Vokiečių klasikinės filosofijos atstovai

Istorinis vokiečių idealismo fonas yra bręstanti Prancūzijos reavoliucija,jos eiga bei padariniai plačiaja prasme; Napaleono valdymas ir jo karai su prieš jį susivienijusiais sąjungininkais; Vienos kongresas bei jo padariniai.
Atrodė, kad reavoliucija pirmiausia igyvendina Švietimo iškeltas proto bei laisvės idėjos.todėl iš pradžių jai pritarė didelė dalis šviesuomenės. Tačiau nuotaikos gerokai pasikeitė reavoliucijai virtus terorui.
Tokia situacija padėjo susiformuoti vokiečių tautinei savimonei. Šis tautinis jausmas Vokietijoje pirmiausia nukreiptas į kultūrą: Veimaro klasika bei romantizmas – tai literatūros klestėjimo apraiškos.
Šie įvikiai padėjo susiformuoti klasikinei vokiečių koncepcijai. Šiame referate pasistengsiu apžvelgti pagrindinius vokiečių filosofus ir jų idėjas.
Imanuelis Kantas gimė ir mirė Karaliaučiuje. Jo brandžios pažiūros susiformavo gana vėlai; buvo jau nejaunas, kai jam kilo mintys apie tai, ka paprastai vadiname kantizmu. Pats savo filosofinių pažiūrų raidą jis dalijo į du laikotarpius: ikikritinį ir kritinį tik antrojo laikotarpio veikalai užtikrino jam tą vietą, kokią jis užima filosofijos istorijoje, nes tik jose išdėstyta orginali filosofinė koncepcija.
Savo mokslinę veiklą Kantas pradėjo nuo gamtotyrinių darbų. Matematinė gamtotyra buvo tas mokslas, kuris padarė didžiausią įtaką jo filosofinėms pažiūroms, šį mokslą jis laikė pagrindu, kuriuo turėjo remtis filosofija, tuo mokslu – ypač Newtono veikalu – grindė savąją mokslo sampratą, kuri jam buvo filosofijai keliamų reikalavimų kriterijus.
Pagrindinis klausimas kurį kėlė filosofas: “Kaip galimi sintetiniai aprioriniai sprendiniai?”. Kaip remdamiesi vaizdiniais galime ką nors žinoti apie daiktus? Juk mums duoti tik vaizdinia, o mes sprendžiame apie daiktus. Tyrinėjimus, kuriuos pradėjo sprędanmas šiuos klausimus jis vadino transcendendaliniais: reikėjo surasti tuos reiškinius, kurie peržengia subjekto ribas ir yra taikomi objektams. Šie tyrinėjimai Kantui buvo patys svarbiausi jo pažinimo filosofijoje, kuriai vėliau prigijo pavadinimas “kritinė”, o pats Kantas ją vadino transcendentaline.
Kantas nagrinėja tokį pavyzdį: yra du stebiniai: “saulė šviečia” ir “akmuo šiltas”. Juos intelektas apjungia priežastiniu ryšiu, kur saulė yra akmens įšilimo priežastis. Anot filosofo intelekto uždavinys atskleisti patyrime fenomeno ryšius. Tik jis vienas gali tai padaryti. Šiuo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!