Humanizmo teorijų kryptys

Šiame darbe trumpai apžvelgiamos humanizmo teorijų kryptys, jų istorinė raida, humanizmo sampratos kitimas, krizės. Tačiau visgi daugiausia dėmesio skiriama naujojo, šiuolaikinio humanizmo sampratai, šiuolaikinės humanistinės teorijos problemoms, objektui, tikslams, sąvokoms, metodams.
Humanistinių teorijų tikslai kinta , humanizmo problemų esmė kinta dėl naujų žmonių gyvenimo sąlygų, technologijos pažangos. Dabartiniu metu ryškėja problema, reikalaujanti pereiti prie besivystančių istorinių sąveikų, kintamų pažinimo santykių tarp žmogaus idėjų pasaulio ir gamtos bei visuomenės pasaulio. Keičiantis žmogaus situacijai turi būti naujai apibrėžta probleminė situacija ir jos išraiška – filosofinė humanizmo teorija, kuri padeda bendruosius pagrindus specialiosioms teorijoms, praktinei veiklai.
Humanizmo sąvoka yra plačiai vartojama, dėl to priklausomai nuo konteksto, ji turi daug prasmių. Neretai humanizmas suprantamas kaip idealas, t. y. kaip meilė žmogui, jo laisvė, arba kaip visuma pažiūrų, kurios atspindi pagarbą žmogaus orumui, jo teisėms, rūpinimąsi žmonių gerove, jų vystymusi, palankiomis gyvenimo sąlygomis. Etinė filosofija, kurios centre yra žmogus, tvirtina, kad etinės vertybės neturi prasmės, nepriklausomos nuo žmogaus patyrimo, žmogus – visų daiktų matas.
1. Antropologinis humanizmas; 2. Akademinis humanizmas; 3. Praktikos humanizmas; 4. Natūralistinis humanizmas; 5. Idealistinis („trečiasis“) humanizmas; 6. Liberalusis demokratinis humanizmas; 7. Marksistinis humanizmas – siekia panaikinti žmogaus susvetimėjimą, kuris yra privačios nuosavybės ir kapitalistinės visuomenės produktas. L.Altiuseris kėlė klausimą, ar apskritai egzistuoja mokslinis humanizmas. Anot jo, marksizmas yra griežtai mokslinis, todėl antihumanistinis, nes humanizmas yra ideologija.; 8. Integralinis humanizmas; 9. Biblijinis humanizmas; 10. Egzistencialistinis humanizmas – nėra kito pasaulio kaip žmogaus subjektyvumo pasaulis; 11. Globalinis humanizmas; 12. Sekuliarinis humanizmas – tai lygybė, pasaulietiškumas, laisvė, brolybė, įvertinimas, patyrimas, egzistencija, užbaigtumas ir evoliucija. Humanistas tas, kuris rūpinasi žmonijos ateitimi. Visos pastangos nukreiptos laisvai, demokratiškai, atvirai, solidariai visuomenei sukurti; 13. Humanistinis potencializmas (šiuolaikinis humanizmas) – žmogus nėra žmogus, kol jis nepatenkina savo galimybių; 14. „Idealiai integruotos“ visuomenės humanizmas – kiekviena asmenybė sugeba pasiekti pagrindinį gyvenimo lygį, kiekvienam asmeniui suteikiama asmeninė laisvė, įjungianti palankias galimybes žengimui pirmyn.
Graikų Aristotelis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!