Žmogaus egzistencijos samprata

Atliko: Augenijus.
2. S.Kiekrkegaardo samprata;
3. M.Buberio samprata;
4. M.Heidegerio samprata;
5. P.Sartre samprata;
6. Tiesos ir egzistencializmo samplaika;
7. Išvados
1.ĮVADAS
Žinoma, visad yra tokių, kuriems malonumą teikia svaigulys, o tam tikrų įsitikinimų laikymąsis atrodo ęsąs vergija, atsiliepianti mąstymo, ir poelgių valios laisvei. Nors tokių filosofų sektos ir išnyko, dar pakanka pamokslaujančių protų, išsaugojusių tuos pačius polinkius, nors jau nebe tokius gyvybingus, kaip senovės filosofų. Tačiau melas nusipelno palankumo ne todėl, kad surasti tiesą sunku ir reikalauja iš žmonių daug pastangų, ir ne dėl to, kad , kai tiesa surasta, ji sukausto žmonių mintis, bet ne dėl natūralios, bet dėl natūralios, nors matyt ir ydingos, meilės pačiam melui.
Iš nerealiai daugelio egzistencializmo interpretacijų, dažnai labai sunku atrinkti tą tikrąją, teisingąją. Tai naujai paplitusi situacija filosofijoje , vėliau virtusi tam tikra srove, kuri atnešė visai naujas sampratas.
Mes labai daug galime rasti atitikmenų Vakarų Europos literatūros veikaluose, kuriuose labai daug kalbama apie būties klausimus, tačiau pirmiausiai mes paliesime
1. Soreno Kierkegaardo būties sampratas.
Kierkegaardą domino ne apskritai būtis, tačiau individuali žmogaus egzistencija. Jis buvo įsitikinęs,kad reikia perprasti savo sielą,savo likimą , Dievo tikrumą. Jis puolė Hėgelio filosofiją,ir kitas abstrakčias spekuliacijas už tai,kad jos nuasmenina individus, iškelia mąstymą, o ne patį mąstantįjį. Jo manymu, individai gyvenime susiduria su pasirinkimais, kuriuos tik jie vieni gali pasirinkti ir už kuriuos gali prisiimti visišką atsakomybę. Kirkegaardas aprašė tris gyvenimo kelio pakopas. Pirmojoje, estetinėje, pakopoje egzistuoja ir dominuoja emocijos ir jusliniai malonumai. Antroji, etikos, pakopa atsiranda supratus universalų žmogiškumą ir savo vietą bei funkcijas gyvenime. Trečioji pakopa, kurią Kiekegaardas laiko pačia aukščiausiaja, yra religinė: kai esame vieni prieš Dievą. Dievą ir pasaulį skiria neįveikiama praraja, kurią tikėjimo padedami turime kaip nors įveikti. Tam reikia aistros, o jos šiuolaikiniam gyvenimui baisiai stinga. Toji aistra ateina ne per refleksiją, o suvokus esant Dievo kūrinį.
Ugdymas, Kierkegaardo manymu, turįs būti subjektyvus ir religinis, besidomintis individualybės ir individo santykių su Dievu plėtojimu....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!