Vulkanai ir vulkaninės uolienos

Pasaulyje kasdien kurnors įvyksta žemės drebėjimas arba išsiveržia ugnikalnis. Ugnikalniai nuolat išsiveržia gilių vandenynų dugne. Apie “naujus” išsiveržimus iš masinių informacijos priemonių priemonių sužinome tik tada, kai būna aukų ir materialinių nuostolių. Tyrinėdami planetos sandarą, sužinome, kodėl ugnikalniai per kelias sekundes gali nuniokoti neaprėpiamą plotą.
1 pav.
Kas yra vulkanas?
Daugelis mano, kad vulkanas – tai kūgio pavidalo kalnas, išmetantis ugnį, garus ir lavą. Tai tik dalis tiesos, nes vulkanai yra angos Žemės plutoje (geologiniai dariniai, atsiradę vulkanizmo procese), per kurias į Žemės paviršių išmetami įvairūs produktai. Ne visi vulkanai „spjaudo“ liepsną. Daugelis – taip, bet yra ir tokių, kurie išmeta garų, dujų ir „dūmų“ debesis. „Dūmai“ iš tiesų ne kas kita, kaip šlakas, labai smulkios uolienų dulkės, net gabalai, kurie atskyla nuo plyšių sienų ir, giliai po žeme įvykus sprogimui, išmetami lauk. Kai kurių vulkanų gelmių medžiaga veržiasi iš kelių angų, o kitų – pro gilius plyšius, vadinamus sprogiais. Pro juos išsviedžiama begalė lavos, užliejančios tolimiausias apylinkes. [1]
Vulkano sandara
Daugelio vulkanų viršūnėse yra dideli, beveik apskriti krateriai, vadinami kalderomis. Jos susiformuoja vykstant galingiems Krakatau tipo išsiveržimams: magmos židinys ugnikalnio apačioje greitai ištuštėja, ir viršutinė kūgio dalis netenka tvirto pagrindo. Išsiveržimui stiprėjant, ugnikalnis ima pamažu grimzti į savo magmos židinį. Kalderos būna labai įvairaus dydžio: nuo maždaug vieno iki kelių dešimčių kilometrų skersmens. Pavyzdžiui, Vales Kaldera Naujojoje Meksikoje (JAV) yra 23 km skersmens, o Kalifornijoje esančio Ilgojo Slėnio skersmuo siekia nuo 16 iki 30 km.
Pagrindinės vulkano sudėtinės dalys yra šios: kūgis, stemplė, krateris. Tačiau kartais gali būti šoninių stemplių, plyšių. [1,4]
2 pav.
Geografinis vulkanų pasiskirstymas
Šiuo metu mūsų planetoje veikiančių vulkanų yra apie 650 , iš kurių apie 70 vandenyne, apie 580 sausumoje ir dar apie 4000 yra užgesę. Sąlyginai skirstomi į užgesusius, nes kai kurie neveikiantys vulkanai vėl atbunda. Pavyzdžiui, Vezuvijus buvo laikomas užgesusiu, tačiau 79 m. išsiveržęs sunaikino Pompėjos ir Herkulanumo miestus. Taip pat...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!