Žodžių darybos principai. Žodžių sudarymo klaidos

Priesagų vartojimo klaidos 4
Priešdėlių vartojimo klaidos 6
Sudurtinių žodžių vartojimo klaidos 8
Naudota literatūra 11
ĮVADAS
Gali kilti klausimas, kodėl kalbos kultūros knygose daug kalbama apie klaidas. Juk pati kalbos kultūra — tai norminis, pavyzdingas kalbos vartojimas, o ne klaidos. Tačiau jeigu kalbos kultūrą suprantame kaip tam tikrą kalbotyros šaką ar bent praktinį kursą, tai jos tikslas yra apsaugoti visuomenę nuo pasitaikančių kalbos klaidų, mokyti jas pažinti, aiškinti, kaip, kokiais būdais kurią klaidą taisyti.
Kalbos normų pažeidimas yra kalbos klaida.Kalbos klaidos dažniausiai skirstomos į šešias grupes pagal kalbos sritis: 1) tarties, 2) kirčiavimo, 3) leksikos, 4) žodžių darybos, 5) formų vartojimo ir 6) sintaksės klaidas.
Kalbos klaidos dar gali būti grupuojamos pagal didumą. Skiriamos: 1) labai didelės kalbos klaidos, 2) nedidelės kalbos klaidos, 3) konkrečiu atveju ne patys geriausi kalbos variantai. Labai didelėmis kalbos klaidomis laikomos tos, kurios šiurkščiai pažeidžia su kalbos sandara susijusias kalbos normas.Žodynuose jos paprastai žymimos kaip neteiktinos svetimybės, neteiktini vertiniai.Kai pažeidžiamos ne visai aiškiai nustatytos kalbos normos, padaromos nedidelės kalbos klaidos.
Panagrinėsime vieną kalbos klaidų grupę žodžių darybą. Nenorminius ir konkuruojančius žodžių darybos variantus geriausia skirstyti pagal aprašomosios žodžių darybos teikiamą klasifikacijos schemą.Toji schema yra sudaroma pagal tris pagrindinius žodžių darybos būdus: sufiksaciją, duodančią priesagų vedinių, prefiksaciją, leidžiančią skirti priešdėlių vedinius ir kompoziciją, leidžiančią kalbėti apie dūrinius, arba sudurtinius žodžius.
Darybos analizė reikalauja nustatyti pamatinio žodžio ir darinio opoziciją. Keldama šį uždavinį, kalbos kultūra turi tikrinti žodžių darybos rezultatus — naujadarus. Naujadarų taisyklingumas — pagrindinis kalbos kultūros uždavinys. Tačiau vien formaliu taisyklingumu dažnai negalima tenkintis. Sakysim, darybos opozicija eiti — praeiti pati viena yra be priekaištų, ir vedinys praeiti savo vietoj yra visai taisyklingas (praėjo pro mane). Tačiau kitoje vietoje tas vedinys gali netikti dėl savo reikšmės (praėjo per kambarį). Kitas pavyzdys: pravesti susirinkimą. Opozicija vesti — pravesti yra analogiška pirmajai (susirinkimą galima vesti!). Pirmuoju atveju keičiamas tik to paties žodžio priešdėlis, o antruoju...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!