Mitybos fiziologija

........................................................................................................................................
Studentas:
1.Pateikti susistemintą medžiagą apie įvairių maisto medžiagų (baltymų, riebalų, angliavandenių, vandens, mineralinių medžiagų ir vitaminų) apykaitą organizme..
2.Nurodyti minėtų medžiagų paros normą, pagrindinius šaltinius, jų funkcinę reikšmę ir organizmo pokyčius su jų trūkumu.
Nuo pirmųjų gyvenimo dienų žmogus yra glaudžiai susijęs su mityba. Tai vienas iš svarbiausių faktorių, veikiančių žmogaus organizmą. Nuo mitybos racionalumo priklauso žmogaus savijauta, nuotaika, gebėjimas dirbti, kurti, mąstyti.
Žmogaus gyvybinėms funkcijoms palaikyti reikalingos maisto medžiagos. Jos gaunamos su maisto produktais, kurie sudaryti iš įvairių cheminių junginių.
Racionaliai maitinantis, per dieną valgoma kelis kartus. Naudingiausia valgyti 3-4 kartus. Pusryčiai turi sudaryti 30% dienos davinio kiekio, antrieji pusryčiai- 20%, pietūs 40% ir vakarienė- 10%. Valgyti reikia įvairų, gerai mechaniškai ir termiškai paruoštą gyvulinės ir augalinės kilmės maistą. Geriausiai organizmas pasisavina gyvulinės kilmės maisto medžiagas (95%).
Maisto davinio energetinė vertė turi atitikti žmogaus fizinį aktyvumą. Jeigu energetinė maisto medžiagų vertė didesnė už reikalingą, energija kaupiasi kaip riebalai, o jeigu yra mažesnė- vystosi išsekimas.
Davinyje turi būti šios maisto medžiagos:
• Baltymai;
• Angliavandeniai;
• Riebalai;
• Mineralinės medžiagos;
• Vitaminai;
• Vanduo.
Baltymai- yra pagrindinė organizmo statybinė medžiaga, svarbiausia baltymo reikšmė yra plastinė, t.y. jie dalyvauja vystymosi, augimo procesuose. Baltymai atlieka įvairias funkcijas; tai struktūrinę, apsauginę, medžiagų pernašos, katalizinę. Jie formuoja membranų joninius kanalus, dalyvauja hormonų, fermentų biosintezėje, iš baltymų gaminami kraujo krešėjimo faktoriai, antikūniai.
Baltymų gausu:
• Piene ir jo produktuose;
• Žuvyje, ypač jų ikruose;
• Sojose;
• Jautienoje;
• Kiaušiniuose;
• Ankštinėse daržovėse.
Per parą žmogus turi gauti 70-80g. baltymų. Baltymai organizme atsinaujina vidutiniškai per 80 dienų. Baltymai- tai sudėtinės medžiagos, sudarytos iš aminorūgščių. Daugumą aminorūgščių organizmas pasigamina pats. Tai pakeičiamos (nebūtinos) aminorūgštys: alaninas, serinas, tirozinas... Tačiau 10 aminorūgščių žmogaus organizmas turi gauti su maistu. Tai nepakeičiamos (būtinos) aminorštys: metioninas, lizinas, triptofagas...
Gyvulinės kilmės baltymai yra vertingesni už augalinės kilmės baltymus, nes juose yra daugiau būtinų aminorūgščių.
Angliavandeniai- svarbiausias žmogaus organizmo energijos šaltinis. Per parą reikia gauti 350-400g. angliavandenių. Dalis polisacharidų (celiuliozė, pektinas, ligninas) žmogaus organizme nėra suvirškinami ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!