Žemės ūkio ekonomika ir politika

Žemės ūkio ekonomika kaip mokslas susiformavo palaipsniui atsiskiriant nuo kitų mokslų – žemdirbystės, teisės, filosofijos. 1819 m. VU buvo įkurta žemės ūkio mokslų katedra, 1924 m. Dotnuvoje įsteigta ŽŪA. Šiuo metu žemės ūkio ekonomikos klausimai tyrinėjami LŽŪU, LVA, VU, KU, LAEI, ŽŪR, mokslo tiriamuosiuose institutuose, kt. Žemės ūkio ekonomika – tai mokslas, nagrinėjantis ūkinių vienetų, gaminančių žemės ūkio produktus ar teikiančių žemės ūkio paslaugas, ribotų gamybos išteklių efektyvaus naudojimo problemas, siekiant geriausiai patenkinti beribius visuomenės poreikius.
Žemės ūkio ekonomikoje naudojami bendriausi (indukcija, dedukcija, analizė, sintezė) ir specifiniai (istorinis, statistinis, eksperimentinis, projektinis-apskaičiuojamasis, balansinis, matematinis, grafinis, kt.) mokslinio pažinimo metodai.
Indukcija – principų nustatymas apibendrinant faktus.
Dedukcija – pagal principus nustatoma, kokie turėtų būti faktiniai duomenys.
Analizė – metodas pagrįstas visumos skaidymu į sudedamąsias dalis, siekiant nustatyti, kas tiriamajam objektui esminga, o kas ne.
Istoriniu tyrimo metodu analizuojami reiškiniai ar procesai, aiškinama, kaip jie atsirado, kokia jų struktūra ir vystymosi šaltiniai.
Statistiniu metodu tiriami masiniai reiškiniai ir procesai. Šis stebėjimas susideda iš: masinio stebėjimo, ekonominio grupavimo, apskaičiuojant santykinius dydžius, vidurkius, ryšio tarp reiškinių nustatymo.
Eksperimentinis metodas naudojamas tada, kai norima nustatyti atskiro veiksnio poveikį rezultatui.
Projektinis – apskaičiuojamasis metodas – juo pagrindžiamos reiškinių perspektyvos.
Balansiniu metodu išlaikomos proporcijos planuojant finansinių ir materialinių išteklių reikšmes ir jų padengimo šaltinius.
Matematiniu metodu nustatomos reiškinių ar procesų kitimo tipas, ryšio forma, esmingumas, vidutinių dydžių patikimumas.
Grafinis metodas naudojamas ekonominių reiškinių aiškinimui ir analizavimui grafiškai.
Žemės ūkiui dabartiniame jo raidos etape keliami šie uždaviniai:
1. parengti ekonomines prielaidas Lietuvos žemės ir maisto ūkiui integruotis į pasaulio rinką;
2. ekonomiškai pagrįsti žemės ūkio struktūrą ir ją derinti su visu tautos ūkiu, parengti regioninius žemės ūkio plėtros modelius;
3. nustatyti būdus bei sistemingai rengti rekomendacijas, kaip efektyviai naudoti gamybos išteklius, pagrįsti šių išteklių racionalaus pakeičiamumo ribas;
4. racionaliai intensyvinti, specializuoti, koncentruoti gamybą, plėtoti kooperaciją;
5. tobulinti techninių, technologinių, finansinių, vadybos ir kitų sprendimų ekonominio efekto bei ekonominio efektyvumo nustatymo metodus;
6. pagrįsti žemės ūkio ekonominės plėtros...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!