Žmogaus gyvenimo ir mirties prasmė

Žmogus svetimas, priešiškas pasauliui, nes šis priešiškas, nepavaldus žmogui. Tik maištu, veikla galima įveikti beviltiškumą. Svarbiausia problema - žmogaus egzistencija. Absurdo patirtis grąžina žmogų į gyvenimą, kupiną džiaugsmo akimirkų.
Pasaulis iracionalus, nepavaldus žmogaus protui. Gyvenimas iškeliamas virš trumpalaikiškumo ir mirties. Žmogus laisvas, egzistuoja savo pastangomis, kiekvienu momentu kuria save.Žmogus sprendžia savo būties prasmę:
a) protestuodamas, b) priešindamasis, c) veiksmu, d) kūryba. Šis sprendimas išryškėja ribinėse situacijose (pvz., mirties akistatoje ar pan.).
Dalis egzistencialistų yra ateistinės pakraipos (A. Kamiu, Ž. P. Sartras), nepripažįsta transcendentinės būties; dalis egzistencialistų - religinės krypties (G. Marselis, N. Berdiajevas), ieškantys išeities iš beviltiškos žmogaus būties - dieviškoje būtyje (transcendencijoje).
EGZISTENCIJA IR TRANSCENDENCIJA
Ypatingą vietą egzistencijos filosofijos panoramoje užima Karlas Jaspersas. Pasak jo, egzistencija – tai ne kiekvienam esančiajam priklausantis buvimas, o atskiro žmogaus, kaip individo, Egzistencija tiek, kiek jis, būdamas laisvas, realizuoja save peržengdamas įprastines savo pasaulio sąlygas. Pasak Jasperso, žmogų apibrėžia keturios dimensijos: „esamybė“, „sąmonė apskritai“, „dvasia“ ir „ egzistencija“. Kaip esamybę žmogų valdo biologiniai dėsniai, jis pasineria į kasdieninius rūpesčius, planuoja ir dirba; kaip sąmonė apskritai asmens lygmeniu jis daro logines išvadas. Dvasios lygmeniu jis formuojasi visų pripažįstamas idėjas, tenkinančias prasmę ir orientaciją esamybei ir sąmonės srautui, kuria institucijas, būtinas visuomeniniam žmonių bendrabūviui. Šios trys dimensijos žmogų vienaip ar kitaip kreipia į pasaulį, o kaip egzistencija jis išsiveržia virš to, kas pasauliška, pereina į transcendenciją, kurią Jaspersas vadina Būtimi. Būtis pasak jo, „niekuomet netampa pasauliu, bet būdama jame kažką jam kalba“. Be transcendencijos, Jasperso supratimu, egzistencija išvis būtų neįmanoma ir nereikalinga. Vidiniams pasaulio rūpesčiams išreikšti visiškai pakanka anų trijų dimensijų.
Žmogus priartėja prie egzistencijos tik tuomet, kai peržengia visus praktinius, naudingus, mokslinius ar visuomeninius tikslus. Jis įgyja savo paties būtį ne paprastai prisitaikydamas prie pasaulio, o besąlygiškai paklausdamas reikalavimams ir būtinai apsispręsdamas. Tas šuolis virš visko, kas būdinga pasauliui, pasak Jasperso, įvyksta vadinamosiose ribinėse situacijose: kančios, kaltės, kovos ir mirties...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!