Pagrindiniai vaidinimo kūrėjai

Teatro spektaklis – žmonių kolektyvo sukurtas konkrečiai matomas ir girdimas pasaulis, taigi visai kitokios vaizdinės struktūros kūrinys; jis priimamas viešai ir taip pat kolektyviai – žiūrovų, publikos. Mums įdomu suprasti, kokiu būdu drama tampa spektakliu, arba, kitaip sakant, kaip gimsta spektaklis ir kas jį sudaro.
Bet iš pradžių stabtelėkime prie kelių terminų, žyminčių mums rūpimas sąvokas – „teatras“, „scena“, „režisierius“, „spektaklis“.
Teatras kilęs iš graikų kalbos theasthai (žiūrėti) ir theatron (publikai skirta vieta). Vėliau teatru imta vadinti visą pastatą, kuriame ruošiami ir vyksta vaidinimai, laikoma jiems reikalinga įranga, o taip pat dirba tie žmonės, kurie tvarko su vaidinimu susijusius kūrybinius ir organizacinius reikalus.
Teatrai yra dvejopi – lauko (kartais sakoma „laisvos erdvės“) ir patalpų. Lauko teatrai egzistuoja nuo antikos laikų iki šių dienų: vaidinimai vyksta amfiteatruose, miestų aikštėse, rūmų ar pilių kiemuose, kalnų papėdėse ar kitose atvirose vietose. Specialios uždaros patalpos vaidinimams pradėtos statyti nuo XVI a. vidurio, iš pradžių Italijoje, o paskui ir kituose europos kraštuose.
Teatro architektūros dalys yra vaidinimo aikštelė - scena ir žiūrovams skirta vieta.
Spektaklis ( lot. spectaculum – reginys) – plačios prasmės terminas, reiškiantis įvairių meno šakų kūrybą, reikalaujančią publikos dalyvavimo ir rodomą „čia“ ir „dabar“ (dramos, operos, baleto, lėlių, pantomimos teatrai, cirkas).
• aktorius,
• scenografas,
• kostiumų dailininkas,
• kompozitorius,
• publika.
Režisierius . Vaidinimus organizuoja ir kuria režisierius (lot. regere – vadovauti); jis suranda dramos kūrinį, jį analizuoja, kviečiasi dailininką, kompozitorių, parenka aktorius, su jais repetuoja ir vadovauja visam spektaklio kūrėjų kolektyvui. Režisūra sąmoningos pastangos siekti spektaklio meninės vienybės ir aktorių vaidybos ansambliškumo.
Taigi spektaklį pradeda režisierius. Vienas apmąstydamas pasirinktą dramą ir stengdamasis pats sau išsiaiškinti, kas iš tos dramos turi sudaryti būsimojo spektaklio pagrindą, koks to spektaklio tikslas, kas juo norima pasakyti žiūrovams, kokį scenos pasaulį norėtųsi matyti – poetišką ar niūrų, groteskinį ar lyrišką, uždarą ar atvirą...Žodžiu, režisierius stengiasi susikurti būsymojo spektaklio viziją. Šiai vizijai materializuoti režisierius kviečiasi dailininką, kad su...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!