Žemės budimo ir derlingumo skatinimas per Užgavėnes

Labai reikšmingą tradicinę valstiečių kultūros dalį sudaro kasmetiniai dar vadinami kalendoriniais papročiai ir apeigos. Įvedus Lietuvoje krikščionybę, šventės apsigaubia nauja ideologine skraiste, nors daugelio senųjų papročių prasmė išliko beveik nepakitusi. Metinis papročių, apeigų, pramogų ciklas su ištisus metus nuolat kintančia gamta, su pagal metų laikus dirbamais darbais buvo palanki dirva augti ir bręsti, plačios vaizduotės, kūrybingiems, gyvenimo įvairovę ir prasmę jaučiantiems žmonėms.
Pasigilinę į vieną ar kitą svarbesnių dienų, papročių ir apeigų detalę, matome, kad jie susiję su įvairiais žmonių siekimais, tikėjimais ir prietarais. Vienais veiksmais siekta, kad Saulė nutolusi vėl grįžtų, kad atgytų augalija. Kituose veiksmuose įkūnytos pastangos rūpintis bręstančiais javais, būsimu derliumi, gyvuliais ir paukščiais, apsaugoti juos nuo visokių negandų. Rūpėjo ir žmonių sveikata, gyvenimo trukmė, vedybos, vaikai, santykiai su kaimynais.
Užgavėnės – ne šventė, o tik išskirtinė metų diena baigiamasis pokalėdinio mėsėdo linksmybių akcentas. Rytojaus dieną po jų – jau priešvelykinio pasninko pradžia. Pastovios datos Užgavėnės neturi, jos priklauso nuo kilnojamos Velykų datos, todėl kaip ir Velykos kasmet yra vis kitu laiku. Iš pirmo žvilgsnio šventės atrodydavo, kaip nuotaikingos ceremonijos, teikiančios daug progų pasiausti, ne vien iškilmingus aktus atlikti. Ne viena šventė virsdavo tikru liaudišku karnavalu. Teatrinį reginį primena įvairūs persirengėliai: žydais, čigonais, velniais, raganomis, arkliais, ožiais, meška, vengrais, gervėm ir t.t. Per Užgavėnes degindavo Morę, Kotrę, darydavo Gavėną, dainuodavo specialias dainas, šventėms pritaikydavo netgi patarles ir priežodžius.
Užgavėnės atėjo iš senosios lietuvių religijos. Šventė buvo žinoma net ir pagonybės laikais. Seniau ji vadinta Ragučio švente. Užgavėnių ištakos pagoniškos, tačiau dabar glaudžiai susietos su krikščionybe. Užgavėnės buvo švenčiamos tam, kad išvytų žiemą, paskatintų greičiau ateiti pavasarį. Šventė švenčiama likus 7 savaitėms (46 dienoms) iki Velykų. Šis laikotarpis būna nuo vasario 5 iki kovo 6 dienos. Per Užgavėnes leidžiama paskutinį kartą gausiai ir riebiai pavalgyti, o jau kitą dieną prasideda Gavėnia, trunkanti iki Velykų.
pirmadieniais šešis kartus, o antradieniais (Užgavėnių dieną) net...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!