Menas, kaip kultūros filosofijos dalis

 ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS Humanitarinis fakultetas Filosofijos katedra Kultūros filosofijos pranešimas Menas kaip kultūros filosofijos dalis Kultūra – tai žmogaus ir visuomenės veiklos produktai, jos formos ir sistemos, kurių funkcionavimas leidžia kurti, panaudoti ir perteikti materialines bei dvasines vertybes. (Tarptautinių žodžių žodynas „Interleksis“) Trumpai tariant, galima sakyti, jog kultūra yra visa tai, ką visuomenė, individai sukuria savo fiziniu ir protiniu darbu – vertybes, tradicijas, techniką, meną... Kultūrą A. Maceina suskirsto į loginę, kuriai priklauso kalba ir pažinimas, etinę, kuriai priskiria ugdymą ir dorą, bei estetinę kultūrą. Menas tėra tik viena kultūros atšaka, ir ji pagal Maceiną, priklauso estetinei kultūrai, kurios pradas – technika, o menas tėra užbaigiamoji dalis. S. Šalkauskis iš visų šių pagrindinių kultūros sričių meną išskiria kaip labiausiai nusakantį kultūros esmę dalyką. Jo manymu, menas ne tik tobulina bei gražina žmogaus prigimtį, bet ir turi išorinį savo kūrinių pavidalą. Tuo tarpu pažinimas ir moralė slypi žmogaus viduje. Menas žmones lydi visą gyvenimą. Žmogui nepakanka tik pavalgyti, šiltai apsirengti ir turėti stogą virš galvos, būdamas socialine būtybe jis siekia kurti. „ Savo kūryba žmogus pateisina savo buvimą pasaulyje ir jį įprasmina.“ (Maceina, 88) Tačiau tuo pačiu, kad galėtų kurti, žmogus turi veikti ir gyventi visuomenėje, izoliuotas nuo jos, individas nepajėgia kurti ir paprasčiausiai prilygsta primityviam laukiniam žmogui. Nuo ryšio su visuomene priklauso žmogaus kultūrinis lygis, „tik esant pusiausvyrai tarp visuomenės ir individo gali klestėti kultūrinis gyvenimas, žmogus gali kurti.“ (Šalkauskis, 307) Menas ir grožis neatsiejami dalykai ir S. Šalkauskis grožio suvokimą skirsto į dvi dalis. Galima sakyti, kad visa tai kas natūraliai gražu, kas kyla iš gamtos yra objektyvioji grožio pusė, pavyzdžiui saulėlydis. Objektyvus grožis - tai yra daikto vidinis tobulumas pasireiškiantis išoriniu būdu . Jei grožis charakterizuojamas žmogaus jausmų, emocijų tai tampa subjektyvia grožio suvokimo prasme. Šalkauskis teigia, jog: „Grožio pažinime, kaip ir pažinime apskritai, einama nuo juslinio patyrimo prie protinio pažinimo, t.y. nuosekliai einama nuo estetinio jausmo prie estetinio sprendimo. Spręsti apie daiktą, kad jis yra gražus, yra ne kas kita, kaip pripažinti jam sugebėjimą sudaryti mumyse estetinę emociją.“ (Šalkauskis,298) Taigi, subjektyvus grožis yra visa tai, ką žmogus suvokęs pats asmeniškai, atvaizduoja savo kūryboje. Pagal Šalkauskį grožis negali būti savanaudiškas, nes jis nesukelia godumo, o tik susižavėjimą. „Grožėjimasis – tai daikto tobulumo pažinimas ir susižavėjimas šito tobulumo išraiška.“ (Salkauskis,298) Tačiau grožis ne tik nesavanaudiškas, bet tuo pačiu jis yra ir visuotinis bei būtinas. Visuotinis ta prasme, kad grožėdamiesi tam tikrais dalykais ar kūriniais, siekiame, kad ir kiti tai galėtų patirti. O būtinas, nes anot S. Šalkauskio: „ estetinį jausmą mes laikome visiems privalomą, kadangi grožis

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!