Egzistencializmo estetinio diskurso ypatumai

Reikia skirti egzistencinę nuostatą nuo filosofinio ar meninio egzistencializmo. „Egzistencinis“ šia prasme reiškia dalyvaujantis situacijoje, ypač pažintinėje situacijoje, visa savo egzistencija. Jis apima laiko, erdves, istorines, psichologines, socialines, biologines sąlygas. Visame egzistenciniame pažinime tiek subjektas, tiek objektas per pažinimo aktą pasikeičia. Bet bešališkumas čia tėra vienas elementas visame pažintiniame dalyvavime. Galima turėti tikslias bešališkas žinias apie kitą asmenį, bet tai žinodami negalime teigti, kad pažįstame to žmogaus centrinį „aš“.
Kita žodžio „egzistencinis“ reikšmė žymi turinį, o ne nuostatą. Ji išreiškia tam tikrą filosofijos kryptį – egzistencializmą. Egzistencinei nuostatai ir egzistencializmo turiniui būdinga bendra žmogaus situacijos samprata, kuri konfliktuoja su neegzistencine samprata. Pastaroji teigia, kad žmogus gyvenimu ir pažinimu pajėgia transcenduoti žmogiškosios egzistencijos baigtinumą, susvetimėjimą ir neaiškumus.
Egzistencializmo filosofijos atstovai nekūrė specialios estetikos, tai bene vienintelė filosofijos kryptis, kurios atstovai nerašė specialių estetinių traktatų. Egzistencialistai apie estetiką rašė lyg "tarp kitko", nagrinėdami kitas proble­mas. Nepaisant to, ši filosofija yra estetiška iš esmės - beveik nėra tokių egzistencialistus dominančių problemų, kurios kartu nebūtų laikomos ir tradicinėmis estetikos problemomis, antra vertus, nėra ir tokių egzistencializmui rūpimų klausimų sprendimų, kurie daugiau ar mažiau nebūtų "estetiški". Egzis­tencialistai ne tik nekūrė specialios estetikos, jie pasisakė prieš tradicinius meninius kodeksus ir normas. Tačiau tai vėlgi nereiškia, kad galų gale jie jas ignoravo, veikiau priešingai . Egzistencializmą domina konkretus, realus, šiame pasaulyje gyvenantis bei veikiantis žmogus, todėl būtent toks žmogus ir yra egzistencializmo pradžia bei pabaiga.
Tokį egzistencializmo posūkį į žmogų ir konkrečiam žmogui realiame gyvenime kylančių problemų sureikšmini­mą lėmė ir ligtolinės filosofijos dilemos, ir konkreti — neri­mastinga, nepastovi ir net žiauri — laikmečio, kai atsirado ši filosofijos kryptis, dvasia.
Egzistencializmo filosofija atsirado antrajame šio am­žiaus dešimtmetyje Vokietijoje, po to išplito Prancūzijoje ir kitur. Egzistencializmo pirmtakais laikoma "gyvenimo filoso­fija" (egzistencializmas pirmiausia perėmė hermeneutinį Diltėjaus metodą), fenomenologija (iš Husserlio perimta psichologizmo kritika, subjektyviems psichiniams žmogaus išgyvenimams suteikiant ontologinių būties išgyvenimų reikš­mę), danų mąstytojas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!