Vertimas: raida, kelias, struktūra

Vertimas toks pat senas kaip ir žmonių kalba. Pirmieji vertėjai žodžiu turėjo atsirasti neatmenamais laikais. Pirmieji rašto vertimai irgi siekia gilią senovę. Galima paminėti iš šumerų kalbos į hetitų kalbą išverstą ir ant molinių lentelių užrašytą babiloniečių – asirų epą ,,Gilgamešas” (XVIII – XIII a. p. m. e. ).
Antikos laikais vertimas ypač klestėjo senovės Romoje. Perėmę turtingą senovės graikų kultūros palikimą, jo pagrindu romėnai siekė sukurti savo kultūrą, kurioje vertimui priklausė svarbus vaidmuo. Senovės Romoje vertimo praktika ir teorija buvo glaudžiai persipynusios. Patys vertėjai dažnai diskutuodavo įvairiais vertimo teorijos klausimais. Žymiausių romėnų vertėjų tarpe – Ciceronas ir Horacijus. Jų pažiūros į vertimą turėjo didelės įtakos vėlesnėms Europos vertėjų kartoms. Ciceronas įžvalgiai apibūdino vertėjo dilemą: ,,Jeigu aš versiu pažodžiui, išeis negražiai, o jei, verčiamas būtinumo, imsiu keisti žodžių tvarką ir pačius žodžius, aš jau būsiu nebe vertėjas”. Tiek Ciceronas, tiek Horacijus savo samprotavimuose apie vertimą ypač pabrėžia skirtumą tarp pažodinio ir prasminio vertimo. Vertimo menas, jų nuomone, yra išmintingai suvokti originalo tekstą (t.y. jį interpretuoti) tam, kad vertimo kalba būtų sukurtas tekstas, paremtas principu “non verbum de verbo, sed sensum expremere de sensu”. Vertėjas turi jausti didžiulę atsakomybę prieš vertimo kalbos skaitytoją. Kadangi romėnai tikėjo vertimais praturtinti savo literatūrą, daugiau dėmesio jie skyrė estetiniam, o ne tikslumo kriterijui. Vertimai leis jiems praturtinti ir savo kalbą, vylėsi jie. Dėl senosios graikų kalbos poveikio į lotynų kalbą atėjo nemaža naujų žodžių, skolinių. Senovės Romoje vertimas buvo savitas imitavimo menas, lyginamosios stilistikos pratybos.
Plintant krikščionybei Europoje, vertimui teko ir kitas vaidmuo. Jo pagalba buvo skleidžiamos krikščionybės tiesos. Pirmasis Biblijos vertimas, žinomas Septuagintos (lot. septyniasdešimt) vardu, pasirodė Graikijoje III a. p.m.e. Į lotynų kalbą Bibliją IV – V m.e.a. išvertė šv. Jeronimas. Šis vertimas vadinamas Vulgata. Beveik tuo pat metu Biblija buvo išversta į vieną iš senovės germanų kalbų – gotų kalbą (vertėjas vyskupas Vurfila). Į...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!