lentelę 2.7. 2.3.5. Apsaugos aparatų patikrinimas pagal mechaninio atsparumo ir poveikio patikimumo reikalavimus Trumpo jungimo srovės išvysto dideles mechanines jėgas, ardančias apsaugos aparatų, šynų, izoliatorių konstrukcijas. Be to šios srovės papildomai kaitina aparatų kontaktus, laidų ir kabelių srovines dalis, kas gali sukelti pavojingus temperatūrų perviršius. Trumpojo jungimo srovės dydis priklauso nuo grandinės varžos, trumpojo jungimo rūšies (trifazio, dvifazio, vienfazio), trumpo jungimo trukmės ir laiko. Grandinės varža priklauso nuo maitinimo šaltinio galios, trumpo jungimo taško atstumo iki šaltinio, laidininkų skerspjūvio ir medžiagos, instaliacijos rūšies. Apsaugos aparatai per tam tikrą laiką privalo atjungti visas trumpo jungimo sroves. Be to jų kontaktai, izoliatoriai ir kiti mazgai turi būti atsparūs didžiausioms galimoms trumpo jungimo srovėms. Apsaugos aparatų mechaninis atsparumas tikrinamas pagal sąlygą: , (2.22) čia : apsaugos aparato ribinė mechaninio atsparumo srovė, A; didžiausia galima trifazio trumpo jungimo srovė, A (praktiškai aparato išėjimo gnybtuose). Apsaugos aparato ribinės srovės pateikiamos kataloguose ir žinynuose. Trumpo jungimo srovių skaičiavimai yra sudėtingi, kadangi vykstant trumpajam jungimui žemos įtampos tinkle, trumpo jungimo srovės pasireiškia ir aukštos įtampos grandyse. Be to trumpo jungimo grandinės varžai įtaka turi įvairių tinko elementų varžos. Todėl praktiniuose projektiniuose skaičiavimuose patogiau naudoti supaprastintą trumpo jungimo srovės skaičiuotę, kurios paklaida neviršija 10. Naudojant šią metodiką neįvertinama aukštos įtampos grandinės varža, naudojama nominali vartotojų, o ne šaltinių tuščios eigos įtampa, neįvertinamos kontaktų varžos. Kadangi trifazio trumpo jungimo grandinės aktyvioji varža daug didesnė už induktyviąją, periodinė trumpo jungimo srovės dedamoji greitai užgęsta. Todėl praktiniuose skaičiavimuose naudojama periodinė trumpo jungimo srovės dedamoji, kurią galima apskaičiuoti pagal formulę (2.23). , (2.23) čia: transformatoriaus trumpo jungimo įtampa, ; ir transformatoriaus vardinė linijinė įtampa ir galia, V ir VA; trumpo jungimo grandinės atkarpos varža,  . Pagal šią išraišką gaunama šiek tiek (9-11) padidinta trumpo jungimo srovės reikšmė. Tačiau tai galima laikyti tam tikra skaičiuojamąja apsaugos aparato atsarga. Galima pažymėti, kad didžiausią pavojų trifazio trumpo jungimo srovės kelia apsaugos aparatams įrengtiems arčiau maitinimo šaltinio – transformatoriaus. Toliau įrengtų aparatų trumpo jungimo sroves riboja elektros tinklų varžos. Apsaugos aparatų patikimumas patikrinamas pagal mažiausią galimą trumpo jungimo srovę apsaugojamoje linijoje. Tinkle su įžeminta neutrale tokia laikoma vienfazio trumpo jungimo linijos gale srovė . Apsaugos aparatas laikomas patikimu, jei vienfazio trumpo jungimo srovė bus pakankamai didelė, poveikio srovės atžvilgiu: , (2.24) , (2.25) . (2.26) Vienfazio trumpo jungimo grandinę apsaugos aparatui, pavyzdžiui vidaus instaliacijos paskirstymo spintoje, sudaro transformatoriaus varža, išorinių ir vidaus tinklų fazinių ir nulinių laidų aktyviosios ir induktyviosios varžos. Todėl vienfazio trumpo jungimo srovę galima apskaičiuoti pagal formulę: , (2.27) čia : fazinė tinklo įtampa, V; transformatoriaus fazės trumpo jungimo pilnoji varža, , (iš lit.[20]; linijos atkarpos ilgis, km; , fazinio ir nulinio laido aktyvi varža, , [21 ir kabelių katalogai]; kilpos „fazė – nulis“ induktyvi varža [18],  (išorinėse 0,4 kV linijose , instaliacijai ant izoliatorių , kabeliams ir instaliacijai vamzdžiuose ), Transformatoriaus trumpo jungimo pilnąją varžą galima apskaičiuoti pagal formulę: (2.28) čia: uk – tranformatoriaus trumpo jungimo įtampa, % [20]; UN – nominali transformatoriaus įtampa žemoje pusėje, kV ; SN – nominali transformatoriaus galia, VA . (2.20) išraiškoje galima naudoti kilpos „fazė – nulis“ pilnosios varžos reikšmę . Tuomet formulė įgaus tokią išraišką: , (2.29) Grandinės „fazė – nulis“ varžai gali turėti įtakos aplinkos temperatūra, nes žinynuose pateikiamos varžos skirtos +200C temperatūrai. Esant kitai temperatūrai, laidų varžą galima apskaičiuoti pagal formulę: , (2.30) čia: temperatūrinis varžos koeficientas (- aliuminiams ir variniams laidams); t – skaičiuojamoji temperatūra. Aparatų ar instaliacijos sujungimų kontaktų varžos pateikiamos žinynuose. Nesant šių duomenų galima naudoti apytiksles reikšmes [18]: - pastočių aparatų , - vidaus paskirstymo įrenginių , - elektros energijos imtuvų, aparatų . Atlikus šį patikrinimą, kartais tenka keisti laidų ar kabelių skerspjūvį, ypač tais atvejais kai liniją reikia saugoti nuo trumpų jungimų ir perkrovų. Remiantis šiomis skaičiuotėmis parenkami artimiausi standartiniai apsaugos aparatai iš katalogų, parenkami skydai jiems montuoti. Šie aparatai įrengiami vietose, kurios yra patogios aptarnauti, tačiau gerai apsaugotos nuo išorinių mechaninių pažeidimų. Saugos aparatai turi būti įrengti taip, kad nesukeltų pavojaus aplinkiniams žmonėms arba įrenginiams. Saugikliai ir automatiniai jungikliai įrengiami visose fazėse. Nebūtina jų įrengti nuliniuose laiduose (netgi dvilaidėje sistemoje), išskyrus atvejus, kai tinklai instaliuoti sprogiose patalpose. Šiuo atveju įnulinimo laidininkas paklojamas atskirai. Draudžiama įrengti apsaugos aparatus nuliniuose laidininkuose, kurie naudojami įnulinti. Atliekame apsaugos aparato patikrinimą pagal mechaninio atsparumo ir poveikio patikimumo reikalavimus AS-1 grupės Nr.1 maitinimo linijai. Skaičiavimams atlikti bus reikalingi išorinės elektros energijos tiekimo bei vidaus instaliacijos linijų techniniai duomenys (pagal jėgos tinklų skaičiavimo schemą). Išsamūs skaičiavimai pateikti vėlesniuose skyriuose. Apskaičiuojame didžiausią trumpojo jungimo srovę AS-1 grupės Nr.1 automatiniam jungikliui. =A; Kadangi tikrinamojo automatinio jungiklio atjungimo geba yra 20kA, todėl sąlyga (2.22) tenkinama. Apskaičiuojame vienfazio trumpo jungimo srovę (2.27) formulės pagalba , įvertindami ir komutacinių elektros įrenginių elementų kontaktų varžas. A; Apsaugos aparatas laikomas patikimu, jei vienfazio trumpo jungimo srovė bus pakankamai didelė, poveikio srovės atžvilgiu (2.25 sąlyga): ; Išvada: Apšvietimo skydelio AS-1 automatinis jungiklis grupei Nr.1 parinktas teisingai. Analogiškai atliekame kitų apšvietimo skydelių automatinių jungiklių patikrinimą, rezultatus surašome į lentelę 2.7. Lentelė 2.7. Apšvietimo linijų apsaugos aparatų parinkimo suvestinė lentelė. Spintos Linijos duomenys   žymėji- Grupės Isk.l, A Isk.ša, A Automato Iša, A Iea, A Idin., kA Ileist.l, A mas Nr.   markė AS-1 1 5,98 7,74 „DX-h B10“ 10 30÷50 20 18 120,1 12,01 2 5,98 7,74 „DX-h B10“ 10 30÷50 20 18 126,3 12,63 3 1,72 1,72 „DX-h B10“ 10 30÷50 20 18 126,1 12,61 4 2,76 2,76 „DX-h B10“ 10 30÷50 20 18 133,9 13,39 5 0,689 0,689 „DX-h B10“ 10 30÷50 20 18 143,9 14,39 6 1,72 1,72 „DX-h B10“ 10 30÷50 20 18 135,1 13,51 7 2,07 2,07 „DX-h B10“ 10 30÷50 20 18 147,4 14,74 8 20 20 „DX-h B20“ 20 60÷100 20 23 179,2 8,96 9 20 20 „DX-h B20“ 20 60÷100 20 23 174,5 8,73 10 0,682 0,682 „DX-h B10“ 10 30÷50 20 18 175,8 17,58 AS-2 1 0,818 0,818 „DX-h B10“ 10 30÷50 20 18 105,8 10,58 2 20 20 „DX-h B20“ 20 60÷100 20 23 115 11,5 ĮGS-2 LA Lauko apšv. 1 1,34 1,74 140-MN-1000 6,3...10 110 20 27 81,6 8,16 2 1,34 1,74 140-MN-1000 6,3...10 110 20 27 107,8 10,78 3 1,34 1,74 140-MN-1000 6,3...10 110 20 27 63,9 6,39 Apšvietimo skydelis AS-1 parenkamas 12 automatinių jungiklių grupių iš literatūros [31] EK-012 markės (IP54 apsaugos laipsnio). Apšvietimo skydelis AS-2 parenkamas analogiškai atitinkamai 3 grupėms EK-002 markės. šie skydeliai yra plastmasiniais korpusais, pagaminti pagal DIN4371 arba VDE063 reikalavimus su 125 mm tarpais tarp eilių. 2.4. Galios tinklų projektavimas 2.4.1 Vidaus instaliacijos tinklų schemos sudarymas Ši projektavimo stadija atliekama , kai žinoma technologinė schema, parinkti technologiniai ir elektriniai įrenginiai, jų tiksli instaliavimo vieta pažymėta patalpų planuose. Elektros tinklų schema sudaroma laikantis elektrosaugos reikalavimų, siekiant minimalių įrengimo ir aptarnavimo išlaidų. Be to, tinklai bei jų skirstymo įrenginiai turi būti lengvai prieinami, patogūs aptarnauti. Tinklų schema sudaroma tokia tvarka: 1. Sugrupuojami elektros energijos imtuvai pagal: a) rūšis (apšvietimo, jėgos, šildymo); b) instaliavimo vietą; c) galią. 2. Parenkami įvadinių ir skirstomųjų įrenginių tipai, numatoma instaliavimo vieta. 3. Sudaroma orientacinė įvadinių, magistralinių ir skirstomųjų tinklų schema. 4. Numatoma instaliacijos rūšis. Elektros skydai yra gaminami laikantis galiojančių standartų reikalavimų. Firmos „ETA“ [29] gaminami elektros skydai gali būti montuojami ir ant sienos ir ant kabelių kanalų, panaudojus tam tikras konstrukcijas (priedus). Šio spintos turi daug privalumų – didelių išmatavimų kabelių įvadų nuimamos plokštės, standartiniai kreiptuvai kabeliniam loviui tvirtinti, reversinės durys, gabaritinių išmatavimų įvairovė, apsaugos laipsnis iki IP65, atitinka Europos standartizacijos organizacijų reikalavimus. Jos gaminamos iš FE40 lakštinio arba AISI304 nerudyjančio plieno, nudažyto termoreaktyviniais epoksipoliesteriniais milteliniais dažais. Iš literatūros [29] galima parinkti reikiamų matmenų skydus ST bei reikalingus priedus, atsižvelgiant į montavimo vietą bei skydo paskirtį. Vartotojui yra naudinga įsigyti įvadinius, skirstymo bei valdymo įrenginius sumontuotus skyduose pagal specialų užsakymą, pateikiant gamyklai techninius reikalavimus. Tuomet yra išvengiama bereikalingų išlaidų, eksploatacija tampa paprastesnė, tampa patikimesnis elektros įrenginių darbas. Šiame projekte parenkami sekantys įvadiniai ir skirstymo įrenginių skydai, kurie atitinka Europos standartizacijos organizacijų reikalavimus: 1) įvadinė apskaitos spinta (ĮAS) – ST8 1230 TT2; 2) automatinio rezervo įjungimo spinta (ARĮ) – ST10 1230; 3) įvadinė galios spinta (ĮGS-1 ir ĮGS-2) – ST8 1230; 4) galios skydas (GS-1 ir GS-2) – EK 008; 5) drenažo galios skydas (DGS) – ST10 1030; 6) sklendžių skydas (SKS-1; SKS-2; SKS-3 ir SKS-4) – ST5 725; 7) apšvietimo skydelis (AS-1 ir AS-2) – EK 012 8) dažnio keitiklio skydas (DK1; DK2; DK3 ir DK4) – ST6 430. 2.4.2. Laidų ir kabelių skerspjūvio nustatymas Vidaus instaliacija projektuojama atsižvelgiant į šias nuorodas: 1. Laidai turi neperkaisti tekant skaičiuojamosioms linijų apkrovų srovėms. 2. Įtampos nukrypimai elektros energijos imtuvų gnybtuose neturi viršyti standartuose numatytų reikšmių. 3. Įtampos sumažėjimas, iššauktas paleidžiant galingą asinchroninį elektros variklį, negali viršyti standarte numatytų reikšmių. Šis paleidimas neturi sutrukdyti kitų elektros energijos imtuvų darbo. 4. Laidų mechaninis atsparumas turi būti ne mažesnis pasirinktai instaliacijos rūšiai. 5. Parenkant tinklų schemą, siekiama ekonomiškiausio varianto. 6. Apsaugos aparatai turi apsaugoti visą elektros tinklą nuo trumpo jungimo srovių, bei nuo perkrovų Elektros įrenginių įrengimo taisyklėse numatytais atvejais. Tuo tikslu atliekami šie projektiniai skaičiavimai: 1. Parenkamas laidininkų skerspjūvis pagal leistinas ilgalaikes apkrovų schemas. 2. Sudaromas įtampos nukrypimų balansas ir instaliacija patikrinama pagal leistinus įtampos nuostolius. Jei reikia koreguojamas skerspjūvio dydis. 3. Parenkami linijų apsaugos aparatai. Atliekami tinklų patikrinamieji skaičiavimai pagal apsaugų poveikio ir leistinų apkrovų suderinimo sąlygas. 4. Atliekami apsaugos aparatų patikrinamieji skaičiavimai, įvertinant vienfazio ir trifazio trumpo jungimo sroves. 5. Parenkami įvadiniai ir skirstomieji įrenginiai, apskaitos aparatai. 6. Atliekami linijų patikrinamieji skaičiavimai galingų elektros variklių paleidimui. Laidai ir kabeliai gaminami tam tikrai jam leistinai įšilimo temperatūrai. Temperatūros viršijimas iššaukia intensyvesnį izoliacijos senėjimą ir laidininko oksidaciją kontaktų vietose. Esant pastovioms aplinkos sąlygoms, pasirinktam izoliacijos būdui, laidininko medžiagai ir skerspjūviui bei izoliacijos rūšiai galima nustatyti leistinas ilgalaikes apkrovos sroves, kurioms tekant laidininkai įkaista iki leistinų reikšmių. Šias sroves nustato laidų gamintojai, nurodydami prie kokios aplinkos temperatūros ir instaliacijos paklojimo būdo, laidų ir kabelių įšilimas bus leistinose ribose. Laidininko skerspjūvis, remiantis įšilimo sąlyga, parenkamas pagal formulę: , (2.31) Standartuose numatyta, kad leistinos apkrovos srovės pateikiamos dviem atvejams: a) laidai ar kabeliai pakloti žemėje, , b) laidai ar kabeliai nutiesti ore, . Esant kitai aplinkos temp. leistina laido ar kabelio srovė apskaičiuojama pagal formulę: , (2.32) Temperatūrinis koeficientas pateikiamas specialioje literatūroje [12] nuo -5 iki . Šį koeficientą galima apskaičiuoti pagal formulę: , (2.33) čia: laido gyslos temperatūra; reali aplinkos temperatūra; skaičiuojamoji aplinkos temperatūra; leistina laido įšilimo temperatūra. Koeficiento reikšmė būna mažesnė už vienetą kai reali aplinkos temperatūra didesnė už skaičiuojamąją ir didesnė – kai aplinkos temperatūra žemesnė už skaičiuojamąją. Klojant kabelius ar laidus tranšėjoje, jų aplinka papildomai įšyla. Šis aplinkos temperatūros pasikeitimas įvertinamas pataisos koeficientu , priklausančiu nuo tranšėjoje paklotų kabelių kiekio ir atstumo nuo jų. Koeficiento reikšmė visuomet mažesnė už vienetą. Pateikiama specialioje literatūroje. Tuomet laido ar kabelio leistina srovė apskaičiuojama pagal formulę: , (2.34) Kai išvardintos aplinkybės pasireiškia kartu, leistina srovė apskaičiuojama pagal formulę: , (2.35) Linijos skaičiuojamąją srovę galima apskaičiuoti pagal formules: a) kai linijoje prijungtas vienas vienfazis elektros imtuvas , (2.36) čia: vardinė imtuvo galia W; fazinė elektros tinklo įtampa V; ir imtuvo galios ir naudingumo koeficientai; b) linijoje prijungtas vienas trifazis elektros imtuvas , (2.37) čia : linijinė elektros tinklo įtampa V; c) linijoje prijungta grupe elektros imtuvų: , (2.38) čia: imtuvų grupes vienalaikiškumo koeficientas, priklausantis nuo imtuvų kiekio ir rūšies ( parenkamas žinynuose). Jei neįmanoma nustatyti jo reikšmės, tai [18]. prie linijos prijungtų imtuvų skaičiuojamųjų srovių suma A. Skaičiavimo rezultatai pateikiami suvestinėje lentelėje bei skaičiavimo schemose. Parenkame kabelį įvadinio galios skydo ĮGS-1 grupei Nr.1, kuri maitina siurblį Nr.3, o siurblį valdo dažnio keitiklis. Kabelis parenkamas iki pat variklio gnybtų. Linijos skaičiuojamoji srovė bus lygi elektros variklio vardinei srovei, nes linija maitina vieną įrenginį: Isk. = 235 A; Naudodamiesi literatūra [42] parenkame kabelį keturiomis varinėmis gyslomis YKY - 4×120 , su PVC izoliacija ir apvalkalu. Kabelis yra skirtas kloti žemėje, ore arba kanaluose. Temperatūra -15oC, + 70 oC. Leistina apkrovimo srovė 289 A. Didžioji dalis kabelio klojama atvirai ant lentynų arba vielinių tinklų ( „F“ formos). Priimame, kad patalpos vidaus temperatūra gali siekti vasaros metu 30oC, todėl reikalinga taikyti pataisos koeficientą. Parenkame pataisos koeficientą 0,94 [12]. Reikalinga taikyti pataisos koeficientą dėl kabelio klojimo būdo, parenkame 0,97 [12]. Tuomet reali leistina kabelio ilgalaikė srovė yra: Analogiškai parenkame kabelius ir laidus kitoms linijoms. Kabelių ir laidų parinkimui naudotasi literatūra [28; 42; 32 ir 33]. 2.4.3. Įtampos nuostoliai ir jų balansas vidaus instaliacijoje Įtampos nuostolių analizė ir jų balansavimas vidaus instaliacijoje yra susiję su įtampos nukrypimais išoriniuose tinkluose bei transformatorinėse. Vidaus instaliacijos schema ir laidininkų skerspjūviai parenkami taip, kad suminė įtampos nuostolių reikšmė neviršytų leistinų įtampos nuostolių vidaus instaliacijoje . Lentelė 2.8. Linijų kabelių ir laidų parinkimas pagal leistinas apkrovimo sroves. Skydo pavadinimas Grupės numeris Linijos skaič. srovė Isk.,A Kabelio, laido leistina srovė Ileist..,A Faz. gyslos skerspj., mm2 Kabelio, laido markė Paklojimo būdas 1 2 3 4 5 6 7 SKS-1 1 0,09 17 1,5 MK-3(1×1,5) vamzdyje 2 1,7 17 1,5 MK-4(1×1,5) vamzdyje 3 1,7 17 1,5 MK-4(1×1,5) vamzdyje SKS-2 1 0,09 17 1,5 MK-3(1×1,5) vamzdyje 2 1,7 17 1,5 MK-4(1×1,5) vamzdyje 3 1,7 17 1,5 MK-4(1×1,5) vamzdyje 4 1,7 17 1,5 MK-4(1×1,5) vamzdyje 5 1,7 17 1,5 MK-4(1×1,5) vamzdyje 1 2 3 4 5 6 7 SKS-3 1 1,7 17 1,5 MK-4(1×1,5) vamzdyje 2 1,7 17 1,5 MK-4(1×1,5) vamzdyje SKS-3 3 1,7 17 1,5 MK-4(1×1,5) vamzdyje 4 1,7 17 1,5 MK-4(1×1,5) vamzdyje SKS-4 1 1,7 17 1,5 MK-4(1×1,5) vamzdyje 2 1,7 17 1,5 MK-4(1×1,5) vamzdyje 3 1,7 17 1,5 MK-4(1×1,5) vamzdyje 4 1,7 17 1,5 MK-4(1×1,5) vamzdyje DGS 1 14,1 27 1,5 MCMK- 4×1,5 žemėje 2 9 27 1,5 MCMK- 4×1,5 žemėje GS-1 1 10/0,75 17,5 1,5 MMJ-5×1,5 atvirai apkabomis 2 15,2 17,5 1,5 MMJ-5×1,5 atvirai apkabomis 3 15,2 17,5 1,5 MMJ-5×1,5 atvirai apkabomis 4 - - - - - GS-2 1 6,82 18 1,5 YDYp-3×1,5 po tinku 2 6,82 18 1,5 YDYp-3×1,5 po tinku 3 6,82 18 1,5 YDYp-3×1,5 po tinku 4 6,82 18 1,5 YDYp-3×1,5 po tinku 5 - - - - - ĮGS-1 1 235 264 120 YKY-4×120 atvirai apkabomis 2 100 124 35 YKY-4×35 atvirai apkabomis 3 10,38 17,5 1,5 MMJ-5×1,5 atvirai apkabomis 4 13,6 17,5 1,5 MMJ-5×1,5 atvirai apkabomis 5 23,1 32,2 4 MMJ-5×4 atvirai po perdeng. 6 - - - - - 7 - - - - - ĮGS-2 1 136 155 50 YKY-4×50 atvirai apkabomis 2 65 77 16 YKY-4×16 atvirai apkabomis 3 23,1 32,2 4 MMJ-5×4 atvirai apkabomis 4 40,4 55 10 MCMK- 5×10 atvirai apkabomis 5 - - - - - 6 21,6 23 2,5 MMJ-5×2,5 po tinku 7 13,64 17,5 1,5 MMJ-5×1,5 po tinku 8 1,34 27 1,5 MCMK- 5×1,5 žemėje 9 20,8 38 2,5 MCMK- 3×2,5 žemėje 10 1,36 18 1,5 YDYp-3×1,5 atvirai apkabomis Įvadinis skydas ARĮ 1 270** 325 120 MMK-4(1×120) atvirai apkabomis* 2 235** 325 120 MMK-4(1×120) atvirai apkabomis* * - surišti į „dobilo“ formą [33]; ** - skaičiuojamoji srovė apskaičiuota, įvertinant įvadinių galios spintų apkrovimą vienu metu: Isk ĮGS-1. = Isk.S-3 + Isk.SK 7vnt. + Isk.DGS = 235+23,1+11,9 = 270A; Isk ĮGS-2. = Isk.S-2. + Isk.DGS + Isk.GS 1 + Isk.AS-1 + Isk.GS-2 + Isk.LA = 136+23,1+40,2+21,6+13,64 = 235A; Leistinų įtampos nuostolių vidaus instaliacijoje reikšmė priskiriama atliekant visų elektros tinklo grandžių įtampos nukrypimų balansą (): , (2.39) čia: leistini įtampos nukrypimai elektros energijos imtuvų gnybtuose ; įtampos nukrypimai maitinančios pastotės (110/10 kV arba 35/10 kV šynose); įtampos nuostoliai 10 kV linijoje; įtampos nukrypimai vartotojo transformatoriuje; įtampos nuostoliai 0,4 kV linijoje. Naudojantis šia balanso lygtimi, leistinus įtampos nuostolius vidaus instaliacijoje galima rasti pagal išraišką: , (2.40) Įtampos nukrypimai maitinančios pastotės šynose būna reguliuojami 0 - 5 ribose. Dažniausiai tam naudojami transformatoriai, galintys palaikyti vienodą įtampą kintant apkrovai. Paprastai reikšmė parenkama atsižvelgiant į 10 kV linijų apkrovas ir ilgius iki tolimiausių vartotojų pastočių. Projektuotojams reikšmė nurodoma maitinančios pastotės schemose. Įtampos nuostolius orinėse 10 ir 0,4 kv linijose galima apskaičiuoti pagal formulę: , (2.41) čia: ir linijos n-sios atkarpos aktyvi ir reaktyvi apkrova, W ir Var; ir linijos n-sios atkarpos 1 km aktyvi ir induktyvi varža, /km; linijos n-sios atkarpos ilgis, km; tinklo įtampa, V. Jei linija neišsišakojusi, galima naudoti supaprastintą išraišką: , (2.42) Linijų laidų aktyvių ir induktyvių varžų reikšmės pateikiamos žinynuose. Įtampos nuostolius kabelinėse linijose arba instaliacijoje vamzdžiuose galima nustatyti pagal tas pačias formules. Šiuo atveju tenka priimti tokias reikšmes (aliuminėms ir varinėms gysloms): laidininkas iki 6 mm2 - /km, iki 16 mm2 - /km, virš 16 mm2- /km. Montuojant laidus ar šynas ant izoliatorių /km, nepriklausomai nuo laidininko skerspjūvio [18]. Vertinant pateiktas reikšmes galima pastebėti, kad induktyvios kabelių ir laidų vidaus instaliacijos varžos žymiai mažesnės už aktyvias varžas. Pavyzdžiui 6 mm2 aliuminio laido /km. Todėl praktiniuose skaičiavimuose vidaus instaliacijos įtampos nuostolius induktyvioje varžoje galima atmesti. Tuomet įtampos nuostolius galima apskaičiuoti pagal formulę: ; (2.43 ir 2.44) ; (2.45 ir 2.46) čia: , , n-sios atkarpos aktyvi galia (W), ilgis (m), skerspjūvis (mm2), c – koeficientas, priklausantis nuo laidininko medžiagos ir įtampos [21]. Įtampos nukrypimai transformatoriuje susideda iš reguliuojamųjų nukrypimų (gali būti -5, -2,5, 0, +2,5, +5), nuostolių transformatoriuje ir pastovaus priedo . Įtampos nuostoliai transformatoriuje priklauso nuo apkrovos dydžio. Juos apytikriai galima apskaičiuoti pagal formulę: , (2.47) čia : transformatoriaus apkrovos koeficientas ; ir transformatoriaus įtampos nuostolių aktyvi ir reaktyvi dedamosios; prijungtos apkrovos galios koeficientas. Įtampos nuostolių dedamąsias galima nustatyti pagal formules: , (2.48) , (2.49) čia: galios nuostoliai transformatoriaus apvijose, W [19]; transformatoriaus vardinė galia, kVA, [19]; transformatoriaus trumpojo jungimo įtampa, , [19]. Būna atvejų, kai nėra informacijos apie įtampos nukrypimus maitinančioje transformatorinėje arba 10 kV linijose. Tuomet galima sudaryti įtampos nukrypimų balansą tik nuo vartotojo TP. , (2.50) , (2.51) Parinkus vidaus instaliacijos laidų ar kabelių skerspjūvius pagal leistino įšilimo sąlygas, tenka apskaičiuoti visų nuosekliai sujungtų tinklo grandžių įtampos nuostolius ir surasti jų sumą : , (2.52) čia: įtampos nukrypimai objekto įvade, įtampos nuostoliai linijoje nuo įvadinio skydo iki magistralinės spintos; įtampos nuostoliai linijoje tarp magistralinės ir paskirstymo spintų; įtampos nuostoliai linijoje nuo paskirstymo spintos iki imtuvo gnybtų. Įtampos nuostolių vidaus instaliacijoje suma turi būti mažesnė už leistinus įtampos nuostolius : . (2.53) Įtampos nuostoliai vidaus instaliacijoje pateikiami vidaus tinklų skaičiavimo schemoje. Kadangi informacijos apie įtampos nukrypimus maitinančioje transformatorinėje ir 10 kV linijoje neturime, todėl galima sudaryti įtampos nukrypimų balansą tik nuo vartotojo TP. Įtampos balansas sudaromas pagal 2.51 formulę. Apskaičiuojame įtampos nukrypimus tranformatoriuje: 2,5-1,86+5=5,7%. Įtampos nuostolius transformatoriuje apytikriai galima apskaičiuoti pagal formulę 2.47: Siurblinės pastatas maitinasi iš mūrinės dviejų (2*630 kVA) transformatorių transformatorinės pastotės TR-5 T1 fiderio Nr.3 ir T2 fiderio Nr. 5. T1 Ssk=453 kVA, cos=0,9, (projektiniai duomenys, brėžinys Nr.241-21-5 TP-5 principinė schema). Skaičiavimus atliksime priimdami, kad siurblinė maitinasi iš vieno transformatoriaus, o kitas – rezervinis. Apskaičiuoju transformatoriaus apkrovos koeficientą: Įtampos nuostolių dedamąsias galima nustatyti pagal formules 2.48 ir 2.49: Didžiausias leistinas įtampos nukrypimas įrenginio gnybtuose priimamas 5%, o 0,4 kV linijoje – 2,4%. Tuomet įtampos balansas pagal 2.51 formulę: Kaip buvo minėta, šie skaičiavimai yra apytiksliai, todėl leistinus nuostolius vidaus instaliacijoje priimame lygius 2,5%. Apskaičiuojame tikruosius įtampos nuostolius vidaus instaliacijoje. Kaip skaičiavimo pavyzdį, apskaičiuojame įtampos nuostolius įvadinės galios spintos ĮGS-1 grupės Nr.1 linijoje. Ši linija maitina vandens siurblį Nr.3 . Siurblys valdomas dažnio keitikliu, kuris sumontuotas siurblių salės patalpoje. Skaičiavimuose vidaus instaliacijos įtampos nuostolius induktyvioje varžoje atmetame. Tuomet: ; ro,Cu120 = 0,153 Ω/km [33]. Prie šių nuostolių reikia dar pridėti įtampos nuostolius nuo ĮAS iki ĮGS-1. Tuomet : Gauti tikrieji įtampos nuostoliai iki siurblio Nr.3 variklio gnybtų yra mažesni už leistinus: 0,454% 24A. Sąlyga tenkinama. Analogiškai parenkame apsaugos aparatus kitoms linijoms ir rezultatus surašome į lentelę 2.10. Automatinio rezervo įjungimo skyduose naudosime firmos „MITSUBISHI ELEKTRIC“ automatinius jungiklius NF-400-SEP [26] su elektrinėmis variklinėmis pavaromis MDS-4SPA110. Šie jungikliai yra su šiluminais ir elektromagnetiniais atkabikliais, kurių suveikimo srovės yra reguliuojamos plačiose ribose. Šiuose jungikliuose reguliuojama ir suveikimo srovės dydis ir suveikimo laikas atskirai. ARĮ reikalingi keturi automatiniai jungikliai – įvadų Nr.1 ir Nr.2 įjungimui ir išjungimui, sekcijiniam junginėjimui bei dyzelinės elektros stoties prijungimui, kai bus nutrauktas elektros tiekimas iš abiejų transformatorių. ARĮ valdys kontroleris. Įvadiniai automatiniai jungikliai parenkami pagal didžiausią pareikalaujamą objekto srovę, kuri būtų reikalinga nutraukus el. tiekimą iš vieno transformatoriaus. 2.4.5. Apsaugos aparatų patikrinimas pagal mechaninio atsparumo ir poveikio patikimumo reikalavimus Teorinė dalis yra aptarta 2.3.5 skyriuje. Kaip skaičiavimo pavyzdį, atliekame apsaugos aparatų patikrinimą pagal mechaninio atsparumo ir poveikio patikimumo reikalavimus drenažo siurblio DS1 maitinimo linijai (2.5 pav.). Lentelė 2.10. Apsaugos aparatų parinkimas. Spintos Linijos duomenys   žymėji- Grupės Isk.l, A Isk.ša, A Isk.ea, A Automato Iša, A Iea, A Idin., kA Ileist.l, A mas Nr.     markė AS-1 1 5,98 7,74 - „DX-h B10“ 10 30÷50 20 18 2 5,98 7,74 - „DX-h B10“ 10 30÷50 20 18 3 1,72 1,72 - „DX-h B10“ 10 30÷50 20 18 4 2,76 2,76 - „DX-h B10“ 10 30÷50 20 18 5 0,689 0,689 - „DX-h B10“ 10 30÷50 20 18 6 1,72 1,72 - „DX-h B10“ 10 30÷50 20 18 7 2,07 2,07 - „DX-h B10“ 10 30÷50 20 18 8 20 20 - „DX-h B10“ 20 60÷100 20 23 9 20 20 - „DX-h B10“ 20 60÷100 20 23 10 0,682 0,682 - „DX-h B10“ 10 30÷50 20 18 AS-2 1 0,818 0,818 - „DX-h B10“ 10 30÷50 20 18 2 20 20 - „DX-h B10“ 20 60÷100 20 23 ĮGS-2 LA Lauko apšv. 1 1,34 1,74 - 140-MN-1000 6,3...10 110 20 27 2 1,34 1,74 - 140-MN-1000 6,3...10 110 20 27 3 1,34 1,74 - 140-MN-1000 6,3...10 110 20 27 SKS-1 1 0,09 0,1 0,9 „DX-h C2“ 2 10÷20 20 17 2 1,7 1,96 8,77 „DX-h C2“ 2 10÷20 20 17 3 1,7 1,96 8,77 „DX-h C2“ 2 10÷20 20 17 SKS-2 1 0,09 0,1 0,9 „DX-h C2“ 2 10÷20 20 17 2 1,7 1,96 8,77 „DX-h C2“ 2 10÷20 20 17 3 1,7 1,96 8,77 „DX-h C2“ 2 10÷20 20 17 4 1,7 1,96 8,77 „DX-h C2“ 2 10÷20 20 17 5 1,7 1,96 8,77 „DX-h C2“ 2 10÷20 20 17 SKS-3 1 1,7 1,96 8,77 „DX-h C2“ 2 10÷20 20 17 2 1,7 1,96 8,77 „DX-h C2“ 2 10÷20 20 17 3 1,7 1,96 8,77 „DX-h C2“ 2 10÷20 20 17 4 1,7 1,96 8,77 „DX-h C2“ 2 10÷20 20 17 SKS-4 1 1,7 1,96 8,77 „DX-h C2“ 2 10÷20 20 17 2 1,7 1,96 8,77 „DX-h C2“ 2 10÷20 20 17 3 1,7 1,96 8,77 „DX-h C2“ 2 10÷20 20 17 4 1,7 1,96 8,77 „DX-h C2“ 2 10÷20 20 17 DGS 1 14,1 16,2 116,8 „DX-h C16“ 16 80÷160 20 27 2 9 10,35 63,7 „DX-h C10“ 10 50÷100 20 27 GS-1 1 15,2 17,5 - „DX-h B20“ 20 60÷100 20 23 2 15,2 17,5 - „DX-h B20“ 20 60÷100 20 23 3 10/0,75 11,5 54 „DX-h C16“ 16 80÷160 20 17,5 4 - - - - - - 20 - GS-2 1 6,82 7,84 - „DX-h B10“ 10 30÷50 20 18 2 6,82 7,84 - „DX-h B10“ 10 30÷50 20 18 3 6,82 7,84 - „DX-h B10“ 10 30÷50 20 18 4 6,82 7,84 - „DX-h B10“ 10 30÷50 20 18 5 - - ĮGS-1 1 235 258 1918 140M-P5F-D32 250...320 1900...3800 65 264 2 100 110 732 140M-P5F-D12 100...125 750...1500 65 124 3 10,38 11,4 19,2 140-CMN-2500 16...25 350 65 17,5 4 13,6 15 23,1 140-CMN-2500 16...25 350 65 17,5 Lentelės 2.10. tęsinys. Spintos Linijos duomenys   žymėji- Grupės Isk.l, A Isk.ša, A Isk.ea, A Automato Iša, A Iea, A Idin., kA Ileist.l, A mas Nr.     markė ĮGS-1 5 23,1 25,4 127,6 140-CMN-4000 25...40 560 65 32,2 6 107 140 - 140M-K5F-D16 125...160 950...1900 65 155 7 - - ĮGS-2 1 136 150 1159 140M-K5F-D16 125...160 950...1900 65 155 2 65 71,5 523 140M-K5F-C80 63...80 480...960 65 77 3 23,1 25,4 127,6 140-CMN-4000 25...40 560 65 32,2 4 40,4 44,2 90,2 140-CMN-6300 40...63 882 65 55 5 70 91 - 140M-K5F-D10 80...100 600...1200 65 100 6 21,6 23,8 28,08 140-VMN-2500 16...25 350 65 32 7 13,64 15 15 140-VMN-2500 16...25 350 65 17,5 8 1,34 1,47 1,74 140-MN-1000 6,3...10 110 65 27 9 20,8 22,9 23 140-MN-2500 16...25 350 65 38 10 1,36 1,5 13,6 140-MN-0160 1,0...1,6 18 65 18 Skaičiavimams atlikti bus reikalingi techniniai išorinės elektros energijos tiekimo linijos duomenys (pagal jėgos tinklų skaičiavimo schemą). Išsamūs skaičiavimai pateikti vėlesniuose skaičiavimuose. Apskaičiuojame didžiausią trumpojo jungimo srovę ARĮ automatiniam jungikliui MQF-2. =A; Analogiškai apskaičiuojame didžiausias trumpojo jungimo sroves ĮGS-2 grupės Nr.3 ir DGS grupės Nr.1 automatiniams jungikliams. A; A; Tiems patiems automatiniams jungikliams apskaičiuojame vienfazio trumpo jungimo sroves (2.27) formulės pagalba , įvertindami ir elektros įrenginių kontaktų varžas. 1506 A; Analogiškai : 1000 A. A. Apsaugos aparatų mechaninis atsparumas tikrinamas pagal (2.22) sąlygą: , Automatinis jungiklis MQF-2 – 70000 >14577 , sąlyga tenkinama; Automatinis jungiklis ĮGS-2 gr.3 – 65000 >14565 , sąlyga tenkinama; Automatinis jungiklis DGS gr.1 – 20000 312 - sąlyga tenkinama. Įtampos nuostoliai buvo nagrinėjami 2.4. skyriuje, kur buvo priimta, kad išorinio 0,4 kV tinklo įtampos nuostoliai negali viršyti 2,8 % ( ∆U0,4. = 2,8 %). Tuomet: ∆Uleist. = (∆U0,4. × Un)/100=(2,8×380)/100=10,64V. Tikruosius įtampos nuostolius parinktiems kabeliams galima apskaičiuoti: (2.74) čia: - linijos ilgis, m; ir - linijos aktyvioji i reaktyvioji varžos, Ω/km; ir - objekto aktyvioji ir reaktyvioji skaičiuojamosios galios. Apskaičiuojame tikruosius įtampos nuostolius parinktam MCMK 4*150 kabeliui: V. Išvada: Kadangi leistini įtampos nuostoliai yra 10,64V, tuomet kabelis parinktas teisingai. 2.7. Reaktyviosios galios kompensacija Objektuose, kuriuose didesnę apkrovos dalį sudaro elektros varikliai, pastebimas žymiai mažesnis galios koeficientas. Be to visa galia apkrauti varikliai, dujinio išlydžio lempos, nepilnai apkrauti transformatoriai papildomai mažina galios koeficientą. Dideli reaktyviosios galios srautai taip pat apkrauna elektros tinklus, generatorius, didina elektros energijos nuostolius, verčia naudoti didesnio skerspjūvio laidus linijose. Dėl šių priežasčių verta naudoti papildomas technines priemones reaktyviosios galios kompensacijai. Kondensatorių baterijos galia, reikalinga esamą galios koeficientą cosφ1 , pagerinti iki norimos reikšmės cosφ2 , apskaičiuojama pagal formulę: (2.75) čia: Pm – objekto maksimali aktyvi apkrova, kW; φ1 – fazės kampas, esantis maksimalios apkrovos metu be kompensavimo įrenginių (); φ2 – fazės kampas, prijungus kompensavimo įrenginius. Siurblinės reaktyviosios energijos kompensavimui naudosime automatines kondensatorių valdymo spintas su „Circutor“ firmos C-8D galios koeficiento reguliatoriumi ir PhMKT 400 markės kondensatoriais [46]. Galios koeficiento reguliatorius C-8d serijos rodo esantį jėgos tinklo galios koeficientą skaitmeniniame displėjuje, automatiškai įjungia ir išjungia kondensatorių baterijas. Reguliatorius sukurtas mikroprocesoriaus ir FCP sistemos pagrindu. Naudosime 3,33 kVAr, 6,67 kVAr, 12,5 kVAr ir 25 kVAr reaktyviosios galios kondensatorius PhMKT 400 markės. Kadangi yra du įvadiniai galios skydai, kurie maitinasi nuo dviejų atskirų transformatorių, todėl reikalinga naudoti dvi kondensatorių valdymo spintas. Objekte yra keturi vandens siurbliai. Priimame kad įvadiniam galios skydui ĮGS-1 maksimali reikalinga apkrova bus veikiant siurbliui Nr.3 , naudojant pusė esamų sklendžių bei veikiant drenažo siurblinei pilnu pajėgumu. Tuomet Pm = 132+2,59 +11,8=147 kW. Galios koeficientą apskaičiuojame pagal (2.62) formulę, gauname cosφ = 0,852. Analogiškai skydui ĮGS-2 : Pm = 119 kW; cosφ = 0,901. Apskaičiuojame pagal formulę (2.75) reikalingas reaktyviasias kondensatorių galias: kVAr; kVAr. Galios koeficientą, prijungus kondensatorius, priimame cosφ2 = 0,99. Įvadiniam galios skydui ĮGS-1 parenkame sekančios reaktyvios galios kondensatorius: Q CĮGS-1 = 25 kVAr + 25 kVAr + 12,5 kVAr + 6,67 kVAr + 3,33 kVAr = 72,5 kVAr. Analogiškai įvadiniam galios skydui ĮGS-2: Q CĮGS-1 = 25 kVAr + 12,5 kVAr + 6,67 kVAr + 3,33 kVAr = 47,5 kVAr. Parenkame iš literatūros [46] kondensatorių spintas su automatiniu valdymu: • AKVS-72,5 ( In = 107 A; gabaritiniai matmenys 1200×800×300 mm) • AKVS-47,5 ( In = 70 A; gabaritiniai matmenys 600×600×200 mm) AKVS kondensatorių spintos yra gaminamos ir komplektuojamos laikantis standartų reikalavimų su visomis būtinomis apsaugomis ir kondensatorių iškrovikliais. Parenkame kondensatorių spintų maitinimo linijoms kabelius bei šių linijų apsaugai automatinius jungiklius ankščiau naudotais metodais, rezultatus pateikiame skaičiavimo schemoje ir lentelėje 2.9. 2. PROJEKTINIS SKYRIUS 2.1 Technologinio proceso analizė Centralizuotai tiekimą geriamąjį vandenį gauna gyvenamųjų rajonų gyventojai, dauguma ankstyvesnės statybos individualių namų gyventojai , visuomeniniai ir komunaliniai pastatai. Bendras visų vandenviečių pajėgumas yra 30 tūkst.m3/parą geriamo vandens . Bendras gręžinių skaičius vandenvietėse – 23, tačiau dėl sumažėjusio geriamo vandens poreikio, eksploatuojama 14 gręžinių . Šiuo metu naudojami 2000; 3000 ir 10000 m3 talpos rezervuarai. Suminė rezervuarų talpa -15000m3. Rezervuarai sandariai užrakinami ir plombuojami. Pastoviai kontroliuojami. Kartą metuose, plaunami ir chloruojami . Iš šių rezervuarų antro kėlimo vandens siurblinė tiekia vandenį vartotojams. Vandens suvartojimas mieste nuolat keičiasi, todėl turi būti reguliuojamas vandens padavimo debitas, palaikant pastovų slėgį linijose. Bendrovės techninio skyriaus atliktais skaičiavimais vadovaujantis, mieste palaikomas 43 m vandens stulpo pastovus slėgis (realiai svyruoja 41÷45 m). Vandens padavimo kiekis gali būti reguliuojamas sklendžių pagalba arba valdant vandens siurblio apsisukimų greitį. Ilgą laiką buvo naudojamas pirmasis būdas, šiuo metu plačiai naudojamas siurblio greičio reguliavimo būdas. Šioje siurblinėje šiam būdui įgyvendinti naudojami kintamos srovės dažnio keitikliai. Siurblinėje vandens tiekimui naudojami keturi išcentriniai siurbliai. Vandens padavimo grafikuose (2.1 pav.) parodyta, kad minimalus debitas siekia apie 60 m3/h, o maksimalus - 550 m3/h. Todėl reikalingi skirtingų našumų siurbliai. Keturi skirtingų našumų siurbliai tai gali atlikti su minimaliomis elektros energijos sąnaudomis, nes esant mažoms siurblio apkrovos vertėms, energijos sąnaudų efektyvumas gerokai mažėja [47]. Be to, toks siurblių kiekis vartotojui užtikrins nepertraukiamą vandens tiekimą. Siurblinės pastatas yra vieno aukšto ( 8 m. aukščio), su rūsiu, kuriame yra technologinis vamzdynas (2.2pav.) su sklendėmis ir vandens kiekio apskaitos prietaisais. Šiuo metu yra naudojamos morališkai ir fiziškai nusidėvėjusios sklendės elektrinėmis pavaromis. Jas tikslinga pakeisti šiuolaikinėmis. Siurblinės pastatas turi drenažinio vandens siurblinę su dviem išcentriniais siurbliais. Šie siurbliai taip pat yra morališkai ir fiziškai pasenę, todėl juos būtų galima pakeisti šiuolaikiniais panardinamais specialiais drenažo siurbliais. Siurblinėje yra reikalingas elektrinis keltuvas, kurio keliamoji galia siektų iki 2,5 t. Seną susidėvėjusį keltuvą dėl saugumo reikalavimų ir eksploatacijos paprastumo būtina pakeisti nauju. Neatskiriama siurblinės pastato dalis yra pagalbinės patalpos bei 0,4 kV elektros skydinė. 2.2. Technologinių įrenginių parinkimas Siurblinėje vandens tiekimui naudojami keturi išcentriniai siurbliai „OMEGA“ su „SIEMENS“ asinchroniniais elektros varikliais. Šie siurbliai bendrovei buvo patiekti kartu su elektros varikliais ir sumontuoti firmos „Hidora“ [37]. Siurbliai buvo pagaminti pagal specialų užsakymą, pateikus gamyklai informaciją apie reikiamą vandens debitą bei slėgį tinkle. Gamykla, atlikusi techninius skaičiavimus, pateikia visas būsimo siurblio technines charakteristikas, tame tarpe - ir pareikalaujamą galią. Tuomet užsakovas gali įvertinti savo elektros jėgos tinklų tinkamumą. Drenažinės siurblinės pajėgumas: debitas - 30 ÷ 60 m3/h; slėgis - iki 15 m. Šiai siurblinei parenkame naujus panardinamus drenažinio vandens siurblius, naudodamiesi internetiniu katalogu [38]. Šie siurbliai vietoje senųjų, bus prijungiami prie esamo vamzdyno be didelių pakeitimų. Panardinami siurbliai gaminami standartiniai kartu su elektros varikliais. Siurblius galima parinkti naudojantis gamyklų pateiktais techninių charakteristikų grafikais, žinant reikalingą slėgį ir debitą. Parenkame skirtingų našumų siurblius pasinaudodami literatūra [38]. Technologinio proceso valdymui yra sumontuota 14 sklendžių su elektrinėmis pavaromis. Naudojantis literatūra [25], parenkame reikalingas elektrinėmis pavaromis sklendes, įvertinant vamzdžių diametrus, skysčio rūšį ir temperatūrą, uždarymo greitį. Sklendžių pavarose naudojami trifaziai elektros varikliai. Siurblinėje reikalingas keltuvas, kurio keliamoji galia siektų iki 2,5 t. Parenkame grandininį keltuvą su vežimėliu iš literatūros [39]. Siurblinės mikroklimatui palaikyti naudojami du elektriniai kaloriferiai, pagalbinėse patalpose – elektriniai sieniniai šildytuvai. Siurblinės stoge yra įrengtos natūraliosios ventiliacijos angos. Oro pasikeitimas vyksta išnaudojant naturalią oro infiltraciją bei patalpos tūrį. Rūsio perdengime yra įrengtos natūraliosios ventiliacijos grotelės. Šių grotelių angos dar panaudojamos ir sklendžių iškėlimui iš rūsio. Rūsys nešildomas. Elektriniai kaloriferiai naudojami firmos „DEVI“ [41]. Lentelė 2.1. Technologinių įreninių parinkimo suvestinė. Darbo mašinos pavadinimas Darbo mašinų kiekis Markė, tipas Pareikalaujama galia vnt. - kW 1 2 3 4 Siurblys vandens tiekimui Nr.1 1 „OMEGA“ 160 35,7 Siurblys vandens tiekimui Nr.2 1 „OMEGA“ 340 73,1 Siurblys vandens tiekimui Nr.3 1 „OMEGA“ 600 129,1 Siurblys vandens tiekimui Nr.4 1 „OMEGA“ 240 52,5 Elektrinis grandininis keltuvas 1 „LIFTKET“-9,1/00S-500S2 3,6/0,18 Drenažo siurblys Nr.1 1 AT80/2/173C.257 7,1 Drenažo siurblys Nr.2 1 AT65/2/152C.247 4,7 Sklendė su el. pavara 14 SA 0,75-F10 0,37 Elektrinis kaloriferis 2 „Devitemp-110T“ 10 Elektrinis šildytuvas 4 TPD-152 1,5 Elektros pavarų variklių tipas, markė bei galia paprastai parenkami remiantis technologinių įrenginių katalogais. Jeigu projekte numatyta specifinė pavara, ją tenka projektuoti (konstruoti), remiantis elektrinių pavarų projektavimo metodika. Pagal gautą skaičiuojamąją pavaros apkrovą parenkama artimiausia elektros variklio galia bei kiti reikalingi parametrai. Siurblinės vandens siurblių pavarose naudojami „SIEMENS“ firmos asinchroniniai elektros varikliai [24]. Jie buvo patiekti kartu su siurbliais atitinkamų techninių duomenų. Kitų įrengimų elektros varikliai yra specialios paskirties. Jie sumontuojami gaminant technologinį įrenginį. Elektros įrenginių duomenis pateikiame suvestinėje lentelėje 2.2. Lentelė 2.2. Vandens siurblinės elektros įrenginių charakteristikos. Technologinis įrenginys Elektros įrenginio pavadinimas Elektros įrenginių duomenys markė galia, PV apsisuk., n srovė, IV  cos  Ip/IV - kW min-1 A  - - 1 2 3 4 5 6 7 8 9 Vandens siurblys Nr.1 Asin. el. variklis 1LG4 220–4AA19 37 1470 65 92,3 0,89 6,7 Vandens siurblys Nr.2 Asin. el. variklis 1LG4 280-4AA19 75 1485 136 94,2 0,85 7,1 Vandens siurblys Nr.3 Asin. el. variklis 1LG4 313-4AA19 132 1488 235 95,2 0,85 6,8 Vandens siurblys Nr.4 Asin. el. variklis 1LG4 253-4AA19 55 1480 100 93,5 0,85 6,1 Elektrinis keltuvas Asin. el. variklis „liftket“ 4 725 10 80 0,72 4,5 Asin. el. variklis „liftket“ 0,18 675 0,75 51 0,68 2,3 Drenažo siurblys Nr.1 Asin. el. variklis AT80/2/173C.257 7,1 2850 14,1 84 0,87 6,9 Drenažo siurblys Nr.2 Asin. el. variklis AT65/2/152C.247 4,7 2850 9 87 0,9 5,9 Sklendė su elektrine pavara (14vnt.) Asin. el. variklis AD0063-4/80 0,37 1400 1,7 54 0,58 4,3 Elektrinis kaloriferis (2vnt.) Kaitinimo elementas - 10 - 15,2 - 1 - Elektrinis šildytuvas (4vnt.) Kaitinimo elementas TPD-152 1,5 - 6,82 - 1 - Apšvietimo skydelis AS-1 Kaitrinės ir liumin. lempos - 14,2 - 21,6 - 0,97 - Apšvietimo skydelis AS-2 Kaitrinės lempos - 4,58 - 20,8 - 1 - Lauko apšvietimas LA HSE lempos - 0,84 - 1,34 - 0,95 - 2.3. Elektrinio apšvietimo projektavimas 2.3.1. Apšvietimo rūšies parinkimas Vandens siurblinės patalpoms yra reikalingas darbinis apšvietimas. Šis apšvietimas turi atitikti patalpų, darbo vietų ir atvirų teritorijų apšvietimo normas. Darbinis apšvietimas skirtas normalioms žmonių regėjimo sąlygoms sudaryti darbo metu. Šiuo metu vandens siurblių patalpoje naudojami kaitrinių lempų šviestuvai (10 vnt. po 500W). Pagal higienos normą šiai patalpai reikalinga 300lx apšvieta [17]. Ekonomiškiau būtų naudoti aukštų patalpų šviestuvus GDH, gaminamus firmos „Glamox“ [27], su „HME-250“ gyvsidabrio lempomis. Šie šviestuvai, naudojant su stiklu, yra IP46 apsaugos laipsnio. Rūsio patalpoje dėl galimos drėgmės tikslinga naudoti liuminescencinių lempų šviestuvus IP65 apsaugos laipsnio su plastmasiniais korpusais. Tokius reikalavimus atitinka šviestuvai „GPV236FPC“ [27]. Šiuose šviestuvuose naudojamos liuminescencinės 2×36W lempos. Kitoms pirmo aukšto patalpoms (koridoriui, sandėliui, elektros skydinei, pagalbinei patalpai) galima naudoti liuminescencinių lempų šviestuvus „UNO“ su sklaidytuvais iš pieno spalvos plastmasės (IP43 apsaugos laipsnio). Koridoriui – „UNO-218L“ (lempos 2×18W), likusioms patalpoms – „UNO-236L“ (lempos 2×36W) [27]. Drenažo šulinyje apšvietimas reikalingas tik viršutinėje vidaus dalyje, kur yra sumontuoti siurblių atjungimo kirtikliai ir apšvietimo skydelis. Čia dėl mažo naudojimo ir eksploatacijos paprastumo galima naudoti kaitrinių lempų šviestuvus IP44 apsaugos laipsnio „Sonlux-102“ (60W). Šie šviestuvai yra plastmasiniais korpusais ir stikliniais gaubtais [27]. Lauko apšveitimui galima naudoti „LUNOIDE VP“ universalius gatvės šviestuvus [2] su aukšto slėgio iškrovos natrio lempomis „HSE-70“ [27]. Lempų pakabinimo aukštį nustatome 6,5m. Vidutinė horizontalios dangos apšvieta – 8 lx. Kadangi drenažo šulinio viršutinė dalis esant būtinybei yra nukeliama, todėl šviestuvai čia bus montuojami ant sienų. Vandens siurblių patalpoje šviestuvai bus montuojami 0,6m atstumu nuo lubų tvirtinant ant troso. Ant šio troso bus rišami ir apšvietimo instaliaciniai kabeliai. Likusiose patalpose šviestuvai tvirtinami prie lubų smeigėmis. Vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 98 : 2000 [17] nustatome reikalingas patalpų apšvietas. Lentelė 2.3. Patalpų apšvieta. Patalpos Nr. 1 2 3 4 5 6 7 Apšvieta, lx 300 200 300 200 750 300 150 2.3.2. Šviesotechniniai skaičiavimai Vandens siurblių patalpai šviesotechninius skaičiavimus atliksime taškiniu metodu. Taškinio metodo skaičiavimai leidžia nustatyti tokį lempos šviesos srautą, kad bet kuris patalpos taškas būtų minimaliai apšviestas. Taškiniu metodu skaičiavimai atliekami sekančia tvarka: • brėžinyje išdėstome šviestuvus ir pasirenkame apšviestos skaičiavimo taškus; • kiekviename pasirinktame taške apskaičiuojame suminę apšvietą; • nustatome atsargos ir papildomos apšvietos koeficientus; • iš visų kontrolinių taškų pasirenkame vieną, kurio suminė apšvieta yra mažiausia; • apskaičiuojame šviestuvo šviesos srautą. Pagrindinė skaičiavimo formulė yra: (2.1) čia: - reikalingas lempos šviesos srautas, lm; - suminė taško apšvieta, lx; - atsargos koeficientas, dėl dulkių kiekio ir aptarnavimo periodiškumo (=1,5 [ 22]); - šviestuvo apatinės gaubto dalies naudingumo koeficientas (= 0,7 [ 22]); - papildomos apšvietos koeficientas (=1,15 [ 22]); - minimali leistina apšvieta, lx. Suminė taško apšvieta apskaičiuojama: (2.2) čia: - suminė taško apšvieta, lx; - ašinis šviesos srauto stipris, cd (randamas iš šviestuvą charakterizuojančios kreivės [36]; l - įstrižainės ilgio kvadratas, ; - ašinio šviesos srauto stiprio kritimo kampas, rad. Šviestuvų pakabinimo aukštis apskaičiuojamas: (2.3) čia: h – patalpos aukštis, m; hp – darbinių paviršių aukštis nuo grindų, m; hšv. – šviestuvo nuleidimo aukštis nuo lubų, m. Apskaičiuojame šviestuvų pakabinimo aukštį vandens siurblių patalpoje: Vadovaujantis rekomendacijomis [22] priimame, kad šiai patalpai bus reikalinga 10 šviestuvų ir juos išdėstome dviem eilėmis. Priimtinausias šviestuvų išdėstymo variantas pateiktas 2.3 pav., pagal kurį bus pateikiami skaičiavimo rezultatai. Taško A skaičiavimas : ; h = 6,6m; tai ; ; tai ; Iš šviestuvą charakterizuojančios kreivės randame ašinį šviesos srauto stiprį - Apskaičiuojame kiekvieno šviestuvo taškui suteikiamą apšvietą – e: Apskaičiuojame suminę taško A apšvietą: Analogiškai atliekame taško B ir C skaičiavimus, rezultatus pateikiame lentelėje 2.4. Lentelė 2.4. Vandens siurblių patalpos pasirinktų taškų apšvietos. Skaičiuojami dydžiai Tiriamas taškas Šviestuvo Nr. 2 3 4 5 6 7 8 9 cos α A 0,83 0,95 0,83 - - 0,83 0,95 0,83 B 0,76 0,94 0,94 0,76 - - - - C - - 0,78 0,94 0,94 0,78 - - l2, m2 A 62,9 48,6 62,9 - - 62,9 48,6 62,9 B 76,05 48,85 48,85 76,05 - - - - C - - 71,65 48,85 48,85 78,65 - - Iα, cd A 920 130 920 - - 920 130 920 B 120 910 910 120 - - - - C - - 125 910 910 125 - - e, lx A 1,7 17,9 1,7 - - 1,7 17,9 1,7 B 1,2 17,5 17,5 1,2 - - - - C - - 1,4 17,5 17,5 1,4 - - ∑e, lx A 42,6 B 37,4 C 37,8 Nustatę atsargos dėl dulkių kiekio ir aptarnavimo periodiškumo bei papildomos apšvietos koeficientus, apskaičiuojame reikiamą lempos šviesos srautą pagal (2.1) formulę. Taškui B (jo apšvieta mažiausia): Analogiškai taškui A (jo apšvieta didžiausia): Leistini šviesos srauto nukrypimai pagal HN:98-2000 yra -10% ÷ +20% . Parinktos lempos šviesos srautas F1 = 14000 lm. Atliekame patikrinimą taškui B: Analogiškai taškui A: Išvada: Pasirinktuose skaičiavimo taškuose šviesos srauto nukrypimai yra leistinose ribose, todėl parinktieji šviestuvai tinkami naudoti pagal šį suprojektuotą išdėstymą. Kitose patalpose šviesotechninius skaičiavimus atliksime šviesos srauto išnaudojimo koeficiento metodu. Šis metodas naudojamas skaičiuojant bendrą tolygų apšvietimą įvertinant patalpos indeksą. Pagrindinė skaičiavimo formulė [27]: ; (2.4) čia: E – vidutinė apšvieta, lx; F – pradinis lempos šviesos srautas, lm; n – lempų skaičius šviestuve; N – šviestuvų kiekis patalpoje; S - Patalpos plotas, m2; MF – atsargos koeficientas, įvertinantis lempų keitimo ir šviestuvų valymo periodiškumą (naujos kartos lempoms ir kokybiškiems šviestuvams MF = 0,8); UF – šviestuvo išnaudojimo koeficientas darbo paviršiaus atžvilgiu (randamas konkrečiam šviestuvui pagal patalpos indeksą [22]). Pertvarkius (1.4) formulę, galima rasti šviestuvų kiekį patalpai: ; (2.5) Patalpos indeksas apskaičiuojamas: (2.6) čia: A,B – patalpos ilgis ir plotis, m; H – patalpos skaičiuojamasis aukštis, m. Apskaičiuojame elektros skydinei patalpos indeksą Ri ir šviestuvų kiekį N: ; . Analogiškai atliekame skaičiavimus kitoms patalpoms ir rezultatus surašome į lentelę 2.5. Lentelė 2.5. Patalpų indeksai ir šviestuvų kiekiai. Patalpos Nr. 1 2 3 4 5 6 7 Indeksas Ri 0,75 0,74 0,64 0,62 0,75 1,5 0,75 Nsk. 9,64 3,1 2,2 1,83 6,1 15,6 3,02 N 10 4 3 2 6 13 3 2.3.3. Apšvietimo tinklų laidų parinkimas Elektrinio apšvietimo įrenginių darbo charakteristikos yra labai susietos su įtampos nukrypimais tinkle. Todėl projektuojant apšvietimo tinklus ji yra lemiančiuoju rodikliu. Be to apšvietimo tinklams keliami papildomi reikalavimai: • lempų skaičius grupėje ribojamas iki dvidešimties vienetų; • grupės srovė neviršija 20 A; • įtampos nukrypimai tolimiausiai lempai ne didesni 2,5 nuo vardinės įtampos; • leistinos įtampos padidėjimas ant gnybtų ne didesnis kaip 2,5. Apšvietimo tinklų laidų skerspjūvis nustatomas pagal leistinus įtampos nuostolius. Patikrinamas pagal leistiną apkrovos srovę. Skaičiuojant šiuo metodu, sudaroma apkrovų skaičiuojamoji schema. Parenkant laidų skerspjūvį pagal leistinus įtampos nuostolius turi būti išlaikyta sąlyga: , (2.7) čia: skaičiuojamieji įtampos nuostoliai, ; leistini įtampos nuostoliai, . Kiekvienos apšvietimo linijos instaliuota galia nustatoma susumuojant toje linijoje esančias prijungtų imtuvų galias. Laido skerspjūvis apskaičiuojamas pagal formulę (2.8) ir parenkamas iš žinynų [42]; , (2.8) čia: linijos atkarpų apkrovų ir ilgių sandauga (momentų) suma, kWm; c – koeficientas, priklausantis nuo tinklo įtampos fazių skaičiaus ir laidininko medžiagos; leistini įtampos nuostoliai, ; (jeigu nėra kitų reikalavimų, rekomenduojama, kad nuostoliai apšvietimo linijose neviršytų 2)[18]. Parinkus laidininko skerspjūvį, artimą skaičiuojamajam, apskaičiuojami tikrieji įtampos nuostoliai linijoje: , (2.9) čia: faktinis laido skerspjūvis, mm2. Gavus teigiamą rezultatą, atliekamas antrasis patikrinimas pagal leistino įšilimo sąlygą. Nubraižome apšvietimo tinklo skaičiuojamąją schemą (2.4 pav) ir atliekame skaičiavimus. Priimame leistinus įtampos nuostolius 2%. Apskaičiuojame AS-1 grupės Nr.1 ilgesniosios atkarpos laido skerspjūvį: Iš lit. [42] parenkame trijų gyslų laidą YDYp-3×1,5. Laido leistina ilgalaikė srovė yra 18A. Apskaičiuojame tikruosius įtampos nuostolius: Kadangi tenkinama sąlyga (2.7) , tuomet patikriname laido skerspjūvį įšilimui. Leistina laido ilgalaikė apkrovimo srovė yra mažesnė už didžiausią šios grupės srovę, todėl laidas parinktas teisingai. Analogiškai parenkame likusio apšvietimo tinklo laidus, o rezultatus surašome į lentelę 2.6. Lentelė 2.6. Apšvietimo tinklų skaičiuotės suvestinė. Spintos Linijos duomenys   žymėji- Grupės Id, A Max P*l, Fsk, mm Ft, mm ∆U, % Ileist.l., A mas Nr.   kWm       AS-1 1 5,98 18,72 0,78 1,5 1,04 18 2 5,98 16,9 0,704 1,5 0,939 18 3 1,72 5,54 0,213 1,5 0,308 18 4 2,76 5,01 0,209 1,5 0,278 18 5 0,689 1,836 0,0765 1,5 0,102 18 6 1,72 5,84 0,243 1,5 0,324 18 7 2,07 4,14 0,173 1,5 0,23 18 8 20* 26,4 1,1 2,5 0,88 23 9 20* 35,2 1,47 2,5 1,17 23 10 0,682 0,3 0,0125 1,5 0,017 18 AS-2 1 0,818 0,978 0,041 1,5 0,05 18 2 20* 17,6 0,73 2,5 0,587 23 1 1,34 13,86 0,578 1,5 0,77 27 ĮGS-2 LA 2 1,34 6,37 0,266 1,5 0,354 27 Lauko apšv. 3 1,34 22,4 0,933 1,5 1,24 27 * - kištukinių elektros lizdų leistina apkrovos srovė vienai grupei. YDYp 3*2,5 laido leistina apkrovos srovė yra 23A. Laido parinkimas atliktas tuo pačiu metodu, kaip ir apšvietimui. 2.3.4. Vidaus instaliacijos apsaugos aparatų parinkimas ir suderinimas su laidų ar kabelių leistinomis apkrovos srovėmis Visi vidaus instaliacijos tinklai turi būti apsaugoti nuo trumpojo jungimo srovių. Nuo perkrovų apsaugomi vidaus tinklai, turintys degią izoliaciją ir pakloti atvirai. Be to, nuo perkrovų apsaugomi tinklai, pakloti vamzdžiuose arba kilnojami elektros energijos imtuvai. Jėgos tinklai nuo perkrovų apsaugomi tuomet, kai jiems panaudoti laidai su neapsaugota degia izoliaciją ir jie pakloti atvirai arba kai pagal technologines sąlygas galimos perkrovos linijose, nepriklausomai nuo jų instaliacijos rūšies, kai instaliacija paklota sprogiose patalpose. Apsaugos aparatų tipas parenkamas atsižvelgiant į vardinius tinklo parametrus (įtampą, srovės rūšį), aplinkos sąlygas, skirstymo įrenginių tipą. Apsaugos aparatai turi užtikrinti normalų prie linijos prijungtų įrenginių darbą, esant nustatytam technologinių įrenginių darbo režimui, paleidimams ar leistinoms perkrovoms. Todėl juos parenkant dažniausiai įvertinamos skaičiuojamosios linijų apkrovos bei trumpalaikiai režimai. Projektuojant, pirmiausia apsaugos aparato poveikio srovė parenkama pagal normalios apkrovos sąlygą: , (2.10) , (2.11) čia: saugiklio tirptuko srovė, A; automatinio jungiklio šiluminio atkabiklio poveikio srovė, A. Šios išraiškos taikomos: d) apšvietimo linijoms, kai naudojamos kaitr. lempos ir žemo slėgio duj. išlydžio lempos, e) kai prijungta grupė elektrinių jėgos įrenginių , f) kai prijungtas vienas elektrinis jėgos įrenginys. Jei linijoje prijungtos aukšto slėgio dujinio išlydžio lempos, naudojama 20 atsarga: , (2.12) , (2.13) Jei linijoje prijungti elektros varikliai, apsaugos aparatai parenkami ir pagal jų paleidimo sroves: c) kai linijoje prijungtas vienas elektros variklis: , (2.14) , (2.15) d) kai linijoje prijungta grupė variklių : , (2.16) , (2.17) čia : elektros variklio paleidimo srovė, A; paleidimo srovės kartotinumo koeficientas; koeficientas, įvertinantis variklio paleidimo sąlygas (, kai paleidimo sąlygos lengvos – paleidimas trunka ne ilgiau 10 sekundžių; , kai paleidimo sąlygos sunkios, sekundžių); kombinuoto automatinio jungiklio elektromagnetinio paleidiklio poveikio srovė, A; linijoje prijungtos grupės variklių skaičiuojamosios srovės, A; didžiausia variklio paleidimo srovė, A. Anksčiau parinktų laidų leistinos apkrovos srovės turi būti suderintos su apsaugos aparatų poveikio srovėmis. Jei liniją reikia apsaugoti nuo trumpų jungimų ir perkrovų naudojamos šios suderinimo sąlygos: c) laidams su polivinilchloridine ar gumine izoliacija: , (2.18) , (2.19) d) jei linija apsaugoma tik nuo trumpų jungimų: , (2.20) , (2.21) Atlikus šį patikrinimą, linijose, kurias privaloma apsaugoti nuo trumpų jungimų ir perkrovų, dažnai tenka keisti laidų ar kabelių skerspjūvį, nes pagal išvardintas sąlygas reikalinga didelė laidininko skerspjūvio atsarga. Kai toks pakeitimas būna ekonomiškai nepateisinamas, tenka keisti instaliacijos rūšį arba tinklų schemą, siekiant sumažinti linijose prijungtų įrenginių kiekį ir apkrovas. Apšvietimo skydeliuose naudosime automatinius jungiklius–modulius „B“ arba “C“ išjungimo kartotinumo charakteristikų [29]. Parenkame automatinį jungiklį apšvietimo skydeliui AS-1 grupei Nr.1 pagal (2.13) sąlygą nes maitinamos aukšto slėgio dujų išlydžio lempos. Ši linija turi būti apsaugota nuo trumpų jungimų ir perkrovų, nes maitinami apšvietimo įrenginiai. Isk. = 5,98A . Tada Iskša. = 1,3×5,98=7,74A. Parenkame automatinį jungiklį legrand „DX-h B10“ , kurio Iša.=10A , Iea.=(3÷5)In , Ida.=20kA . Pagal sąlygą (2.19) patikriname automatinio jungiklio suderinamumą su laido leistinąja apkrovos srove – 18A>10A. Sąlyga tenkinama. Analogiškai parenkame apsaugos aparatus kitoms apšvietimų skydelių grupėms ir rezultatus surašome į lentelę 2.7. 2.3.5. Apsaugos aparatų patikrinimas pagal mechaninio atsparumo ir poveikio patikimumo reikalavimus Trumpo jungimo srovės išvysto dideles mechanines jėgas, ardančias apsaugos aparatų, šynų, izoliatorių konstrukcijas. Be to šios srovės papildomai kaitina aparatų kontaktus, laidų ir kabelių srovines dalis, kas gali sukelti pavojingus temperatūrų perviršius. Trumpojo jungimo srovės dydis priklauso nuo grandinės varžos, trumpojo jungimo rūšies (trifazio, dvifazio, vienfazio), trumpo jungimo trukmės ir laiko. Grandinės varža priklauso nuo maitinimo šaltinio galios, trumpo jungimo taško atstumo iki šaltinio, laidininkų skerspjūvio ir medžiagos, instaliacijos rūšies. Apsaugos aparatai per tam tikrą laiką privalo atjungti visas trumpo jungimo sroves. Be to jų kontaktai, izoliatoriai ir kiti mazgai turi būti atsparūs didžiausioms galimoms trumpo jungimo srovėms. Apsaugos aparatų mechaninis atsparumas tikrinamas pagal sąlygą: , (2.22) čia : apsaugos aparato ribinė mechaninio atsparumo srovė, A; didžiausia galima trifazio trumpo jungimo srovė, A (praktiškai aparato išėjimo gnybtuose). Apsaugos aparato ribinės srovės pateikiamos kataloguose ir žinynuose. Trumpo jungimo srovių skaičiavimai yra sudėtingi, kadangi vykstant trumpajam jungimui žemos įtampos tinkle, trumpo jungimo srovės pasireiškia ir aukštos įtampos grandyse. Be to trumpo jungimo grandinės varžai įtaka turi įvairių tinko elementų varžos. Todėl praktiniuose projektiniuose skaičiavimuose patogiau naudoti supaprastintą trumpo jungimo srovės skaičiuotę, kurios paklaida neviršija 10. Naudojant šią metodiką neįvertinama aukštos įtampos grandinės varža, naudojama nominali vartotojų, o ne šaltinių tuščios eigos įtampa, neįvertinamos kontaktų varžos. Kadangi trifazio trumpo jungimo grandinės aktyvioji varža daug didesnė už induktyviąją, periodinė trumpo jungimo srovės dedamoji greitai užgęsta. Todėl praktiniuose skaičiavimuose naudojama periodinė trumpo jungimo srovės dedamoji, kurią galima apskaičiuoti pagal formulę (2.23). , (2.23) čia: transformatoriaus trumpo jungimo įtampa, ; ir transformatoriaus vardinė linijinė įtampa ir galia, V ir VA; trumpo jungimo grandinės atkarpos varža,  . Pagal šią išraišką gaunama šiek tiek (9-11) padidinta trumpo jungimo srovės reikšmė. Tačiau tai galima laikyti tam tikra skaičiuojamąja apsaugos aparato atsarga. Galima pažymėti, kad didžiausią pavojų trifazio trumpo jungimo srovės kelia apsaugos aparatams įrengtiems arčiau maitinimo šaltinio – transformatoriaus. Toliau įrengtų aparatų trumpo jungimo sroves riboja elektros tinklų varžos. Apsaugos aparatų patikimumas patikrinamas pagal mažiausią galimą trumpo jungimo srovę apsaugojamoje linijoje. Tinkle su įžeminta neutrale tokia laikoma vienfazio trumpo jungimo linijos gale srovė . Apsaugos aparatas laikomas patikimu, jei vienfazio trumpo jungimo srovė bus pakankamai didelė, poveikio srovės atžvilgiu: , (2.24) , (2.25) . (2.26) Vienfazio trumpo jungimo grandinę apsaugos aparatui, pavyzdžiui vidaus instaliacijos paskirstymo spintoje, sudaro transformatoriaus varža, išorinių ir vidaus tinklų fazinių ir nulinių laidų aktyviosios ir induktyviosios varžos. Todėl vienfazio trumpo jungimo srovę galima apskaičiuoti pagal formulę: , (2.27) čia : fazinė tinklo įtampa, V; transformatoriaus fazės trumpo jungimo pilnoji varža, , (iš lit.[20]; linijos atkarpos ilgis, km; , fazinio ir nulinio laido aktyvi varža, , [21 ir kabelių katalogai]; kilpos „fazė – nulis“ induktyvi varža [18],  (išorinėse 0,4 kV linijose , instaliacijai ant izoliatorių , kabeliams ir instaliacijai vamzdžiuose ), Transformatoriaus trumpo jungimo pilnąją varžą galima apskaičiuoti pagal formulę: (2.28) čia: uk – tranformatoriaus trumpo jungimo įtampa, % [20]; UN – nominali transformatoriaus įtampa žemoje pusėje, kV ; SN – nominali transformatoriaus galia, VA . (2.20) išraiškoje galima naudoti kilpos „fazė – nulis“ pilnosios varžos reikšmę . Tuomet formulė įgaus tokią išraišką: , (2.29) Grandinės „fazė – nulis“ varžai gali turėti įtakos aplinkos temperatūra, nes žinynuose pateikiamos varžos skirtos +200C temperatūrai. Esant kitai temperatūrai, laidų varžą galima apskaičiuoti pagal formulę: , (2.30) čia: temperatūrinis varžos koeficientas (- aliuminiams ir variniams laidams); t – skaičiuojamoji temperatūra. Aparatų ar instaliacijos sujungimų kontaktų varžos pateikiamos žinynuose. Nesant šių duomenų galima naudoti apytiksles reikšmes [18]: - pastočių aparatų , - vidaus paskirstymo įrenginių , - elektros energijos imtuvų, aparatų . Atlikus šį patikrinimą, kartais tenka keisti laidų ar kabelių skerspjūvį, ypač tais atvejais kai liniją reikia saugoti nuo trumpų jungimų ir perkrovų. Remiantis šiomis skaičiuotėmis parenkami artimiausi standartiniai apsaugos aparatai iš katalogų, parenkami skydai jiems montuoti. Šie aparatai įrengiami vietose, kurios yra patogios aptarnauti, tačiau gerai apsaugotos nuo išorinių mechaninių pažeidimų. Saugos aparatai turi būti įrengti taip, kad nesukeltų pavojaus aplinkiniams žmonėms arba įrenginiams. Saugikliai ir automatiniai jungikliai įrengiami visose fazėse. Nebūtina jų įrengti nuliniuose laiduose (netgi dvilaidėje sistemoje), išskyrus atvejus, kai tinklai instaliuoti sprogiose patalpose. Šiuo atveju įnulinimo laidininkas paklojamas atskirai. Draudžiama įrengti apsaugos aparatus nuliniuose laidininkuose, kurie naudojami įnulinti. Atliekame apsaugos aparato patikrinimą pagal mechaninio atsparumo ir poveikio patikimumo reikalavimus AS-1 grupės Nr.1 maitinimo linijai. Skaičiavimams atlikti bus reikalingi išorinės elektros energijos tiekimo bei vidaus instaliacijos linijų techniniai duomenys (pagal jėgos tinklų skaičiavimo schemą). Išsamūs skaičiavimai pateikti vėlesniuose skyriuose. Apskaičiuojame didžiausią trumpojo jungimo srovę AS-1 grupės Nr.1 automatiniam jungikliui. =A; Kadangi tikrinamojo automatinio jungiklio atjungimo geba yra 20kA, todėl sąlyga (2.22) tenkinama. Apskaičiuojame vienfazio trumpo jungimo srovę (2.27) formulės pagalba , įvertindami ir komutacinių elektros įrenginių elementų kontaktų varžas. A; Apsaugos aparatas laikomas patikimu, jei vienfazio trumpo jungimo srovė bus pakankamai didelė, poveikio srovės atžvilgiu (2.25 sąlyga): ; Išvada: Apšvietimo skydelio AS-1 automatinis jungiklis grupei Nr.1 parinktas teisingai. Analogiškai atliekame kitų apšvietimo skydelių automatinių jungiklių patikrinimą, rezultatus surašome į lentelę 2.7. Lentelė 2.7. Apšvietimo linijų apsaugos aparatų parinkimo suvestinė lentelė. Spintos Linijos duomenys   žymėji- Grupės Isk.l, A Isk.ša, A Automato Iša, A Iea, A Idin., kA Ileist.l, A mas Nr.   markė AS-1 1 5,98 7,74 „DX-h B10“ 10 30÷50 20 18 120,1 12,01 2 5,98 7,74 „DX-h B10“ 10 30÷50 20 18 126,3 12,63 3 1,72 1,72 „DX-h B10“ 10 30÷50 20 18 126,1 12,61 4 2,76 2,76 „DX-h B10“ 10 30÷50 20 18 133,9 13,39 5 0,689 0,689 „DX-h B10“ 10 30÷50 20 18 143,9 14,39 6 1,72 1,72 „DX-h B10“ 10 30÷50 20 18 135,1 13,51 7 2,07 2,07 „DX-h B10“ 10 30÷50 20 18 147,4 14,74 8 20 20 „DX-h B20“ 20 60÷100 20 23 179,2 8,96 9 20 20 „DX-h B20“ 20 60÷100 20 23 174,5 8,73 10 0,682 0,682 „DX-h B10“ 10 30÷50 20 18 175,8 17,58 AS-2 1 0,818 0,818 „DX-h B10“ 10 30÷50 20 18 105,8 10,58 2 20 20 „DX-h B20“ 20 60÷100 20 23 115 11,5 ĮGS-2 LA Lauko apšv. 1 1,34 1,74 140-MN-1000 6,3...10 110 20 27 81,6 8,16 2 1,34 1,74 140-MN-1000 6,3...10 110 20 27 107,8 10,78 3 1,34 1,74 140-MN-1000 6,3...10 110 20 27 63,9 6,39 Apšvietimo skydelis AS-1 parenkamas 12 automatinių jungiklių grupių iš literatūros [31] EK-012 markės (IP54 apsaugos laipsnio). Apšvietimo skydelis AS-2 parenkamas analogiškai atitinkamai 3 grupėms EK-002 markės. šie skydeliai yra plastmasiniais korpusais, pagaminti pagal DIN4371 arba VDE063 reikalavimus su 125 mm tarpais tarp eilių. 2.4. Galios tinklų projektavimas 2.4.1 Vidaus instaliacijos tinklų schemos sudarymas Ši projektavimo stadija atliekama , kai žinoma technologinė schema, parinkti technologiniai ir elektriniai įrenginiai, jų tiksli instaliavimo vieta pažymėta patalpų planuose. Elektros tinklų schema sudaroma laikantis elektrosaugos reikalavimų, siekiant minimalių įrengimo ir aptarnavimo išlaidų. Be to, tinklai bei jų skirstymo įrenginiai turi būti lengvai prieinami, patogūs aptarnauti. Tinklų schema sudaroma tokia tvarka: 5. Sugrupuojami elektros energijos imtuvai pagal: d) rūšis (apšvietimo, jėgos, šildymo); e) instaliavimo vietą; f) galią. 6. Parenkami įvadinių ir skirstomųjų įrenginių tipai, numatoma instaliavimo vieta. 7. Sudaroma orientacinė įvadinių, magistralinių ir skirstomųjų tinklų schema. 8. Numatoma instaliacijos rūšis. Elektros skydai yra gaminami laikantis galiojančių standartų reikalavimų. Firmos „ETA“ [29] gaminami elektros skydai gali būti montuojami ir ant sienos ir ant kabelių kanalų, panaudojus tam tikras konstrukcijas (priedus). Šio spintos turi daug privalumų – didelių išmatavimų kabelių įvadų nuimamos plokštės, standartiniai kreiptuvai kabeliniam loviui tvirtinti, reversinės durys, gabaritinių išmatavimų įvairovė, apsaugos laipsnis iki IP65, atitinka Europos standartizacijos organizacijų reikalavimus. Jos gaminamos iš FE40 lakštinio arba AISI304 nerudyjančio plieno, nudažyto termoreaktyviniais epoksipoliesteriniais milteliniais dažais. Iš literatūros [29] galima parinkti reikiamų matmenų skydus ST bei reikalingus priedus, atsižvelgiant į montavimo vietą bei skydo paskirtį. Vartotojui yra naudinga įsigyti įvadinius, skirstymo bei valdymo įrenginius sumontuotus skyduose pagal specialų užsakymą, pateikiant gamyklai techninius reikalavimus. Tuomet yra išvengiama bereikalingų išlaidų, eksploatacija tampa paprastesnė, tampa patikimesnis elektros įrenginių darbas. Šiame projekte parenkami sekantys įvadiniai ir skirstymo įrenginių skydai, kurie atitinka Europos standartizacijos organizacijų reikalavimus: 9) įvadinė apskaitos spinta (ĮAS) – ST8 1230 TT2; 10) automatinio rezervo įjungimo spinta (ARĮ) – ST10 1230; 11) įvadinė galios spinta (ĮGS-1 ir ĮGS-2) – ST8 1230; 12) galios skydas (GS-1 ir GS-2) – EK 008; 13) drenažo galios skydas (DGS) – ST10 1030; 14) sklendžių skydas (SKS-1; SKS-2; SKS-3 ir SKS-4) – ST5 725; 15) apšvietimo skydelis (AS-1 ir AS-2) – EK 012 16) dažnio keitiklio skydas (DK1; DK2; DK3 ir DK4) – ST6 430. 2.4.2. Laidų ir kabelių skerspjūvio nustatymas Vidaus instaliacija projektuojama atsižvelgiant į šias nuorodas: 7. Laidai turi neperkaisti tekant skaičiuojamosioms linijų apkrovų srovėms. 8. Įtampos nukrypimai elektros energijos imtuvų gnybtuose neturi viršyti standartuose numatytų reikšmių. 9. Įtampos sumažėjimas, iššauktas paleidžiant galingą asinchroninį elektros variklį, negali viršyti standarte numatytų reikšmių. Šis paleidimas neturi sutrukdyti kitų elektros energijos imtuvų darbo. 10. Laidų mechaninis atsparumas turi būti ne mažesnis pasirinktai instaliacijos rūšiai. 11. Parenkant tinklų schemą, siekiama ekonomiškiausio varianto. 12. Apsaugos aparatai turi apsaugoti visą elektros tinklą nuo trumpo jungimo srovių, bei nuo perkrovų Elektros įrenginių įrengimo taisyklėse numatytais atvejais. Tuo tikslu atliekami šie projektiniai skaičiavimai: 7. Parenkamas laidininkų skerspjūvis pagal leistinas ilgalaikes apkrovų schemas. 8. Sudaromas įtampos nukrypimų balansas ir instaliacija patikrinama pagal leistinus įtampos nuostolius. Jei reikia koreguojamas skerspjūvio dydis. 9. Parenkami linijų apsaugos aparatai. Atliekami tinklų patikrinamieji skaičiavimai pagal apsaugų poveikio ir leistinų apkrovų suderinimo sąlygas. 10. Atliekami apsaugos aparatų patikrinamieji skaičiavimai, įvertinant vienfazio ir trifazio trumpo jungimo sroves. 11. Parenkami įvadiniai ir skirstomieji įrenginiai, apskaitos aparatai. 12. Atliekami linijų patikrinamieji skaičiavimai galingų elektros variklių paleidimui. Laidai ir kabeliai gaminami tam tikrai jam leistinai įšilimo temperatūrai. Temperatūros viršijimas iššaukia intensyvesnį izoliacijos senėjimą ir laidininko oksidaciją kontaktų vietose. Esant pastovioms aplinkos sąlygoms, pasirinktam izoliacijos būdui, laidininko medžiagai ir skerspjūviui bei izoliacijos rūšiai galima nustatyti leistinas ilgalaikes apkrovos sroves, kurioms tekant laidininkai įkaista iki leistinų reikšmių. Šias sroves nustato laidų gamintojai, nurodydami prie kokios aplinkos temperatūros ir instaliacijos paklojimo būdo, laidų ir kabelių įšilimas bus leistinose ribose. Laidininko skerspjūvis, remiantis įšilimo sąlyga, parenkamas pagal formulę: , (2.31) Standartuose numatyta, kad leistinos apkrovos srovės pateikiamos dviem atvejams: a) laidai ar kabeliai pakloti žemėje, , b) laidai ar kabeliai nutiesti ore, . Esant kitai aplinkos temp. leistina laido ar kabelio srovė apskaičiuojama pagal formulę: , (2.32) Temperatūrinis koeficientas pateikiamas specialioje literatūroje [12] nuo -5 iki . Šį koeficientą galima apskaičiuoti pagal formulę: , (2.33) čia: laido gyslos temperatūra; reali aplinkos temperatūra; skaičiuojamoji aplinkos temperatūra; leistina laido įšilimo temperatūra. Koeficiento reikšmė būna mažesnė už vienetą kai reali aplinkos temperatūra didesnė už skaičiuojamąją ir didesnė – kai aplinkos temperatūra žemesnė už skaičiuojamąją. Klojant kabelius ar laidus tranšėjoje, jų aplinka papildomai įšyla. Šis aplinkos temperatūros pasikeitimas įvertinamas pataisos koeficientu , priklausančiu nuo tranšėjoje paklotų kabelių kiekio ir atstumo nuo jų. Koeficiento reikšmė visuomet mažesnė už vienetą. Pateikiama specialioje literatūroje. Tuomet laido ar kabelio leistina srovė apskaičiuojama pagal formulę: , (2.34) Kai išvardintos aplinkybės pasireiškia kartu, leistina srovė apskaičiuojama pagal formulę: , (2.35) Linijos skaičiuojamąją srovę galima apskaičiuoti pagal formules: d) kai linijoje prijungtas vienas vienfazis elektros imtuvas , (2.36) čia: vardinė imtuvo galia W; fazinė elektros tinklo įtampa V; ir imtuvo galios ir naudingumo koeficientai; e) linijoje prijungtas vienas trifazis elektros imtuvas , (2.37) čia : linijinė elektros tinklo įtampa V; f) linijoje prijungta grupe elektros imtuvų: , (2.38) čia: imtuvų grupes vienalaikiškumo koeficientas, priklausantis nuo imtuvų kiekio ir rūšies ( parenkamas žinynuose). Jei neįmanoma nustatyti jo reikšmės, tai [18]. prie linijos prijungtų imtuvų skaičiuojamųjų srovių suma A. Skaičiavimo rezultatai pateikiami suvestinėje lentelėje bei skaičiavimo schemose. Parenkame kabelį įvadinio galios skydo ĮGS-1 grupei Nr.1, kuri maitina siurblį Nr.3, o siurblį valdo dažnio keitiklis. Kabelis parenkamas iki pat variklio gnybtų. Linijos skaičiuojamoji srovė bus lygi elektros variklio vardinei srovei, nes linija maitina vieną įrenginį: Isk. = 235 A; Naudodamiesi literatūra [42] parenkame kabelį keturiomis varinėmis gyslomis YKY - 4×120 , su PVC izoliacija ir apvalkalu. Kabelis yra skirtas kloti žemėje, ore arba kanaluose. Temperatūra -15oC, + 70 oC. Leistina apkrovimo srovė 289 A. Didžioji dalis kabelio klojama atvirai ant lentynų arba vielinių tinklų ( „F“ formos). Priimame, kad patalpos vidaus temperatūra gali siekti vasaros metu 30oC, todėl reikalinga taikyti pataisos koeficientą. Parenkame pataisos koeficientą 0,94 [12]. Reikalinga taikyti pataisos koeficientą dėl kabelio klojimo būdo, parenkame 0,97 [12]. Tuomet reali leistina kabelio ilgalaikė srovė yra: Analogiškai parenkame kabelius ir laidus kitoms linijoms. Kabelių ir laidų parinkimui naudotasi literatūra [28; 42; 32 ir 33]. 2.4.3. Įtampos nuostoliai ir jų balansas vidaus instaliacijoje Įtampos nuostolių analizė ir jų balansavimas vidaus instaliacijoje yra susiję su įtampos nukrypimais išoriniuose tinkluose bei transformatorinėse. Vidaus instaliacijos schema ir laidininkų skerspjūviai parenkami taip, kad suminė įtampos nuostolių reikšmė neviršytų leistinų įtampos nuostolių vidaus instaliacijoje . Lentelė 2.8. Linijų kabelių ir laidų parinkimas pagal leistinas apkrovimo sroves. Skydo pavadinimas Grupės numeris Linijos skaič. srovė Isk.,A Kabelio, laido leistina srovė Ileist..,A Faz. gyslos skerspj., mm2 Kabelio, laido markė Paklojimo būdas 1 2 3 4 5 6 7 SKS-1 1 0,09 17 1,5 MK-3(1×1,5) vamzdyje 2 1,7 17 1,5 MK-4(1×1,5) vamzdyje 3 1,7 17 1,5 MK-4(1×1,5) vamzdyje SKS-2 1 0,09 17 1,5 MK-3(1×1,5) vamzdyje 2 1,7 17 1,5 MK-4(1×1,5) vamzdyje 3 1,7 17 1,5 MK-4(1×1,5) vamzdyje 4 1,7 17 1,5 MK-4(1×1,5) vamzdyje 5 1,7 17 1,5 MK-4(1×1,5) vamzdyje 1 2 3 4 5 6 7 SKS-3 1 1,7 17 1,5 MK-4(1×1,5) vamzdyje 2 1,7 17 1,5 MK-4(1×1,5) vamzdyje SKS-3 3 1,7 17 1,5 MK-4(1×1,5) vamzdyje 4 1,7 17 1,5 MK-4(1×1,5) vamzdyje SKS-4 1 1,7 17 1,5 MK-4(1×1,5) vamzdyje 2 1,7 17 1,5 MK-4(1×1,5) vamzdyje 3 1,7 17 1,5 MK-4(1×1,5) vamzdyje 4 1,7 17 1,5 MK-4(1×1,5) vamzdyje DGS 1 14,1 27 1,5 MCMK- 4×1,5 žemėje 2 9 27 1,5 MCMK- 4×1,5 žemėje GS-1 1 10/0,75 17,5 1,5 MMJ-5×1,5 atvirai apkabomis 2 15,2 17,5 1,5 MMJ-5×1,5 atvirai apkabomis 3 15,2 17,5 1,5 MMJ-5×1,5 atvirai apkabomis 4 - - - - - GS-2 1 6,82 18 1,5 YDYp-3×1,5 po tinku 2 6,82 18 1,5 YDYp-3×1,5 po tinku 3 6,82 18 1,5 YDYp-3×1,5 po tinku 4 6,82 18 1,5 YDYp-3×1,5 po tinku 5 - - - - - ĮGS-1 1 235 264 120 YKY-4×120 atvirai apkabomis 2 100 124 35 YKY-4×35 atvirai apkabomis 3 10,38 17,5 1,5 MMJ-5×1,5 atvirai apkabomis 4 13,6 17,5 1,5 MMJ-5×1,5 atvirai apkabomis 5 23,1 32,2 4 MMJ-5×4 atvirai po perdeng. 6 - - - - - 7 - - - - - ĮGS-2 1 136 155 50 YKY-4×50 atvirai apkabomis 2 65 77 16 YKY-4×16 atvirai apkabomis 3 23,1 32,2 4 MMJ-5×4 atvirai apkabomis 4 40,4 55 10 MCMK- 5×10 atvirai apkabomis 5 - - - - - 6 21,6 23 2,5 MMJ-5×2,5 po tinku 7 13,64 17,5 1,5 MMJ-5×1,5 po tinku 8 1,34 27 1,5 MCMK- 5×1,5 žemėje 9 20,8 38 2,5 MCMK- 3×2,5 žemėje 10 1,36 18 1,5 YDYp-3×1,5 atvirai apkabomis Įvadinis skydas ARĮ 1 270** 325 120 MMK-4(1×120) atvirai apkabomis* 2 235** 325 120 MMK-4(1×120) atvirai apkabomis* * - surišti į „dobilo“ formą [33]; ** - skaičiuojamoji srovė apskaičiuota, įvertinant įvadinių galios spintų apkrovimą vienu metu: Isk ĮGS-1. = Isk.S-3 + Isk.SK 7vnt. + Isk.DGS = 235+23,1+11,9 = 270A; Isk ĮGS-2. = Isk.S-2. + Isk.DGS + Isk.GS 1 + Isk.AS-1 + Isk.GS-2 + Isk.LA = 136+23,1+40,2+21,6+13,64 = 235A; Leistinų įtampos nuostolių vidaus instaliacijoje reikšmė priskiriama atliekant visų elektros tinklo grandžių įtampos nukrypimų balansą (): , (2.39) čia: leistini įtampos nukrypimai elektros energijos imtuvų gnybtuose ; įtampos nukrypimai maitinančios pastotės (110/10 kV arba 35/10 kV šynose); įtampos nuostoliai 10 kV linijoje; įtampos nukrypimai vartotojo transformatoriuje; įtampos nuostoliai 0,4 kV linijoje. Naudojantis šia balanso lygtimi, leistinus įtampos nuostolius vidaus instaliacijoje galima rasti pagal išraišką: , (2.40) Įtampos nukrypimai maitinančios pastotės šynose būna reguliuojami 0 - 5 ribose. Dažniausiai tam naudojami transformatoriai, galintys palaikyti vienodą įtampą kintant apkrovai. Paprastai reikšmė parenkama atsižvelgiant į 10 kV linijų apkrovas ir ilgius iki tolimiausių vartotojų pastočių. Projektuotojams reikšmė nurodoma maitinančios pastotės schemose. Įtampos nuostolius orinėse 10 ir 0,4 kv linijose galima apskaičiuoti pagal formulę: , (2.41) čia: ir linijos n-sios atkarpos aktyvi ir reaktyvi apkrova, W ir Var; ir linijos n-sios atkarpos 1 km aktyvi ir induktyvi varža, /km; linijos n-sios atkarpos ilgis, km; tinklo įtampa, V. Jei linija neišsišakojusi, galima naudoti supaprastintą išraišką: , (2.42) Linijų laidų aktyvių ir induktyvių varžų reikšmės pateikiamos žinynuose. Įtampos nuostolius kabelinėse linijose arba instaliacijoje vamzdžiuose galima nustatyti pagal tas pačias formules. Šiuo atveju tenka priimti tokias reikšmes (aliuminėms ir varinėms gysloms): laidininkas iki 6 mm2 - /km, iki 16 mm2 - /km, virš 16 mm2- /km. Montuojant laidus ar šynas ant izoliatorių /km, nepriklausomai nuo laidininko skerspjūvio [18]. Vertinant pateiktas reikšmes galima pastebėti, kad induktyvios kabelių ir laidų vidaus instaliacijos varžos žymiai mažesnės už aktyvias varžas. Pavyzdžiui 6 mm2 aliuminio laido /km. Todėl praktiniuose skaičiavimuose vidaus instaliacijos įtampos nuostolius induktyvioje varžoje galima atmesti. Tuomet įtampos nuostolius galima apskaičiuoti pagal formulę: ; (2.43 ir 2.44) ; (2.45 ir 2.46) čia: , , n-sios atkarpos aktyvi galia (W), ilgis (m), skerspjūvis (mm2), c – koeficientas, priklausantis nuo laidininko medžiagos ir įtampos [21]. Įtampos nukrypimai transformatoriuje susideda iš reguliuojamųjų nukrypimų (gali būti -5, -2,5, 0, +2,5, +5), nuostolių transformatoriuje ir pastovaus priedo . Įtampos nuostoliai transformatoriuje priklauso nuo apkrovos dydžio. Juos apytikriai galima apskaičiuoti pagal formulę: , (2.47) čia : transformatoriaus apkrovos koeficientas ; ir transformatoriaus įtampos nuostolių aktyvi ir reaktyvi dedamosios; prijungtos apkrovos galios koeficientas. Įtampos nuostolių dedamąsias galima nustatyti pagal formules: , (2.48) , (2.49) čia: galios nuostoliai transformatoriaus apvijose, W [19]; transformatoriaus vardinė galia, kVA, [19]; transformatoriaus trumpojo jungimo įtampa, , [19]. Būna atvejų, kai nėra informacijos apie įtampos nukrypimus maitinančioje transformatorinėje arba 10 kV linijose. Tuomet galima sudaryti įtampos nukrypimų balansą tik nuo vartotojo TP. , (2.50) , (2.51) Parinkus vidaus instaliacijos laidų ar kabelių skerspjūvius pagal leistino įšilimo sąlygas, tenka apskaičiuoti visų nuosekliai sujungtų tinklo grandžių įtampos nuostolius ir surasti jų sumą : , (2.52) čia: įtampos nukrypimai objekto įvade, įtampos nuostoliai linijoje nuo įvadinio skydo iki magistralinės spintos; įtampos nuostoliai linijoje tarp magistralinės ir paskirstymo spintų; įtampos nuostoliai linijoje nuo paskirstymo spintos iki imtuvo gnybtų. Įtampos nuostolių vidaus instaliacijoje suma turi būti mažesnė už leistinus įtampos nuostolius : . (2.53) Įtampos nuostoliai vidaus instaliacijoje pateikiami vidaus tinklų skaičiavimo schemoje. Kadangi informacijos apie įtampos nukrypimus maitinančioje transformatorinėje ir 10 kV linijoje neturime, todėl galima sudaryti įtampos nukrypimų balansą tik nuo vartotojo TP. Įtampos balansas sudaromas pagal 2.51 formulę. Apskaičiuojame įtampos nukrypimus tranformatoriuje: 2,5-1,86+5=5,7%. Įtampos nuostolius transformatoriuje apytikriai galima apskaičiuoti pagal formulę 2.47: Siurblinės pastatas maitinasi iš mūrinės dviejų (2*630 kVA) transformatorių transformatorinės pastotės TR-5 T1 fiderio Nr.3 ir T2 fiderio Nr. 5. T1 Ssk=453 kVA, cos=0,9, (projektiniai duomenys, brėžinys Nr.241-21-5 TP-5 principinė schema). Skaičiavimus atliksime priimdami, kad siurblinė maitinasi iš vieno transformatoriaus, o kitas – rezervinis. Apskaičiuoju transformatoriaus apkrovos koeficientą: Įtampos nuostolių dedamąsias galima nustatyti pagal formules 2.48 ir 2.49: Didžiausias leistinas įtampos nukrypimas įrenginio gnybtuose priimamas 5%, o 0,4 kV linijoje – 2,4%. Tuomet įtampos balansas pagal 2.51 formulę: Kaip buvo minėta, šie skaičiavimai yra apytiksliai, todėl leistinus nuostolius vidaus instaliacijoje priimame lygius 2,5%. Apskaičiuojame tikruosius įtampos nuostolius vidaus instaliacijoje. Kaip skaičiavimo pavyzdį, apskaičiuojame įtampos nuostolius įvadinės galios spintos ĮGS-1 grupės Nr.1 linijoje. Ši linija maitina vandens siurblį Nr.3 . Siurblys valdomas dažnio keitikliu, kuris sumontuotas siurblių salės patalpoje. Skaičiavimuose vidaus instaliacijos įtampos nuostolius induktyvioje varžoje atmetame. Tuomet: ; ro,Cu120 = 0,153 Ω/km [33]. Prie šių nuostolių reikia dar pridėti įtampos nuostolius nuo ĮAS iki ĮGS-1. Tuomet : Gauti tikrieji įtampos nuostoliai iki siurblio Nr.3 variklio gnybtų yra mažesni už leistinus: 0,454% 24A. Sąlyga tenkinama. Analogiškai parenkame apsaugos aparatus kitoms linijoms ir rezultatus surašome į lentelę 2.10. Automatinio rezervo įjungimo skyduose naudosime firmos „MITSUBISHI ELEKTRIC“ automatinius jungiklius NF-400-SEP [26] su elektrinėmis variklinėmis pavaromis MDS-4SPA110. Šie jungikliai yra su šiluminais ir elektromagnetiniais atkabikliais, kurių suveikimo srovės yra reguliuojamos plačiose ribose. Šiuose jungikliuose reguliuojama ir suveikimo srovės dydis ir suveikimo laikas atskirai. ARĮ reikalingi keturi automatiniai jungikliai – įvadų Nr.1 ir Nr.2 įjungimui ir išjungimui, sekcijiniam junginėjimui bei dyzelinės elektros stoties prijungimui, kai bus nutrauktas elektros tiekimas iš abiejų transformatorių. ARĮ valdys kontroleris. Įvadiniai automatiniai jungikliai parenkami pagal didžiausią pareikalaujamą objekto srovę, kuri būtų reikalinga nutraukus el. tiekimą iš vieno transformatoriaus. 2.4.5. Apsaugos aparatų patikrinimas pagal mechaninio atsparumo ir poveikio patikimumo reikalavimus Teorinė dalis yra aptarta 2.3.5 skyriuje. Kaip skaičiavimo pavyzdį, atliekame apsaugos aparatų patikrinimą pagal mechaninio atsparumo ir poveikio patikimumo reikalavimus drenažo siurblio DS1 maitinimo linijai (2.5 pav.). Lentelė 2.10. Apsaugos aparatų parinkimas. Spintos Linijos duomenys   žymėji- Grupės Isk.l, A Isk.ša, A Isk.ea, A Automato Iša, A Iea, A Idin., kA Ileist.l, A mas Nr.     markė AS-1 1 5,98 7,74 - „DX-h B10“ 10 30÷50 20 18 2 5,98 7,74 - „DX-h B10“ 10 30÷50 20 18 3 1,72 1,72 - „DX-h B10“ 10 30÷50 20 18 4 2,76 2,76 - „DX-h B10“ 10 30÷50 20 18 5 0,689 0,689 - „DX-h B10“ 10 30÷50 20 18 6 1,72 1,72 - „DX-h B10“ 10 30÷50 20 18 7 2,07 2,07 - „DX-h B10“ 10 30÷50 20 18 8 20 20 - „DX-h B10“ 20 60÷100 20 23 9 20 20 - „DX-h B10“ 20 60÷100 20 23 10 0,682 0,682 - „DX-h B10“ 10 30÷50 20 18 AS-2 1 0,818 0,818 - „DX-h B10“ 10 30÷50 20 18 2 20 20 - „DX-h B10“ 20 60÷100 20 23 ĮGS-2 LA Lauko apšv. 1 1,34 1,74 - 140-MN-1000 6,3...10 110 20 27 2 1,34 1,74 - 140-MN-1000 6,3...10 110 20 27 3 1,34 1,74 - 140-MN-1000 6,3...10 110 20 27 SKS-1 1 0,09 0,1 0,9 „DX-h C2“ 2 10÷20 20 17 2 1,7 1,96 8,77 „DX-h C2“ 2 10÷20 20 17 3 1,7 1,96 8,77 „DX-h C2“ 2 10÷20 20 17 SKS-2 1 0,09 0,1 0,9 „DX-h C2“ 2 10÷20 20 17 2 1,7 1,96 8,77 „DX-h C2“ 2 10÷20 20 17 3 1,7 1,96 8,77 „DX-h C2“ 2 10÷20 20 17 4 1,7 1,96 8,77 „DX-h C2“ 2 10÷20 20 17 5 1,7 1,96 8,77 „DX-h C2“ 2 10÷20 20 17 SKS-3 1 1,7 1,96 8,77 „DX-h C2“ 2 10÷20 20 17 2 1,7 1,96 8,77 „DX-h C2“ 2 10÷20 20 17 3 1,7 1,96 8,77 „DX-h C2“ 2 10÷20 20 17 4 1,7 1,96 8,77 „DX-h C2“ 2 10÷20 20 17 SKS-4 1 1,7 1,96 8,77 „DX-h C2“ 2 10÷20 20 17 2 1,7 1,96 8,77 „DX-h C2“ 2 10÷20 20 17 3 1,7 1,96 8,77 „DX-h C2“ 2 10÷20 20 17 4 1,7 1,96 8,77 „DX-h C2“ 2 10÷20 20 17 DGS 1 14,1 16,2 116,8 „DX-h C16“ 16 80÷160 20 27 2 9 10,35 63,7 „DX-h C10“ 10 50÷100 20 27 GS-1 1 15,2 17,5 - „DX-h B20“ 20 60÷100 20 23 2 15,2 17,5 - „DX-h B20“ 20 60÷100 20 23 3 10/0,75 11,5 54 „DX-h C16“ 16 80÷160 20 17,5 4 - - - - - - 20 - GS-2 1 6,82 7,84 - „DX-h B10“ 10 30÷50 20 18 2 6,82 7,84 - „DX-h B10“ 10 30÷50 20 18 3 6,82 7,84 - „DX-h B10“ 10 30÷50 20 18 4 6,82 7,84 - „DX-h B10“ 10 30÷50 20 18 5 - - ĮGS-1 1 235 258 1918 140M-P5F-D32 250...320 1900...3800 65 264 2 100 110 732 140M-P5F-D12 100...125 750...1500 65 124 3 10,38 11,4 19,2 140-CMN-2500 16...25 350 65 17,5 4 13,6 15 23,1 140-CMN-2500 16...25 350 65 17,5 Lentelės 2.10. tęsinys. Spintos Linijos duomenys   žymėji- Grupės Isk.l, A Isk.ša, A Isk.ea, A Automato Iša, A Iea, A Idin., kA Ileist.l, A mas Nr.     markė ĮGS-1 5 23,1 25,4 127,6 140-CMN-4000 25...40 560 65 32,2 6 107 140 - 140M-K5F-D16 125...160 950...1900 65 155 7 - - ĮGS-2 1 136 150 1159 140M-K5F-D16 125...160 950...1900 65 155 2 65 71,5 523 140M-K5F-C80 63...80 480...960 65 77 3 23,1 25,4 127,6 140-CMN-4000 25...40 560 65 32,2 4 40,4 44,2 90,2 140-CMN-6300 40...63 882 65 55 5 70 91 - 140M-K5F-D10 80...100 600...1200 65 100 6 21,6 23,8 28,08 140-VMN-2500 16...25 350 65 32 7 13,64 15 15 140-VMN-2500 16...25 350 65 17,5 8 1,34 1,47 1,74 140-MN-1000 6,3...10 110 65 27 9 20,8 22,9 23 140-MN-2500 16...25 350 65 38 10 1,36 1,5 13,6 140-MN-0160 1,0...1,6 18 65 18 Skaičiavimams atlikti bus reikalingi techniniai išorinės elektros energijos tiekimo linijos duomenys (pagal jėgos tinklų skaičiavimo schemą). Išsamūs skaičiavimai pateikti vėlesniuose skaičiavimuose. Apskaičiuojame didžiausią trumpojo jungimo srovę ARĮ automatiniam jungikliui MQF-2. =A; Analogiškai apskaičiuojame didžiausias trumpojo jungimo sroves ĮGS-2 grupės Nr.3 ir DGS grupės Nr.1 automatiniams jungikliams. A; A; Tiems patiems automatiniams jungikliams apskaičiuojame vienfazio trumpo jungimo sroves (2.27) formulės pagalba , įvertindami ir elektros įrenginių kontaktų varžas. 1506 A; Analogiškai : 1000 A. A. Apsaugos aparatų mechaninis atsparumas tikrinamas pagal (2.22) sąlygą: , Automatinis jungiklis MQF-2 – 70000 >14577 , sąlyga tenkinama; Automatinis jungiklis ĮGS-2 gr.3 – 65000 >14565 , sąlyga tenkinama; Automatinis jungiklis DGS gr.1 – 20000 312 - sąlyga tenkinama. Įtampos nuostoliai buvo nagrinėjami 2.4. skyriuje, kur buvo priimta, kad išorinio 0,4 kV tinklo įtampos nuostoliai negali viršyti 2,8 % ( ∆U0,4. = 2,8 %). Tuomet: ∆Uleist. = (∆U0,4. × Un)/100=(2,8×380)/100=10,64V. Tikruosius įtampos nuostolius parinktiems kabeliams galima apskaičiuoti: (2.74) čia: - linijos ilgis, m; ir - linijos aktyvioji i reaktyvioji varžos, Ω/km; ir - objekto aktyvioji ir reaktyvioji skaičiuojamosios galios. Apskaičiuojame tikruosius įtampos nuostolius parinktam MCMK 4*150 kabeliui: V. Išvada: Kadangi leistini įtampos nuostoliai yra 10,64V, tuomet kabelis parinktas teisingai. 2.7. Reaktyviosios galios kompensacija Objektuose, kuriuose didesnę apkrovos dalį sudaro elektros varikliai, pastebimas žymiai mažesnis galios koeficientas. Be to visa galia apkrauti varikliai, dujinio išlydžio lempos, nepilnai apkrauti transformatoriai papildomai mažina galios koeficientą. Dideli reaktyviosios galios srautai taip pat apkrauna elektros tinklus, generatorius, didina elektros energijos nuostolius, verčia naudoti didesnio skerspjūvio laidus linijose. Dėl šių priežasčių verta naudoti papildomas technines priemones reaktyviosios galios kompensacijai. Kondensatorių baterijos galia, reikalinga esamą galios koeficientą cosφ1 , pagerinti iki norimos reikšmės cosφ2 , apskaičiuojama pagal formulę: (2.75) čia: Pm – objekto maksimali aktyvi apkrova, kW; φ1 – fazės kampas, esantis maksimalios apkrovos metu be kompensavimo įrenginių (); φ2 – fazės kampas, prijungus kompensavimo įrenginius. Siurblinės reaktyviosios energijos kompensavimui naudosime automatines kondensatorių valdymo spintas su „Circutor“ firmos C-8D galios koeficiento reguliatoriumi ir PhMKT 400 markės kondensatoriais [46]. Galios koeficiento reguliatorius C-8d serijos rodo esantį jėgos tinklo galios koeficientą skaitmeniniame displėjuje, automatiškai įjungia ir išjungia kondensatorių baterijas. Reguliatorius sukurtas mikroprocesoriaus ir FCP sistemos pagrindu. Naudosime 3,33 kVAr, 6,67 kVAr, 12,5 kVAr ir 25 kVAr reaktyviosios galios kondensatorius PhMKT 400 markės. Kadangi yra du įvadiniai galios skydai, kurie maitinasi nuo dviejų atskirų transformatorių, todėl reikalinga naudoti dvi kondensatorių valdymo spintas. Objekte yra keturi vandens siurbliai. Priimame kad įvadiniam galios skydui ĮGS-1 maksimali reikalinga apkrova bus veikiant siurbliui Nr.3 , naudojant pusė esamų sklendžių bei veikiant drenažo siurblinei pilnu pajėgumu. Tuomet Pm = 132+2,59 +11,8=147 kW. Galios koeficientą apskaičiuojame pagal (2.62) formulę, gauname cosφ = 0,852. Analogiškai skydui ĮGS-2 : Pm = 119 kW; cosφ = 0,901. Apskaičiuojame pagal formulę (2.75) reikalingas reaktyviasias kondensatorių galias: kVAr; kVAr. Galios koeficientą, prijungus kondensatorius, priimame cosφ2 = 0,99. Įvadiniam galios skydui ĮGS-1 parenkame sekančios reaktyvios galios kondensatorius: Q CĮGS-1 = 25 kVAr + 25 kVAr + 12,5 kVAr + 6,67 kVAr + 3,33 kVAr = 72,5 kVAr. Analogiškai įvadiniam galios skydui ĮGS-2: Q CĮGS-1 = 25 kVAr + 12,5 kVAr + 6,67 kVAr + 3,33 kVAr = 47,5 kVAr. Parenkame iš literatūros [46] kondensatorių spintas su automatiniu valdymu: • AKVS-72,5 ( In = 107 A; gabaritiniai matmenys 1200×800×300 mm) • AKVS-47,5 ( In = 70 A; gabaritiniai matmenys 600×600×200 mm) AKVS kondensatorių spintos yra gaminamos ir komplektuojamos laikantis standartų reikalavimų su visomis būtinomis apsaugomis ir kondensatorių iškrovikliais. Parenkame kondensatorių spintų maitinimo linijoms kabelius bei šių linijų apsaugai automatinius jungiklius ankščiau naudotais metodais, rezultatus pateikiame skaičiavimo schemoje ir lentelėje 2.9. 3. REZULTATŲ VERTINIMAS 3.1. Darbuotojų sauga ir sveikata Analizuojant Europos Sąjungos ir kitų išsivysčiusių šalių patirtį galime paste­bėti, kad rinkos ekonomikos konkurencingumą bei augimą didele dalimi lemia smulkaus ir vidutinio verslo plėtra. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004–2008 metų programoje pabrėžta, jog smulkus ir vidutinis verslas yra valstybės ekonomikos pagrindas ir būtina visuomenės vidurinės klasės formavimosi sąlyga, todėl reikia sudaryti kuo palankesnę aplinką šio verslo įmonių plėtrai. Būtent mažose ir vidutinėse įmonėse užfiksuojama neproporcingai daug - 82% - visų darbe patirtų sužeidimų, o mirtimi pasibaigę nelaimingi atsitikimai sudaro net apie 90%. Ir, deja, mažose bendrovėse, kurioms būdingi riboti vadovavimo ir finansiniai ištekliai, profesinė rizika retai tampa problema, kuriai būtų skiriama daugiausiai dėmesio.   Svarbiausi reikalavimai darbuotojų saugai ir sveikatai darbe nustatyti yra išdėstyti Lietuvos Respublikos darbo kodekse bei Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme. Darbuotojų sauga ir sveikata – tai visos prevencinės priemonės, skirtos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti. Darbdavys privalo rūpintis, kad šios priemonės būtų naudojamos visuose įmonės, įstaigos ar organizacijos veiklos etapuose, o darbuotojų sveikatos pakenkimo tikimybė būtų kuo mažesnė. Kiekvienam darbuotojui privalo būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos, neatsižvelgiant į įmonės veiklos rūšį, darbo sutarties rūšį, darbuotojų skaičių, įmonės rentabilumą, darbo vietą, darbo aplinką, darbo pobūdį, darbo dienos ar darbo pamainos trukmę, darbuotojo pilietybę, rasę, tautybę, lytį, seksualinę orientaciją, amžių, socialinę kilmę, politinius ar religinius įsitikinimus. 3.2. Profesinės rizikos vertinimas Profesinė rizika – pavojaus sveikatai ar gyvybei (traumos ar kitokio darbuotojo sveikatos pakenkimo) galimybė dėl kenksmingo ir (ar) pavojingo darbo aplinkos veiksnio ar veiksnių poveikio. Rizikos vertinimas - tai nuolatinis visų darbo aspektų analizavimas siekiant aptikti personalui gresiančias rizikas (3.1 pav.). Kitaip tariant, rizikos vertinimas prasideda nuo darbuotojo (darbotojų) veiklos supratimo, nuo poveikio rezultato žmogui ar žmonių grupei kiekvienoje aptiktoje rizikingoje situacijoje, suvokimo. Šiam tikslui reikia įgyvendinti procesą, parengtą remiantis tiek objektyviomis, tiek subjektyviomis žiniomis, ir kai tai tampa įmanoma atsižvelgiant į kiekybinius duomenis. Šioje stadijoje dera atverti visus kelius prevencijai, ir jokių sankcijų negali būti imamasi. Taip pat rizikos vertinimas negali apsiriboti vien tik kiekybiniu metodu, besiremiančiu dažnumo ir pavojingumo kriterijais. Į juos dėmesį reikės atkreipti sprendimų priėmimo metu. “Vertinimo” sąvoka, kuri siejasi su palyginamųjų verčių skale apie rizikos vertinimą, gali būti tik objektyvi (tai reiškia, kad vertinimas bus atliktas remiantis atliktų veiksmų technine analize (ypač statistine)), kokybinė (įgyvendinant palyginamojo klasifikavimo sistemą) arba/ir kiekybinė (remiantis dažnumo ir reikšmingumo procentu). Vertinimas taip pat gali būti tik subjektyvus: tokį vertinimą žmonės atlieka remdamiesi savu rizikos supratimu ir savo žiniomis bei patirtimi. Visa tai kartu sudėję ir gauname profesinės rizikos vertinimą, kuris apima plačią saugos ir sveikatos sferą. Visų pirma reikia suvokti, kad rizikos vertinimas yra galutinis rizikų pažinimo etapas, kurio tikslas yra suteikti galimybę įvertinti įrangos, instaliacijos ar kitokių prietaisų, esančių darbo vietose, saugumą. Reikia susieti dvi savokas: “rizikos vertinimas” ir “prevencijos priemonės”. Įstatymas kviečia apsispręsti: nuo vertinimo turinio ir kokybės priklausys priemonių, kurias užsakys įmonės vadovas įgyvendindamas prevencijos planą, turinys ir kokybė. Rizikos vertinimas apima sudėtinio proceso įgyvendinimą, pradedant nuo tiek objektyvių, tiek subjektybių žinių ir kai tai įmanoma, atsižvelgiant į kiekybinius duomenis. Atliekant rizikos vertinimą, reikia atsižvelgti į vieną pagrindinių ergonominės darbo analizės (tačiau nesiekiant atlikti ergonominės darbo analizės, kas turi būti palikta šioje srityje kompetentingiems specialistams) duomenų, tai yra atkreipti dėmesį į realų darbą. Reikia aiškiai skirti dvi sąvokas: - Nurodytas darbas: tikslai ir priemonės yra nurodyti instrukcijose (darbo fazės, procedūros, taisyklės). - Realus darbas: remdamiesi nurodytu darbu, darbuotojai savo veiklą organizuos atsižvelgdami į daugelį faktorių: skubumas, darbo krūvio paskirstymas, subjektyvus darbo įsivaizdavimas, antropometriniai sugebėjimai, išmokimo būdai ir t.t. Visų pirma reikia suvokti: • skirtumą tarp nurodyto ir realaus darbo. • kad šį skirtumą suvokia tik tas ar tie darbuotojai, kurie tą darbą atlieka. • jog šio skirtumo pripažinimas reiškia, kad tą darbą atliekantis žmogus pripažįsta pridėtinę darbo vertę (tai leidžia jį atlikti, atlikti gerai, laiku ir t.t.). Tuo paaiškinama, kad joks rizikos vertinimas negali būti atliktas teisingai, jei darbuotojas ar tą patį darbą atliekanti darbuotojų grupė aktyviai nedalyvaus rizikos vertinimo darbe (3.2 pav.). Žala - tai rezultatas, atsirandantis pavojaus pasekoje ir tuo pačiu apibūdinantis pavojų. Kitaip tariant, žala yra tai, kas yra bloga ir negali būti priimtina, jei nėra pakankamos apsaugos. Žala yra tik tai, ko socialiai yra atsisakoma - tai ypač socialinė sąvoka, tam tikros epochos vertybių, kultūrų, žinių, nuogąstavimų, vilčių atspindys. Pavojus - tai savybė, kuria daiktas gali padaryti žalą. Pavojus dar yra apibūdinamas šitaip: jis yra arba jo nėra. Į jį atkreipiamas dėmesys, kai nujaučiama galima žala. Apmaudu, bet būtent žala dažnai praneša apie esantį pavojų, kas verčia susimąstyti apie riziką. Rizikos valdymą galima išskaidyti į atskirus etapus. Rizikos valdyme yra svarbu identifikuoti ir įvertinti riziką, įgyvendinti prevencines priemones, užfiksuoti rezultatus rizikos vertinimo dokumentacijoje, bei komunikaciją pagal naujus darbo ir sveikatos rizikos valdymo ir audito/kontrolės metodus ir procedūras. Poveikio darbuotojų darbui ir sveikatai įvertinimas darbo proceso metu apima įvairius faktorius (socialinius, techninius, medicininius, psichologinius), į juos turi būti atsižvelgta kaip į verslo sėkmės šaltinį o ne kaip į kaštus [48]. Projektuojamoje vandens siurblinėje eksploatacijos ir remonto laikotarpiu žmogaus saugai ir sveikatai gali turėti įtakos šios rizikos grupės: mechaniniai pavojai/rizika; su elektra susiję pavojai/rizika; pavojingos medžiagos; mikroklimatas; apšvietimas; vibracija; informacijos surinkimas, jungiklių valdymas; fizinės apkrovos; psichologinės apkrovos; kiti pavojai/rizikos. 3.3. Saugus elektros įrenginių eksploatavimas Iki 1000 V įtampos elektros tinkluose gali būti naudojamos šios elektros tinklų sistemos: 1. TN sistema – elektros tinklo sistema, kurioje vienas šaltinio taškas (neutralė trifaziame tinkle) yra tiesiogiai įžemintas, o pasyviosios įrenginių dalys, prie kurių galima prisiliesti, su neutrale sujungtos apsauginiais laidininkais PE ir/arba apsauginiais nuliniais laidininkais PEN. Ši sistema skirstoma į tris posistemes: • TN-S tinklo posistemė – kai yra atskiras nulinis laidas N ir atskiras apsauginis laidas PE; • TN-C tinklo posistemė – kai nulinio laido ir apsauginio laido funkcijas atlieka vienas laidas PEN; • TN-C-S tinklo posistemė – kai vienoje elektros tinklo sistemos dalyje nulinio laido ir apsauginio laido funkcijas atlieka vienas laidas PEN, o kitoje elektros tinklo sistemos dalyje bendras laidas PEN atsišakoja į nulinį laidą N ir apsauginį laidą PE. 2. TT sistema – elektros tinklo sistema, kurioje vienas šaltinio taškas yra tiesiogiai įžemintas, o elektros įrenginių pasyviosios dalys sujungtos su vietiniu įžeminimo įrenginiu. 3. IT sistema – elektros tinklo sistema, kurios maitinimo tinklas ir elektros įrenginių aktyviosios dalys neturi tiesioginio ryšio su žeme, o elektros įrenginių pasyviosios dalys yra sujungtos su vietiniu įžeminimo įrenginiu [12]. Šiame projekte vandens siurblinei elektros energija tiekiama iš transformatorinės pastoties su tiesiogiai įžeminta neutrale keturių gyslų variniu kabeliu, kur ketvirtoji gysla naudojama kaip PEN laidininkas. Nuo įvadinių galios skydų kai kuriems įrenginiams PEN laidininkas yra atskirtas į PE ir N. Šalia įvadinės apskaitos spintos yra įrengtas dirbtinis įžemintuvas kuris yra sujungtas su įvadinės spintos korpusu ir PEN laidiniku [ 12]. Prie dirbtinio įžemintuvo yra taip pat prijungta metalinė juosta, kuri tęsiasi po visą siurblinės pastato vidaus dalį. Kad išlyginti pastato įžemintų metalinių konstrukcijų potencialų skirtumą, jos visos yra sujungtos su pastato viduje esančia įžeminimo juosta. Elektros įrenginių srovei laidžių korpusų dalys (siurblių, elektrinio keltuvo ir kt.) yra taip pat sujungtos su įžeminimo juosta. TN sistemoje pažeistam tinklui automatiškai atjungti gali būti panaudota elektros grandinių trumpojo jungimo srovių apsauga ir srovės skirtuminė apsauga. Pažeistą tinklą apsauga turi atjungti per tokį laiką, kad įtampa, atsirandanti ant pasyviųjų elektros įrenginių dalių, būtų ne didesnė kaip leistinoji prisilietimo įtampa. Įžemintuvų ir įžeminimo elementų, taip pat natūraliųjų įžemintuvų ir įžeminimo įrenginių grandinės ir kontaktinės jungtys yra tikrinamos juos suremontavus, bet ne rečiau kaip vieną kartą per 12 metų. Projektuojamos vandens siurblinės dirbtinio įžemintuvo prie įvadinės apskaitos spintos įžeminimo varža pagal „Elektros įrenginių bandymo normos ir apimtys“ turi būti ne mažesnė kaip 2,5 Ω, o įžeminimo laidininkų pereinamųjų kontaktų varžos ne mažesnės kaip 0,1 Ω. Vartotojų iki 1000V elektros įrenginių įžeminimo įrenginių varža turi būti matuojama ne rečiau kaip 1 kartą per 3 metus. Kaip jau buvo minėta, vienfazio trumpojo jungimo į korpusą arba nulinį laidą srovė turi priversti patikimai veikti apsaugą pagal elektros įrenginių įrengimo taisyklių reikalavimus, ką apsprendžia grandinės fazė-nulis varža ir apsaugos aparato atjungimo srovė. Grandinės fazė-nulis varža turi būti matuojama prijungus naujus vartotojus ar pasikeitus schemai. Eksploatuojant grandinės fazė-nulis varža matuojama įmonės techninio vadovo nurodymu. Elektros laidininkų izoliacija leidžia normaliai veikti elektros įrenginiui ir yra pirminė apsauga nuo srovės poveikio. Veikiama drėgmės, šilumos, elektros lauko, mechaninių ir cheminių veiksnių, elektros aparatų ir laidų izoliacija sensta, jos varža mažėja ir gali būti elektros įtampos pažeista. Laidų ir kabelių izoliacijos varža matuojama sumontavus elektros instaliaciją arba po jos remonto. Kitus matavimo terminus nustato planinio profilaktinio remonto sistema, atsižvelgiant į vietos ir eksploatacijos sąlygas, tačiau ne rečiau kaip kartą per 6 metus, esant nepavojingoms patalpoms. Dregnose, gaisro ir sprogimo atžvilgiu pavojingose patalpose ir ten, kur didelė chemiškai ardančių dujų ar garų koncentracija, izoliacijos varža matuojama kas 12 mėnesių. Fiziniai ir juridiniai asmenys, eksploatuojantys elektros įrenginius arba vykdantys su elektros įrenginių eksploatavimu susijusius darbus, vadovaujasi Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklėmis bei darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijomis. Organizuojant ir vykdant darbus elektros įrenginiuose žmogaus apsaugai nuo elektros srovės, statinės elektros, elektromagnetinių laukų ir elektros lanko poveikio turi būti vykdomos organizacinės bei techninės priemonės. Techninėms priemonėms priskiriami techniniai veiksniai, užtikrinantys darbo vietose darbuotojų saugą ir sveikatą (apsaugantys dirbančiuosius nuo prisilietimo prie įtampą turinčių dalių atjungimai, atjungtų srovinių dalių įžeminimai, ženklų iškabinimas ir darbo vietos aptvėrimas, kad darbuotojai nepriartėtų neleistinais atstumais prie įtampą turinčių dalių ir pašaliniai žmonės nepatektų į vykdomų darbų zoną, izoliuotų įrankių ir priemonių naudojimas bei apsauga nuo elektros lauko) priklausomai nuo darbų kategorijos. Darbų kategorijos yra šios: pirma kategorija – darbai, vykdomi ant įtampą turinčių dalių arba arti jų; antra kategorija – darbai, vykdomi atjungus įtampą; trečia kategorija – darbai, vykdomi neatjungus įtampos, toli nuo įtampą turinčių dalių. Organizacinės priemonės, užtikrinančios darbuotojų saugą ir sveikatą, yra šios: asmenų, atsakingų už darbų saugą, paskyrimas; už saugų darbų vykdymą atsakingų asmenų parinkimas ir paskyrimas; darbų įforminimas nurodymu, pavedimu ar eksploatavimo tvarka; darbų organizavimas pagal sudaromas sutartis su kitais fiziniais ar juridiniais asmenimis; leidimas ruošti darbo vietą ir leisti dirbti; leidimas dirbti; elektros įrenginiuose vykdomų neelektrotechninių darbų priežiūra; perkėlimas į kitą darbo vietą; darbo pertraukos bei darbo baigimo įforminimas. Veikiančiuose elektros įrenginiuose gali būti dirbama pagal darbų vadovo nurodymą, pavedimą ar eksploatavimo tvarka. Šioje vandens siurblinėje, atliekant vandens siurblių bei jų elektros variklių remonto darbus, jei dirbant reikia liesti elektros variklio srovines ir jo varomo mechanizmo besisukančias dalis, variklis turi būti atjungtas nuo įtampos šaltinio. Jei dirbant nereikia liesti elektros variklio srovinių, jo varomo mechanizmo besisukančių dalių, tai šiuos darbus galima atlikti varikliui dirbant. Dirbant prie variklio, įžemiklis uždedamas bet kurioje kabelio, jungiančio variklį su įtampos šaltiniu, vietoje. Jei dirbama prie mechanizmo ir dirbant nereikia liesti besisukančių dalių arba išardyta sujungimo mova, įžeminti elektros variklio maitinimo kabelio nebūtina. Prieš leidžiant dirbti prie siurblių elektros variklių, jei juos gali pasukti prijungti prie varikio mechanizmai, būtina įvykdyti priemones, neleidžiančias pasukti elektros variklio judančios dalies. Kadangi siurblinėje yra keturi panašūs siurbliai, nors ir skiriasi jų našumai, remontuojant kurį nors variklį, nepriklausomai nuo to, ar kiti varikiai yra veikiantys ar ne, ant jų turi būti iškabinti plakatai „STOK, ĮTAMPA“. Besisukančių elektros variklių dalių aptvarus nuimti dirbant varikliui draudžiama. Priešgaisrinės saugos reikalavimus, eksploatuojant elektros įrenginius, nustato „Bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklės“ [16]. Pastebėjus elektros tinklų ir įrenginių gedimus, sukeliančius kibirkščiavimą, kabelių, laidų ir variklių kaitimą, būtina juos nedelsiant išjungti ir pašalinti gedimus. Laikiną elektros instaliaciją leidžiama naudoti tik statybos, remonto ar avarijų likvidavimo metu. Kilnojamieji elektros šviestuvai turi būti su nedegiais gaubtais arba metaliniais tinkleliais. Šiems elektros šviestuvams ir kitiems kilnojamiesiems elektros įrenginiams turi būti naudojami tik lankstūs kabeliai. Elektros šviestuvuose turi būti naudojamos ne didesnės galios elektros lempos, negu nurodyta šviestuvų techninėse charakteristikose. Eksploatuojant siurblinėje elektros įrenginius, draudžiama: šildyti patalpas nestandartiniais (savos gamybos) elektros prietaisais; naudoti netvarkingus kištukinius lizdus, kištukus, atsišakojimo dėžutes, jungiklius bei kitus elektros aparatus; elektros lempas, šviesos sklaidytuvus, šildytuvus uždengti degiomis medžiagomis; į kištukinius lizdus jungti elektros prietaisus, kurie viršija leistiną galią; vietoj elektros laidų ir kabelių naudoti radijo arba telefono ryšio laidus; naudoti virdulius, šildymo ir kitus elektros prietaisus tam tikslui nepritaikytose vietose ir palikti juos įjungtus be priežiūros; kabinti elektros šviestuvus ir kitus daiktus tiesiog ant elektros laidų ir kabelių; naudoti laidus ir kabelius su pažeista arba eksploatavimo metu dielektrinių savybių netekusia izoliacine medžiaga; tiesiogiai prikalti laidus ir kabelius. Laidai ir kabeliai turi būti sujungiami presuojant, suvirinant, lituojant arba specialiomis jungtimis. skirtingų metalų laidus sujungti leidžiama tik specialiomis jungtimis. „Bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklės“ įpareigoja laiku matuoti kabelių, laidų bei elektros mašinų izoliacijos varžas. Pagal šias taisykles visų technologinių įrenginių korpusai turi būti įžeminti, neatsižvelgiant į tai, ar naudojamos kitos apsaugos nuo statinio elektros krūvio priemonės. Nenaudojama atviroji elektros instaliacija turi būti išmontuota. Neeksploatuojami elektros įrenginiai turi būti atjungti nuo elektros tinklo [16]. IŠVADOS 1. Pagrindinis gėlo vandens šaltinis Lietuvoje yra požeminis vanduo. Arteziniais gręžiniais gėlas vanduo išgaunamas iš 50÷450m gylio. 2. Atlikus antro kėlimo vandens siurblinės technologinio proceso analizę, nustatyta, kad vandens reikmė miestui kinta nuo 60 iki 550 m3/h intervale, o reikiamas pastovus slėgis vamzdyne turi būti apie 0,4 MPa. 3. Siurblinei parinkti keturi skirtingų našumų šiuolaikiniai išcentriniai vandens siurbliai užtikrins patikimą vandens tiekimą, o siurblių automatinis valdymas su kintamos srovės dažnio keitikliais bei slėgio davikliais – pastovų slėgį bei reikiamą debitą. Elektros energijos sąnaudos šiuo atveju sumažėja iki 20 %, negu naudojant senas technologijas. Tampa paprastesnė eksploatacija. 4. Siurblinės drenažinio vandens šalinimui seni sausai statomi siurbliai pakeisti į tokio pat našumo, bet per pus mažesnės pareikalaujamos galios giluminius drenažinio vandens siurblius. 5. Siurblinės elektrinis apšvietimas suprojektuotas, pakeičiant kaitrinių lempų į ekonomišką dujų išlydžio lempų apšvietimą, kas 45 % sumažins elektros energijos sąnaudas apšvietimui. 6. Suprojektuotų siurblinės elektrinio apšvietimo tinklų įtampos nuostoliai vidaus instaliacijoje neviršija 2 % leistinosios ribos. Apšvietimo linijų apsaugos aparatai tenkina visus reikalavimus. 7. Parinkus vidaus instaliacijos kabelius ir patikrinus įtampos nuostolius, pastarieji neviršijo leistinųjų (2,5%), išskyrus drenažo galios skydo dvi linijas (4,04% ir 2,58%). Todėl šioms linijoms buvo parinkti kabeliai su didesnio skerspjūvio gyslomis. 8. Jėgos tinklų linijų apsaugai parinkti automatiniai jungikliai atitinka suderinamumo sąlygą su laidų ir kabelių leistinomis apkrovos srovėmis bei mechaninio atsparumo ir poveikio patikimumo reikalavimus. 9. Vandens siurblių asinchroninių elektros variklių paleidimo metu įtampos kritimas vidaus instaliacijoje yra leistinose ribose. 10. Atlikus transformatorinės pastotės patikrinamąjį skaičiavimą, nustatyta, kad esamų transformatorių galia siurblinei yra pakankama (2×630 kVA). Kadangi 10 kV įtampa gaunama iš skirtingų rajoninių pastočių, todėl antros patikimumo kategorijos reikalavimai tenkinami, be to siurblinės elektros skydinėje suprojektuotas automatinis elektros stoties prijungimas. 11. Parinktųjų išorinio tinklo jėgos kabelių įtampos nuostoliai neviršija leistinųjų. 12. Reaktyviosios energijos kompensavimui yra parinkti kondensatoriai su automatiniu valdymu. Tai pagerins galios koeficientą bei sumažins išlaidas elektros energijai. 13. Atliekant ši projektą siekta ekonomiškiausio varianto. Tinkama siurblinės elektros įrenginių eksploatacija užtikrins patikimą geros kokybės vandens tiekimą vartotojams minimaliomis žmogaus ir energetinių išteklių sąnaudomis. LITERATŪRA: 1. Juodkazis V., Kučingis Š. Geriamojo vandens kokybė ir jos norminimas. -Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1999 – 153 p. 2. „Hidrogeologija“ /www.lgt.lt/index.php?_LAPAS=hidro# // - 2005-04-05. 3. Požeminio vandens monitoringas: metodinės rekomendacijos / Sud. A. Domaševičius ir kt.; ats. red. K. Kadūnas; Lietuvos geologijos tarnyba. Vilnius: LGT, 1999 - 66 p. 4. Sakalauskas A. Vandentiekis. -Vilnius: Mokslas, 1982 – 433 p. 5. „Vandens gręžiniai“ /www.hidrogeol.lt/index2.php?p=21 // - 2005-04-05 6. UAB “Palangos vandenys” 2004 metų veiklos ataskaita /Sud. Madzajus P., Palanga, 2005 - 52 p. 7. STR 2.07.01:2003. Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Vilnius: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, 2003.-61 p. 8. HN 24:2003. Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai. Vilnius: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, 2003. -27 p. 9. Dabužinskas K. Siurbliai ir siurblinės. Vilnius: Mokslas, 1975 – 288 psl. 10. STR 2.02.04:2004. Vandens ėmimas, vandenruoša, pagrindinės nuostatos. Vilnius: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, 2004. -37 p. 11. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas /Valstybės žinios/ 2004, Nr. 107-3964. 12. Elektros įrenginių įrengimo taisyklės. 1, 2, 3 ir 4 skyriai - Vilnius, 2001 – 487 p. 13. Elektros įrenginių įrengimo taisyklės. 5, 6, ir 7 skyriai - Vilnius, 2004 – 195 p. 14. Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklės. Vilnius: Rekona, 2004 – 60 p. 15. Elektros įrenginių bandymų normos ir apimtys. Vilnius, 2001 – 231 psl. 16. Bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklės. Patvirtinta Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64., 2005. -61 p. 17. HN 98:2000. Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos ribinės vertės ir bendrieji reikalavimai. Vilnius: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, 2000. -21 p. 18. Navickas K., Vidaus elektros tinklų projektavimas: Metodiniai nurodymai. –Kaunas- Akademija: LŽŪU, 2000 -43 p. 19. Каганов И. Л., Курсовое и дипломное проектирование. – Москва ВО: „Агропромиздат“. 1990- 351 с. 20. Будзко И. А. Электроснабжение сельского хозяйства. – Москва ВО: Агропромиздат, 1990- 496 с. 21. Хроменко Г. Е. Проектирование кабелъных сетей и проводок. - МОСКВА : Энергия, 1980 – 381 с. 22. Айзенберга Ю. Б. Справочная книга по светотехнике. – Москва : Энергопромиздат, 1983 – 471 с. 23. Васильев Л. И., Курсовое и дипломное проектирование по электроснабжению селского хозяйства. -Москва: ВО “Агропромиздат”, 1987 – 192 стр. 24. Low-voltage motors. SIEMENS M11. Catalogue. -2003/2004 – 181 p. 25. Elektric multi-turn actuators. AUMA. Catalogue – 32 p. 26. Technical catalogue „Mitsubishi electric“ 2002/2003 – 63psl. 27. Inžineriniai duomenys apšvietimo, elektrinio šildymo ir instaliacijos projektavimui bei montavimui/ katalogas //GAUDRĖ“ – 1999 – 68 p. 28. KLINKMANN. Pagrindinis katalogas. -1998 – 424 p. 29. KLINKMANN. Общий каталог. -2001 – 655 p. 30. SIEMENS/ produkcijos katalogas 2000.- 124 p. 31. Instaliacinės medžiagos specialistams. „ELS“ Elektrobalt /katalogas –Kaunas –76 p. 32. KEILA KAABEL / katalogas , 1994 – 39p. 33. Nokia power cables. Helsinki. Catalogue., 1994 – 39 p. 34. OMS LEUCHTEN/LIGHTING. Catalogue. – 64 p. 35. „pDRIVE“ MX dažnio keitikliai// Elin EBG electronic – 16 p. 36. Apšvietimo projektavimo programa „OptiWin 2004.09“. 37. Siurbliai vandens gavimui ir tiekimui /www.hidora.lt/svg.htm// -2005-04-08. 38. „DRENO POMPE“ /www.drenopompe.com/eng/byseries.html.// -2005-04-08. 39. „Liftket elektrokettenzuge“ /www.liftket.de/data/downloads/prospekt_de.pdf//-2005-04-08. 40. „P160H–P175HE“/http://www.fgwilson.com/Cat_World/assets/media/fgwilson/P160H-P175HE_1p.pdf// -2005-04-08 41. Каталог товаров: Тепловентиляторы devitemp/ http://www.teplo-devi.ru/SHOP/ Vprice.asp// -2005-04-08 42. Laidai ir kabeliai/ www.ardena.lt/6-2.shtml // -2005-04-08. 43. Предохранители/ www.oez.com/russian/index_rus.htm// -2005-04-08. 44. Srovės transformatoriai su apvalia kiauryme/ http://www.autokomp.lt/?mid =transformatoriai&msid=ASR// -2005-04-10. 45. „Žemos įtampos srovės transformatoriai“/ www.elfita.lt/lt_produkcija.html// -2005-04-10. 46. Automatinės kondensatorių valdymo spintos AKVS techninė dokumentacija. -Panevėžys, 2001 – 44 p. 47. Elektros energijos sąnaudų efektyvumo įvertinimas vandentiekio siurblinėje/ L. Buitis, Z. Turauskas // elektronika ir elektrotechnika.2004-Nr.1(50)// Šiaulių universitetas. 48. Rizikos įvertinimas ir reitingavimo modeliai /www.vdi.lt/risk/2_8_expose.html# _Toc510511103//-2005-04-12. Rumbutis A. Vandens siurblinės elektrifikavimas: Žemės ūkio energetikos inžinerijos studijų programos diplomanto diplominis projektas / vadovas doc. R. Vėjelis; Lietuvos žemės ūkio universitetas, Žemės ūkio inžinerijos fakultetas, agroenergetikos katedra. – Kaunas-Akademija, 2005. – 76 p. SANTRAUKA Diplominio projekto apimtis – 76 p. Skaičiavimo rezultatams pateikti panaudota 14 lentelių. Tekste pateikta 11 paveikslėlių. Nubraižyti penki A1 formato brėžiniai. Naudotasi 48 literatūros šaltiniais. Diplominio projekto objektas: UAB „Palangos vandenys“ antro kėlimo vandens siurblinė. Diplominio projekto uždavinys: vandens siurblinės elektrifikavimas. Diplominio projekto tikslai: technologinių įrenginių parinkimas, elektrinio apšvietimo ir galios tinklų projektavimas. Румбутис А. Электрификацыя водонасосной станцыи: дипломный проект дипломанта учений инжинерии енергетики сельского хозяйства / Руководитель доц. Р. Веялис; Университет сельского хозяйства Литвы, факултет инжинерии сельского хозяйства, катедра агроенергетики. – Каунас-Академия, 2005. – 76 с. КРАТКОЕ СОДЕРЖАНИЕ Объем дипломного проекта – 76 с. Количество таблиц -14, количество чертежей – 5, количество кортинок – 11, количество используемой литературы - 48. Объект дипломного проекта: водонасосная станцыя второго подъёма ЗАО „Palangos vandenys”. Задача дипломного проекта: электрификацыя водонасосной станцыи. Цель дипломного проекта: потбор технологического оборудования, проектирование электрического освещения и электрических сетей мощности.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!