Žmogaus būtis egzistencionalizme

EGZISTENCIJA (lot.existentia) buvimas, būvis.
Viduramžių filosofijoje egzistencijos terminas ėjo priešingai esmei. Egzistencija ir būtis buvo suprantamos kaip du santykiniai būties sandai. Esmės ir egzistencijos skyrimas buvo grindžiamas akto ir galimybės, arba potencijos skyrimu. Tik moderniosios filosofijos srovėje, egzistencializme, egzistencija įgavo savo tikrąją prasmę. Čia šiuo terminu pasakoma ne apskritai buvimas, o žmogiškasis buvimas. Tokiu būdu egzistencija yra tarytum pats žmogus, būtybė, išsiskirianti iš visų kitų tarpo sąmoningu santykiu su būtimi, pažindamas būti ir tuo pačiu pažindamas save.
EGZISTENCIALIZMAS dar vadinamas EGZISTENCINE filosofija. Tai viena iš daugybės filosofijos krypčių, „kuri laikė individą, individualią patirtį ir jos unikalumą žmogaus egzistencijos supratimo pagrindu“ (Egzistencializmas, 2005-11-22). „Centrinę vietą šioje filosofijoje užima vienišas žmogus su juo individualizmu ir dvišake savimone. Ši filosofijos kryptis parodo tos inteligentijos dalies nuotaikas, kuriai rūpi kultūros problemos, jos vystymo keliai technokratijos amžiuje, žmogaus gyvenimo nepastovumo, paprasto žmogaus būklės problemos. Ši filosofinė kryptis pasireiškė kaip humanizmo gynėja“ (Экзистенциализм, 2005-11-22). Būtent tuo mane ir sudomino ši filosofijos koncepcija – atsigręžimu į žmogų.
Kokias gi pagrindines idėjas skelbia egzistencionalizmas? „Egzistencionalizmas akina mintyse iškilti virš savo buvimo religiniu ar filosofiniu būdu. Egzistencionalizmas panaudoja įvairias priemones savo idėjų propagavimui. Jis įtakoja meną, o per jį – žmoniją. Šios filosofijos centre žmogaus nusavinimas nuo visuomenės; ir sugebėjimas išsivaduoti nuo visuomenės yra tokio žmogaus teigiamybė. To siekiant reikia pamiršti pasaulį, kuris yra iliuzija, ir panirti į tikrąją realybę – savo „Aš“ (tiesioginė savimonė, savijauta). Mąstantis subjektas sukuria savo pasaulį. Būvis – tai ne fizinis, objektyvus egzistavimas, o grynas subjektyvumas, tas, kuo žmogus pats sau tampa. Subjektas suprantamas kaip juntanti, išgyvenanti, siekianti būtybė. Subjektų savo buvimo pasaulyje išgyvenimas ir yra egzistavimas, be to žmogaus buvimas ???? jo esmei, kadangi žmogaus buvimo ir egzistencijos esmė tame, ką jis save kuria. Taigi, egzistencinis buvimas – tai žmogaus sąmonė, kurioje pasireiškia subjekto ir objekto vienybė. Asmenybę kuria ne išorinės aplinkybės, bet evoliucinė struktūra. Taigi,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!