Mokslo revoliucijų prigimtis ir būtinumas

Mokslo revoliucijomis čia laikomi tokie nekumuliatyvios mokslo raidos epizodai, kai senoji paradigma visiškai ar iš dalies pakeičiama nauja, nesuderinama su senąja.
Vienas paralelizmo aspektas jau turi būti akivaizdus. Politines revoliucijos prasideda, kai vis aiškiau suvokiama, kad egzistuojančios institucijos adekvačia nebeišsprendžia problemu,kurias kelia iš dalies jų pačių sukurta aplinka. Labai panašiai mokslo revoliucijos prasideda tada, kai vis aiškiau suvokiama, kad egzistuojanti paradigma adekvačia nebefunkcionuoja tiriant tą gamtos aspekta,prie kurio anksčiau ji pati nutiesė kelia.Ir politines ir mokslo raidos atvejais revoliucijos prielaida yra funkcionavimo sutrūkimo, galinčio sukelti krize,suvokimas.Be to, šis paralelizmas galioja ne tik esminiams paradigmos pakeitimams, tokiems, kokie priskiriami kopernikui ir Lavoisier, bet ir kur kas menkesniems, susijusiems su nauju reiškiniu,pavyzdžiui,deguoniesar rentgeno spinduliu, įtraukimu, nors tai, žinoma, yra metaforos pritempimas. Kaip pažymėjome penktojo skyriaus pabaigoje, mokslo revoliucijos turi atrodyti revoliucijos tik tiems, kuriu paradigmas jos paveikia.
Vis daugiau žmonių vis laibiau nusišalina nuo politinio gyvenimo, ir jų elgesys jo kontekste darosi vis laibiau neiprastas.Krizei gilėjant, daugelis šių žmonių imasi rengti tam tikra konkretu visuomenes pertvarkymo į naują institucinę struktūra planą, tuomet visuomene pasidalija į tarpusavyje kovojančias stovyklas arba partijas: viena siekia išsaugoti senąsias institucijas, kitos siekia įsteigti kai kurias naujas. Kai tviksta tokia poliarizacija, rasti politine išeititampa nebeimanoma.Kadangi i revoliucini konfliktą įsijungiančios partijos nesutaria dėl institucines terpės, kurioje turi būti ivikditi ir įvertinti politiniai pertvarkymai, ir nepripažįsta jokios antinstitucines struktūros, kuri išspręstų revoliucija sukėlusius nesutarimus, jos galu gale turi griebtis priemonių įtikinti mases, o dažnai ir jėgos. Nors revoliucijos vaidino gyvybiškai svarbų vaidmenį politinių institucijų evoliucijoje, šis vaidmuo priklauso nuo to, kad politikos ar institucijų atžvilgiu jos iš dalies yra išoriniai įvykiai.
Žinoma, dėl šio loginio rato argumentai netampa klaidingi ar net bergždi. Mokslininkas, kuris pateikia paradigmą kaip prielaidą dėstydamas argumentus jai apginti, vis dėlto gali aiškiai parodyti, kokia bus mokslinio tyrinėjimo praktika perėmus naująjį požiūrį į gamtą. Tokia demonstracija gali būti be galo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!