Leksikologija ir semantinių žodžių tipai

Kalbotyroje, kaip ir daugelyje kitų mokslų, mažai tėra visuotinai pripažintų, negalimų paneigti teiginių. Taip yra todėl, kad kažkada buvęs naujas ir gerai argumentuotas teiginys, po kurio laiko pasensta ir atsiranda naujų duomenų, kurie leidžia sukurti naujas koncepcijas, dėsningumus. Leksikologija taip pat yra toks teiginys, kuris nuolat kinta. Atsiranda daug naujų leksikologijos ar jos dalių apibrėžimų. Kai kurie apibrėžimai nėra tikslūs dar ir šiandien. Tai skatina leksikologijos mokslo progresą.
Šiame referate aptariama leksikologijos samprata, jos objektas, skyriai (semasiologija, onomasiologija, frazeologija, etimologija onomastika), uždaviniai. Analizuojamos žodžio apibrėžimo problemos, funkcijos.
Leksikologija – (gr.leksikos „priklausantis žodžiui“, logos „mokslas“) kalbos mokslo šaka, tyrinėjanti kalbos žodyną (leksiką). Šis mokslas yra palyginti naujas, XIX a. pabaigoje atsiradusi ir šiandien sparčiai besiplėtojanti kalbotyros šaka. Pirmąją lietuvių kalbos leksikologiją (sinchroninę) parašė E. Jakaitienė.
1) Bendroji leksikologija – tiria bendrąsias kalbų žodyno, žodžių reikšmės, istorijos, kilmės, vartojimo problemas, bendras visų kalbų leksikai.
1. Apibrėžti žodį, kaip svarbiausią kalbos vienetą, nusakyti svarbiausias ir šalutines žodžio funkcijas kalbėjimo procese.
2. Tyrinėti žodžių reikšmes, išaiškinti jų santykius. Leksikologijos sritis, tyrinėjanti žodžius reikšmės požiūriu, vadinama semasiologija (gr. semasia „reikšmė, prasmė). Semasiologija gali būti sinchroninė ir diachroninė.
3. Kita leksikologijos sritis – onomasiologija (gr. onoma „pavadinimas“). Onomasiologinės analizės tikslas – tirti , kodėl vienas ar kitas dalykas, viena ar kita sąvoka pavadinta tuo žodžiu, t.y. analizuoti patį įvardijimo procesą, arba nominaciją (gr. nominare „pavadinti“).
4. Etimologija (gr. etymon „tikroji, pirmykštė žodžio reikšmė“) tyrinėja žodžių kilmę. Tikrąjį jos objektą sudaro tik tie žodžiai, kurių kilmė sinchroniškai nėra aiški. Etimologui svarbu nustatyti, kokia buvo pradinė žodžio forma ir pirmykštė jo reikšmė.
5. Charakterizuoti žodžius vartojimo ploto, vartojimo sferų požiūriu, išaiškinti ar žodis yra vartojamas visų ta kalba kalbančių žmonių, ar jo vartojimo sfera yra teritorijos, profesijos ar kitų socialinių veiksnių apribota.
6. Tirti leksiką raidos požiūriu. Kiekvienos kalbos leksika taikosi prie visuomenės gyvenimo reikmių. Dėl nuolatinio kitimo tam tikro istorinio laikotarpio leksiką paprastai sudaro du sluoksniai:...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!