Kraštovaizdis ir jo klasifikacija

• teritorinis junginys.
• Kraštovaizdis apima visą šalies teritoriją ir jos erdvę – miestus ir miestelius, visas gyvenamąsias vietoves, girias, miškus, upes, ežerus ir tvenkinius, didžiąsias pelkes, daro didelę įtaką visos visuomenės gyvenimui ir jos veiklai, yra tautinio identiteto pamatas ir esminė žmonių gyvenimo kokybės dalis.
Didžiausios Lietuvos pelkės
Kraštovaizdis nuolat kinta:
• Dirbamus laukus ir šienaujamas pievas pakeičia miškai, tiesiami keliai ir geležinkeliai,
• Susidaro ir nusenka arba užanka vandens telkiniai
• Jį vienija energijos, cheminė, vandens ir biomasės apytaka.
• Kraštovaizdis yra įteisintas kaip labai svarbi žmonių gyvenamosios aplinkos sudedamoji dalis, gamtos ir kultūros paveldo įvairovės raiškos bei jų savasties pagrindas.
• Kraštovaizdžio struktūra ir jame vykstančių procesų įvairovės dėsningumai aiškinami pagal pažintinius ekologijos, aplinkotyros, geografijos, geologijos, architektūros, istorijos ir kitų mokslų kriterijus.
• Šiandieninis kraštovaizdis dažniausiai
• pasižymi ypač dideliu erdviniu
• mozaikiškumu, dėl žmogaus sukurtų
• papildomų kraštovaizdžio elementų, jų
• kompleksų ir sistemų.
Kraštovaizdžio tipai pagal antropogeninį poveikį
• Pirminis;
• Sąmoningas:
• mažai pakeistas,
• pakeistas,
• pertvarkytas;
• Planingas.
Kraštovaizdžio tipai pagal antropogeninį poveikį (Bučas, 2001)
J. Bučas pagal antropogeninio poveikio laipsnį skiria du pagrindinius kraštovaizdžio tipus:
• Natūralųjį (gamtinį);
• Sukultūrintą (antropogeninį).
Kraštotvarkinė kraštovaizdžio klasifikacija
• Natūralusis kraštovaizdis (natūralųjį pobūdį išlaikęs kraštovaizdis) – tai dėl gamtinių procesų įtakos atsiradęs ir tebesiformuojantis kraštovaizdis, kurio dabartinei raidai gamtiniai procesai daro esminę, o žmogaus veiklai – minimalią įtaką.
• Natūralusis kraštovaizdis sudaro dabartinio kraštovaizdžio natūralųjį (gamtinį) pagrindą bei svarbiausius žmogaus ūkinės veiklos išteklius.
Natūralaus (gamtinio) kraštovaizdžio pavyzdys
• Sukultūrintas kraštovaizdis (žmogaus veiklos sukurtas ir jo sambūvį su visa aplinka atspindintis kraštovaizdis) pagal antropogeninio poveikio laipsnį skirstomas į antropogenizuotą, t.y. žmogaus pakeistąjį, ir antropogeninį, t.y. žmogaus pertvarkytąjį.
• Antropogeninis kraštovaizdis – antroji sukultūrinto kraštovaizdžio fazė, kurioje jau aiškiai vyrauja žmogaus veiklos padariniai.
Antropogeninio kraštovaizdžio pavyzdys
• Pagal antropogeninio kraštovaizdžio pobūdį skiriamas akultūrinis ir devansuotas arba degraduotas kraštovaizdis.
• Pagal antropogeninio poveikio aplinkai laipsnį ir pobūdį kraštovaizdžiai skirstomi:
• Sukultūrintas kraštovaizdis – žmogaus ir gamtos įvairiakryptės sąveikos įvairiavertis rezultatas.
• Kultūrinis kraštovaizdis – žmogaus ir gamtos kokybiškas darnaus sambūvio rezultatas (tai kryptingai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!