Lietuvoje kiaulininkystė turi senas ir gilias tradicijas.
Kiaulienos gamybos sekmė priklauso nuo daugelio faktorių: veisiamų kaiulių produktyvumo, šėrimo ir laikymo sąlygų, sugebėjimo veisime pritaikyti įvairių veislių derinimą, panaudoti jų genetinį potencialą gaminant geros kokybės, paklausią prekinę produkciją.
Kiaulės pasižymi geromis biologinėmis savybėmis: yra vislios, trumpai nešioja vaisių, greitai auga, mažai naudoja pašarų priesvoriui priaugti, gaunama didelė skerdienos išeiga. Šios biologinės kiaulių savybės laidžia daryti greitą veisimo kartų kartą ir vykdyti intensyvią selekciją norima linkme.
Remiantis mokslinių tyrimų, Valstybinės kiaulių veislininkystės stoties informacinėje sistemoje sukauptais kiaulių produktyvumo duomenimis bei Europos Sąjungos ir kitų šalių patirtimi, Lietuvoje veisiamos kiaulės grupuojamos taip:
motininė veislė – Lietuvos vietinės, Lietuvos baltosios, didžiosios baltosios ir jorkšyrai;
tarpinė veislė – landrasai;
tėvinė veislė – diurokai, pjetrenai, hempšyrai bei jų ir tarpinės veislės
hibridai.
Didžiosioms baltosioms priskiriamos Vokietijos, Anglijos, Danijos ir Olandijos selekcijos didžiosios baltosios, jorkšyrams – Švedijos, Norvegijos ir Olandijos selekcijos jorkšyrai, landrasams – Vokietijos, Danijos, Suomijos, Švedijos, Norvegijos ir Olandijos selekcijos landrasai. Panašios įvairių šalių selekcijos kiaulės vadinamos tam tikra veisle, neminint tų šalių, iš kurių jos kilusios arba buvo importuotos, pavadinimo. Toks veislių grupavimas kiaulių veislininkystės apyskaitose pradėtas nuo 2003 metų.
Lietuvoje, kaip ir kitose išvystytos kiaulininkystės šalyse, kiaulės veisiamos piramidės principu. Pirmoje vietoje (piramidės viršūnėje) yra aukščiausios grupės veislynai, kuriuose įvairių veislių kiaulės gerinamos grynuoju veisimu. Antroje vietoje – pirmos grupės veislynai, kuriuose dauginamos grynaveislės kiaulės ir pirmos kartos (F1) mišrūnės kiaulaitės bei kuiliukai ruošiami tolimesniam veisimui (pramoniniam mišrinimui). Apatinė grandis – kompleksai ir kiti prekiniai ūkiai, vykdantys pramoninį mišrinimą bei auginantys dviejų, trijų ar daugiau veislių mišrūnus mėsai.
KIAULININKYSTĖS BŪKLĖ PASAULYJE IR EUROPOS SĄJUNGOS ŠALYSE
Kiaulininkystė vystoma visose pasaulio šalyse. Didėjant gyventojų skaičiui pasaulyje, kiaulienos išeiga taip pat nuolat auga. Kiauliena sudaro apie 41% pasaulyje suvartojamos mėsos.
Šiuo metu pasaulyje priskaičiuojama virš 960 mln. kliaulių, o per pastaruosius 5 metus kiaulienos gamyba ir suvartojimas padidėjo ~ 20%. Kiaulienos gamyba per metus pasiekė 90,9 mln. tonų,...
Šį darbą sudaro 3515 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!