Filosofija kaip literatūra

 Įvadas Filosofija ir filosofavimas yra vienas iš nieko kitu nepakeičiamų pažinimo būdų. Anot A.Jasmonto, „filosofavimas – tai minčių apie tai, kas žmogų stebina, jaudina, kas jam kelia nerimą, kankina ir tt. raiška kasdieniniame gyvenime, o filosofija - tai, ką filosofuojantys žmonės užrašė“1. Daugumą paprasčiausių minčių galima aprašyti, užrašyti, tačiau tai nėra ir nebus laikoma filosofija. Pačią filosofiją būtų galima nagrinėti labai įvairiai: kaip mokslą, sąmonę, socialinį institutą, pasaulėžiūrą. Daugeliu atveju filosofija apibūdinama kaip nuolatinis tiesos ieškojimas. Pasak Aristotelio, pagrindinis žinojimo tikslas yra esmė. Todėl ne veltui iškyla kitas klausimas: ar gali esmė būti atskleista per raštą, literatūrą? Kaip dera, yra daugiau klausimų negu atsakymų. Filosofija kaip literatūra akivaizdžiai pasireiškia Platono atveju. Pasak Giorgio Colli, „ Platonas išrado dialogą kaip literatūrą, kaip savitą rašytinės dialektikos, rašytinės retorikos tipą, kuris tvirtai suręstu pasakojimu indiferentiškai publikai pateikia įsivaizduotų diskursijų turinius“2. Šis naujas literatūrinis žanras paties Platono imtas vadinti nauju vardu – filosofija. Dialogas - (gr. dialogos – pokalbis) – eiliuotas kūrinys, parašytas pokalbio forma, keitimasis informacija tarp dia – dviejų žmonių. Tačiau pati dialogo pradžia siejama su Sokrato vardu, kurio nuomone,- dialogas yra geriausia priemonė mintims išreikšti. Kaip bebūtų, Platonas – Sokrato mokinys, išdėstęs mokytojo pažiūras savo veikaluose. Jis taip pat pirmas graikų filosofas, kurio kūryba beveik visa išliko iki šių dienų. Tačiau pats raštas, žodžiai, kaip ženklų visuma, atspindinti realybę ir gyvenimo reiškinius, yra kritiškai vertinamas kaip būdas išreikšti Išminčiai. Filosofija šiuo ruožtu, kaip Išminties meilė, yra racionalios ir kritiškos pasaulėžiūros tipas kuriame atrandami, įvertinami ir pagrindžiami patys bendriausi žmogaus santykiai su pasauliu ir pačiu savimi. Kritiškumas yra vienas iš svarbiausiu bruožų. Filosofijoje kaip literatūroje, šiuo atveju, kritiškumas susijęs su abejone ir netgi kaltinimu, nes Platonas „kaltina naivumu kiekvieną kuris tikisi perduoti raštu žinojimą ir meną, nelyg rašto ženklai galėtų perduoti kažką svarbaus“3. Literatūra - (lot. litteratura – tai, kas parašyta) – tai įvairių raštų visuma, raštija. Šio darbo tikslas – atskleisti filosofijos kaip literatūros fenomeną, pasitelkiant į pagalbą Platono dialogus, aptariant stiliaus aspektus ir bendrą filosofijos kaip literatūros supratimą. Filosofija kaip literatūra Nors filosofija ir literatūra, imant nagrinėti atskirai, yra dvi skirtingos sąvokos, tačiau, kaip filosofija susijusi su mokslu, taip ji susijusi ir su literatūra. Literatūra atitinkamai siejasi su mokslu: literatūrologijos mokslas tiria grožinės literatūros kūrinius, rašytojų kūrybą, literatūros istorijos procesą, jos funkcionavimą visuomenėje. Mokslas rūpinasi sąvokomis, dėsniais, principais, teorijomis, kas yra taip pat ir filosofijos kaip mokslo bruožas. Žinios ir jų gavimo būdai, plėsdamiesi ir tobulėdami, suteikė žmogui daugiau galimybių pažinti pasaulį ir patį save. Siekiant perteikti žinias kitoms kartoms, raštas buvo svarbiausia priemonė. Parašyta raidė išlieka, t.y tai, kas parašyta – išlieka, nepranyksta (lot. Litera scripta manet). Iš siekio pažinti tikrovę sen. Graikijoje išsivystė diskusijų menas – Dialektika – (gr. dialektike

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!