Draudimo bendrovės aplinkos rinkos tyrimas: "Aviva Lietuva"

ĮVADAS Kiekvienai įmonei įtaką daro jos rinkodaros aplinka, draudimo bendrovės ne išimtis. Draudimo rinkodaros aplinka – tai visuma už įmonės veikiančių kintamų veiksnių tiesiogiai ar netiesiogiai darančių įtaką rinkodaros sprendimams bei jos veiksmingumui. Aplinką galima skirstyti į vidinę (mikroaplinką) ir išorinę (makroaplinką). Rinkodaros požiūriu draudimo paslaugų paklausos formavimas susijęs su tam tikrais veiksmais ir priemonėmis, leidžiančiais pritraukti potencialius draudėjus ir juos paskatinti naudotis draudimo įmonės paslaugomis. Draudimo įmonės naudoja klientų pritraukimo ir įtikinimo metodus, pasitelkdamos į pagalbą tikslinę reklamą, įvairias organizacines draudimo sutarčių sudarymo priemones, draudimo paslaugų kainų diferencijavimą, draudimo ir finansinių bei konsultacinių paslaugų junginius. Darbe plačiau analizuojama gyvybės draudimo kompanijos „AVIVA Lietuva“ mikroaplinką ir jos pagrindinį elementą – vartotojus (pirkėjus). Darbo problema – gyvybės draudimas užima mažesnę rinkos dalį nei ne gyvybės draudimas, mažėjantis gyvybės draudimo sudarytų sutarčių skaičius. Darbo tikslas- išanalizuoti „AVIVA Lietuva“ gyvybės draudimo bendrovės vidinę aplinką ir vartotojų rinkos paklausą. Darbo tikslui pasiekti iškelti tokie uždaviniai: 1. Apžvelgti gyvybės draudimo rinką Lietuvoje. 2. Nustatyti tikslinę rinką. 3. Išsiaiškinti gyvybės draudimo svarbą ir populiarumą rinkoje. 4. Išanalizuoti kokios gyvybės draudimo bendrovės paslaugomis respondentai naudojasi. 5. Aptarti pagrindines priežastis lemiančias respondentų pasirinkimą draustis gyvybės draudimu. 6. Nustatyti kokios gyvybės draudimo paslaugos dažniausiai pasirenkamos. Tyrimo metodas – apklausa. Tyrimo priemonė – anketa. Tyrimo vieta – Vilnius. Tyrimo laikas – 2010 metų gegužės mėn. Tyrimo imtis – 100. 1. GYVYBĖS DRAUDIMO RINKA LIETUVOJE Globali ekonomikos krizė, prasidėjusi JAV, neaplenkė ir mūsų šalies ekonomikos. Šie pokyčiai paveikė ir draudimo rinką – po kelerių itin spartaus augimo metų 2008-aisiais vystimosi tempai sulėtėjo. Draudimo įmonių ir tarpininkų pelningumo rodikliai buvo nebe tokie aukšti, kiek mažiau buvo pasirašyta ir draudimo įmokų bei sudaryta draudimo sutarčių. Krizė pasaulio vertybinių popierių rinkose ypač paveikė Lietuvos gyvybės draudimo sektorių, sumažindama šios draudimo paslaugos paklausą. Draudimo priežiūros komisija teigia, kad 2009 m. draudimo rinka mažėjo, tačiau metų pabaigoje išaugo gyvybės draudimo užimama rinkos dalis ir gruodžio mėnesį sudarė 30,9 proc. rinkos. 1 pav. Sudarytų ir nutrauktų gyvybės draudimo sutarčių skaičius 2007 – 2009m., vnt. [autoriaus darbas] Labiausiai ekonominė krizė paveikė gyvybės draudimo rinką. Per 2009 m. pirmąjį pusmetį buvo pasirašytos 20 080 draudimo sutartys, kai tuo tarpu 2008 m. ir 2007 m. buvo pasirašyta 75 167 ir 78 316 sutarčių atitinkamai. Tačiau didžiausią įtaką ženkliai kritusiai gyvybės draudimo rinkai darė ne sumažėjęs naujų sutarčių sudarymas, bet akivaizdus esamų gyvybės draudimo sutarčių nutraukimas. 2009 m. per pirmus 6 mėn. jau buvo nutraukta 19 093 sutarčių, kai tuo tarpu 2008 m. buvo panašiai tiek nutraukta per visus metus. Sudarytų sutarčių skaičius 2009 m. ženkliai sumažėjo, dėl išaugusios infliacijos bei mažėjančių atlyginimų gyventojai priversti vis daugiau lėšų skirti pirmo būtinumo prekėms, verslo subjektai siekia optimizuoti veiklos kaštus, dėl augančio nedarbo nebėra poreikio papildomai motyvuoti darbuotojus, dėl to mažėjo ir kol kas mažės sudaromų tradicinio draudimo sutarčių skaičius, taip pat gyvybės draudimo mirties atvejui sudarytų draudimo sutarčių skaičius mažės ir dėl sumažėjusios gyventojams išduodamų paskolų apimties. Tačiau 2009 metais sparčiai populiarėjo draudimo mirties atvejui grupei priklausantis kredito gavėjo gyvybės draudimo produktas. Beveik kiekvieną mėnesį šioje grupėje sudarytų sutarčių skaičius didėjo. Susidomėjimas investiciniu gyvybės draudimu metų pabaigoje ženkliai sumažėjo, tačiau draudimo išgyvenimo atvejui sutarčių kas mėnesį buvo sudaroma netgi daugiau nei šalies ūkio augimo laikotarpiu. 2009 metai gyvybės draudikams buvo sudėtingi ir pilni iššūkių. Metų pradžioje draudėjai vis dar aktyviai nutraukinėjo draudimo sutartis, draudikams buvo vis sunkiau įrodyti ilgalaikio taupymo naudą, tačiau gerėjant ekonominei aplinkai draudėjai vėl atranda gyvybės draudimo pranašumus. Visi šie teigiami aspektai leidžia tikėtis, kad 2010 metai bus žymiai palankesni gyvybės draudimo rinkai. 2. RINKOS TYRIMO DUOMENŲ ANALIZĖ Rinkodaros tyrimo tikslas - išanalizuoti „AVIVA Lietuva“ gyvybės draudimo bendrovės vidinę aplinką ir vartotojų rinkos paklausą. Tikslui pasiekti buvo sukurta anketa, kuri buvo patalpinta internetinėje apklausų svetainėje. Į anketą atsakė 100 respondentų, visų respondentų atsakymai yra pateikti grafiškai ir trumpai aprašyti. Anketos pirmi penki klausimai skirti respondentų socialinei charakteristikai ir tikslinei rinkai nustatyti. 1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį (proc.). Iš diagramos matyti, kad pasiskirstymas pagal lytį tolygus, tačiau didesnę dalį (51 proc.) sudaro moterys, kai tuo metu vyrai – 49 proc. 2 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių (proc.). Respondentų amžius suskirstytas į keturis intervalus: 18 – 25 metų, 26 – 35 metų, 36 – 45 metų, 46 metų ir daugiau. Daugumos respondentų amžius yra nuo 26 iki 35 metų (34 proc), tačiau tik dviem procentais mažiau respondentų buvo nuo 36 iki 45 metų amžiaus. Mažiausiai atsakiusiųjų, tik 5 proc., buvo 46 ir daugiau metų amžiaus žmonės. 3 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal išsilavinimą (proc.). Respondentų pasiskirstymas pagal išsilavinimą labai tolygus, didžiausią dalį sudaro aukštesnįjį išsilavinimą turintys respondentai (32 proc.), tuomet aukštąjį universitetinį, vidurinį ir aukštąjį neuniversitetinį, atitinkamai 25 proc., 22 proc., 21 proc. 4 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal pajamas (proc.). Kaip matyti 4 paveikslėlyje, beveik pusę (40 proc.) apklaustųjų sudaro nuo 801 iki 1500 litų per mėnesį turintys respondentai. Taip pat didelę dalį, 38 proc., užima respondentai gaunantys 1501 – 2400 litų per mėnesį. 5 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal šeimyninę padėtį (proc.). Didžioji dalis, 43 proc., apklaustųjų nurodė, kad yra nevedę/ netekėjusios. 27 proc. yra susituokę, 17 proc. gyvena neregistruotoje santuokoje, 10 proc. yra išsiskyrę ir 3 proc. yra našliai. Apibendrinant galima teigti, kad išanalizavus socialinę apklaustųjų padėtį, tikslinė tyrimo rinka yra netekėjusios moterys (51 proc.), kurių amžius yra nuo 26 iki 35 metų, turinčios aukštesnįjį išsilavinimą, jų pajamos per mėnesį yra nuo 801 iki 1500 litų. 6 pav. Respondentų žinojimas apie gyvybės draudimo įmonių siūlomas paslaugas (proc.) Iš diagramos matyti, kad didžiausia dalis, daugiau nei pusė (59 proc.), respondentų su gyvybės draudimo paslaugomis yra susipažinę tik iš dalies, kiti 29 proc. apie gyvybės draudimo paslaugas žino išsamiai ir likusi dalis apklaustųjų, 12 proc., apie gyvybės draudimo paslaugas nežino. 7 pav. Respondentų padėtis gyvybės draudimo rinkoje (proc.) Pateikus klausimą apie jų padėtį gyvybės draudimo rinkoje respondentų atsakymai pasiskirstė taip: 37 proc. yra apsidraudę ir turi galiojančias sutartis, 5 proc. mažiau, t.y. 32 proc., yra neapsidraudę ir draustis nenori, tačiau 21 proc. taip pat nėra apsidraudę, bet jie nori draustis, likusi dalis, 10 proc., buvo apsidraudę anksčiau, bet nebeturi galiojančių sutarčių. Apibendrintai galima sakyti, kad gyvybės draudimas yra pakankamai svarbus, nes 29 proc. apklaustųjų apie jį žino labai išsamiai, o net gi 59 proc. žino iš dalies, taigi galima daryti išvadą, kad žmonės domisi gyvybės draudimu. Taip pat įdomu tai, kad apsidraudusių ir turinčių galiojančias sutartis yra 37 proc. respondentų, tačiau tuo pat metu 32 proc. yra neapsidraudę ir draustis nenorintys. 8 pav. Respondentų gyvybės draudimo kompanijų pasirenkamumas (proc.). Norint išsiaiškinti draudimo bendrovės „AVIVA Lietuva“ užimamą dalį, buvo pateiktas klausimas kokios bendrovės paslaugomis naudojasi tie, kurie turi galiojančias gyvybės draudimo sutartis. Pagal respondentų pasirinkimą matyti, kad „AVIVA Lietuva“ yra antra (24 proc.), kai tuo tarpu tik 1 procentų ją lenkia „PZU Lietuva“. Paskutinėje vietoje liko „SEB gyvybės draudimas“. 9 pav. Respondentų priežastys renkantis gyvybės draudimo paslaugas (proc.) Šiame paveikslėlyje matyti, kad dažniausia priežastis, kodėl žmonės renkasi gyvybės draudimą yra finansinė parama nelaimės atveju (41 proc.). Taip pat viena iš priežasčių yra draudimo teikiamas saugumo jausmas (27 proc.). 10 pav. Respondentų draudimo kompanijos pasirinkimą lemiantys veiksniai (proc.). Pagrindine priežastimi, lemiančia draudimo kompanijos pasirinkimą apklaustieji nurodė paslaugų spektrą ir sąlygas, tai sudaro 40 proc. Mažiausią įtaką, respondentų nuomone, turi plati informacijos sklaida ir pasitikėjimas draudimo kompanija, atitinkamai 4 proc. ir 13 proc. 11 pav. Respondentų turimos ar norimos turėti gyvybės draudimo paslaugos (proc.) Tyrimo metu išaiškėjo kokios gyvybės draudimo paslaugos yra populiariausios vartotojų rinkoje. Paveikslėlyje matyti, kad didžiausią dali užima gyvybės rizikos draudimas (32 proc.), taip pat tolygiai procentai pasiskirstė tarp investicinio ir kaupiamojo gyvybės draudimo (atitinkamai 22proc. ir 20 proc.). Mažiausiai populiarus yra šeimų draudimas, jis užima tik 3 proc. 12 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal kainos įtaką (proc.). Beveik pusei apklaustųjų (49 proc.) kaina daro labai didelę įtaka gyvybės draudimo paslaugos įsigijimui, tuo tarpu 30 proc. respondentų nurodė, kad kaina stipriai įtakoja pasirinkimą, 17 proc. - vidutiniškai, o likusiems 4 proc. respondentų kaina reikšmės neturi. 13 pav. Respondentų nesinaudojimo gyvybės draudimu nurodytos priežastys (proc.) Norint sužinoti, kodėl dalis apklaustųjų nesinaudoja gyvybės draudimo paslaugomis, paskutinis anketos klausimas buvo orientuotas į nesinaudojimo priežastis. Daugiausia respondentų nurodė lėšų trūkumą (31 proc.), taip pat didelė dalis, 21 proc., nepasitiki draudimo kompanijomis ir yra turėję neigiamą patirtį. Įdomu tai, kad net 18 proc. respondentų nuomone draudimas – tai nereikalingos išlaidos. Apibendrinant galima teigti, kad dažniausia priežastis, kodėl žmonės renkasi gyvybės draudimą yra finansinė parama nelaimės atveju (41 proc.). Taip pat pagrindine priežastimi, lemiančia draudimo kompanijos pasirinkimą apklaustieji nurodė paslaugų spektrą ir sąlygas, tai sudaro 40 proc. Išanalizavus kokias paslaugas respondentai renkasi, galima sakyti, kad populiariausias yra gyvybės rizikos draudimas (32 proc.), taip pat tolygiai procentai pasiskirstė tarp investicinio ir kaupiamojo gyvybės draudimo (atitinkamai 22proc. ir 20 proc.). Įdomu tai, kad ta dalis respondentų, kurie nesinaudoja gyvybės draudimo paslaugomis ir nenori naudotis, nesinaudojimo priežastimis įvardino lėšų trūkumą ir nepasitikėjimą draudimo kompanijomis. IŠVADOS 1. Apžvelgus gyvybės draudimo rinką galima daryti išvadą, kad 2009 metai gyvybės draudikams buvo sudėtingi ir pilni iššūkių. Metų pradžioje draudėjai vis dar aktyviai nutraukinėjo draudimo sutartis, draudikams buvo vis sunkiau įrodyti ilgalaikio taupymo naudą, tačiau gerėjant ekonominei aplinkai draudėjai vėl atranda gyvybės draudimo pranašumus 2. Apibendrinant galima teigti, kad išanalizavus socialinę apklaustųjų padėtį, tikslinė tyrimo rinka yra netekėjusios moterys (51 proc.), kurių amžius yra nuo 26 iki 35 metų, turinčios aukštesnįjį išsilavinimą, jų pajamos per mėnesį yra nuo 801 iki 1500 litų. 3. Apibendrintai galima sakyti, kad gyvybės draudimas yra pakankamai svarbus, nes 29 proc. apklaustųjų apie jį žino labai išsamiai, o net gi 59 proc. žino iš dalies, taigi galima daryti išvadą, kad žmonės domisi gyvybės draudimu. Taip pat įdomu tai, kad apsidraudusių ir turinčių galiojančias sutartis yra 37 proc. respondentų, tačiau tuo pat metu 32 proc. yra neapsidraudę ir draustis nenorintys. 4. Pagal respondentų pasirinkimą matyti, kad „AVIVA Lietuva“ yra antra (24 proc.), kai tuo tarpu tik 1 procentų ją lenkia „PZU Lietuva“. Paskutinėje vietoje liko „SEB gyvybės draudimas“. 5. Apibendrintai galima teigti, kad dažniausia priežastis, kodėl žmonės renkasi gyvybės draudimą yra finansinė parama nelaimės atveju (41 proc.). Taip pat pagrindine priežastimi, lemiančia draudimo kompanijos pasirinkimą apklaustieji nurodė paslaugų spektrą ir sąlygas, tai sudaro 40 proc. 6. Išanalizavus kokias paslaugas respondentai renkasi, galima sakyti, kad populiariausias yra gyvybės rizikos draudimas (32 proc.), taip pat tolygiai procentai pasiskirstė tarp investicinio ir kaupiamojo gyvybės draudimo (atitinkamai 22proc. ir 20 proc.). LITERATŪRA 1. BALTRŪNIENĖ, Violeta. Dokumentų valdymas. Vilnius,2004. 173 p. ISBN 9955-519-36-3. 2. BALTRŪNIENĖ, Violeta. Bendrosios studijų darbų ir reikalų raštų rengimo rekomendacijos. Antra papildyta ir pataisyta laida. Vilnius, 2005. 108 p. ISBN9955-519-16-9. 3. Draudimo veikos rezultatai. [žiūrėta 2010 m. gegužės 18 d.]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!