Žodinis bendravimas, viešos kalbos ypatumai

Žodinis (verbalinis) bendravimas - tai tarpusavio sąveika, naudojant kalbos ženklus tarp dviejų ar daugiau žmonių. Jis būna rašytinis ir kalbėjimo. Rašytinis bendravimas vyksta tuomet, kai informacijai perduoti pasitelkiamas raštas. Pirmasis - atsakingesnis, nes rašant renkama medžiaga, apmąstomas informacijos tekstas, daug dėmesio skiriama raštų stiliui. Nemaži reikalavimai keliami ir viešiems pasisakymams.
4. Kreipimasis (ką noriu pranešti, paprašyti, nurodyti, liepti ir pan.).
Pirmiausia panagrinėsime dažniausiai pasitaikančius pranešimus viešuose pasisakymuose.
2. Ko tikiuosi iš savojo pasisakymo?
Kitas pasiruošimo kalbėti etapas - auditorijos analizė. Reikėtų numatyti, kas dalyvaus, kaip auditoriją sudominti svarstoma tematika, kokias audiovizualias priemones naudoti ir kt. Kai klausančiųjų poreikiai ryškiai skiriasi, reikėtų didelę partnerių grupę padalyti į mažesnes grupeles ir kiekvienai parengti atskirą pranešimą (jei negalima grupės išskirstyti, atkreipkime dėmesį į daugumos interesus, spręsdami, kurias temas įtraukti, o kurių ne).
Ypatingą dėmesį skiriame išvaizdai. Tvarkinga apranga, malonus lektoriaus kūno aromatas, nepriekaištinga šukuosena rodo kalbėtojo reiklumą sau ir sudaro gerą pirmą įspūdį. Jau prieš einant į tribūną pastebime, kaip kalbėtojas pakyla, kokia jo veido išraiška, laikysena, kaip jis laiko rankoje rankraštį, kokiu žvilgsniu nužvelgia publiką, kaip praveria burną, kaip pradeda kalbėti. Kaip nurodo KTU doc. V. Baršauskienė, lektoriaus veido bruožai turėtų būti natūralūs, lūpos nesuspaustos, veido išraiška draugiška. Pasistenkite kalbant rodyti ramybę ir tikrumą (truputi palenkta galva rodo kuklumą ir susikoncentravimą. Iškelta prie pulto galva rodo deramą pasiruošimą). Oratorius privalo atsistoti auditorijoje taip, kad jo laikysena būtų tiesi, kad jis laisvai kvėpuotų. Kalbėtojo pasitikėjimas savimi sužadina klausytojų susidomėjimą. Tvirtai galima teigti, kad tas oratorius, kuris kalba stovėdamas, pasiekia geresnių rezultatų nei tas, kuris šneka sėdėdamas (stovint geriau akimis konstatuojama su auditorija: geriau ji matyti, jai smagiau kalbėti). Kalbėti sėdint patartina tik tuomet, jeigu kalbėtojas yra diskusijų rate ir jo pašnekovai gali gerai jį matyti bei girdėti, t.y. kai susėdama prie stalo.
Pašnekovų kalbos stilius gali būti trejopas:
1. įtaigusis (kai išryškėja žinios, svarbūs argumentai, kalbos tonas ramus);
2. beveidis (kalbantysis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!