Elektrocheminiai ir elektrofizikiniai apdirbimo būdai

1. Elektroerozinis apdirbimas............................................................................................................ 4
2. Elektrocheminis apdirbimas.....................................................................................5
3. Anodinis ir mechaninis apdirbimas.....................................................................6
4. Ultragarsinis apdirbimas......................................................................................6
5. Apdirbimas spinduliais....................................................................................................7
6. Plazminis apdirbimas.......................................................................................... 8
Įvadas
Elektrofizikiniais ir elektrocheminiais būdais apdirbamos labai stiprios, gana tąsios, trapios ir nemetalinės medžiagos. Čia naudojama elektrinė, cheminė, garsinė, spindulinė, šviesos ir kitokia energija. Apdirbant elektrofizikiniais ir elektrocheminiais būdais, mechaninės apkrovos nenaudojamos arba jos tokios mažos, kad beveik neturi įtakos apdirbimo tikslumui. Apdirbus pasikeičia ruošinio išorinė forma, taip pat jo medžiagos paviršinio sluoksnio fizikinės ir mechaninės, taip pat eksploatacinės savybės.
Elektrofizikinius ir elektrocheminius procesus nesunku reguliuoti ir automatizuoti, nes jų kinematika dažniausiai nesudėtinga. Jie yra universalūs ir jais iš karto be pertraukos galima formuoti visą apdirbamąjį paviršių. Apdirbant ruošinius minėtaisiais būdais (išskyrus ultragarsinį), neturi įtakos apdirbamos medžiagos kietumas ir tąsumas.
1. Elektroerozinis apdirbimas
Elektroerozinis apdirbimas pagrįstas tuo, kad yra elektrai laidžios medžiagos (elektrodai) tuomet, kai tarp jų teka impulsinės elektros srovės. Iškrova tarp elektrodų vyksta dujose arba dielektriniame skystyje (žibale, mineralinėje alyvoje). Skystoje terpėje erozija vyks­ta intensyviau. Esant potencialų skirtumui tarp elektrodų, tarpelektrodinė ertmė jonizuojasi. Kai potencialų skirtumas yra tam tikro didumo, tarp elektrodų susidaro „pralaidumo kanalas". Juo elektros energija išsikrauna impulsinės kibirkšties arba elektros lanko pavidalu. Iškrovos trukmė neilga — 10-5. ..10-8 s, o jos tankis siekia 8000…10000 A/mm2. Temperatūra apdirbamojo ruošinio-elektrodo paviršiuje pakyla iki 10000...12000 °C. Tokioje aukštoje temperatū­roje akimirka išsilydo ir išgaruoja elementarusis metalo tūris. Ap­dirbamame paviršiuje susidaro įduba. Lygiai taip pat procesas vyks­ta toliau. Jis vyksta tol, kol atstumas tarp elektrodų yra toks, kad esant tam tikrai įtampai dar galima elektros iškrova. Kad apdirbimo procesas vyktų toliau, elektrodus reikia suartinti. Tai automatiškai atlieka speciali sekimo sistema.
Vykstant elektroerozijai, apdirbamąjį ruošinį (elektrodą) veikia ne tik šiluma, bet ir elektrodinaminės bei elektrostatinės jėgos, taip pat skysčio slėgis dėl kavitacijos (kavitacija - tai tuštumų susida­rymas judančiame skystyje). Tokiu būdu ardomas apdirbamasis metalas.
Elektroeroziniai apdirbimo būdai yra elektrokibirkštinis, elektro­impulsinis ir elektrokontaktinis. Jų schemos pateiktos paveiksle.
Elektrokibirkštiniu ir elektroimpulsiniu būdu apdirbama voniose...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!