Pirštininės lėlės

Nedažnai atsitikdavo, kad lėlių teatras populiarumu pranoktų gyvų aktorių teatrą ar atsidurtų visuomenės dėmesio centre. Tačiau žmonijos kultūrai, matyt, buvo ir tebėra reikalinga lėlė, šis žmogų ar žvėrį vaizduojantis padarėlis, kuris nuo seniausių laikų lydi žmogų, išreikšdamas jo buvimo džiaugsmą ir tragizmą, pažinimo troškulį. Lėlių teatro kelias- tai irgi pažinimas, šimtmečius trunkantis lėlių teatro mitologijos ir filosofijos kūrimas.
Antikos laikais žmogus atpažįsta save kaip žaislą likimo rankose, tragedijoje mesdamas iššūkį dievams ir likimui. Viduramžių ir romantizmo laikotarpiu mąstytojai suvokia, kad lėlės ir lėlininko ryšys yra tarytum žmogaus ir likimo simbolis bei metafora: Dievas- likimas (lėlininkas, judėjimo šaltinis )laiko (judina) likimo siūlus, lemdamas kiekvieną žmogaus (lėlės) žingsnį.
Teatrinės lėlės išraiška yra artima primityviajai skulptūrai ir jos konstruktyvizmui. Teatrinės lėlės prigimčiai svetimas natūralizmas.
Į Lietuvos atgimimą jau savaip įsikomponavo studentiškas lėlių spektaklis- Liudviko Jakimavičiaus ir Gintaro Varno „ Revoliucijos lopšinės“ , kurios pagrindas – aktualijos ir vilnietiška politinės „špokos“ tradicija. Bet kas žino, ar toks spektaklis būtų atsiradęs, jeigu ne kai kurie ankstesni „Lėlės“ spektakliai ir Gudavičiūtės bandymai ieškoti lietuvių lėlių teatro istorijos pėdsakų.
Dabartinės lėlininkų pastangos suvokti lėlių teatro istoriją ir lietuvių lėlių teatro palikimą yra ne mažiau reikšmingos negu nauji kūrybiniai lėlių teatro scenoje.
Lenkų dailininkas ir lėlininkas Janas Berdyszakas yra pasakęs, kad lėlių teatras kuria tik rafinuoto skonio žmonės.
Lėlininkus, matyt, ne itin guodžia rafinuoto skonio žmonių reputacija. Juos kur kas labiau skatintų supratinga ir dėmesinga visuomenė, kurioje savo deramą vietą turėtų ir lėlių teatras.
Lėlė - ne tik žaislas. Tai - lėlių teatro personažas, galintis pradžiuginti vaiką ir sudominti suaugusįjį. Kiekvienas spektaklis yra savitas ir įdomus. Nėra vienodų spektaklių, visuose skiriasi ir lėlės, ir atmosfera. Kiekvienas režisierius yra individualybė, ir pagal save pasirenka spektaklio formą ir turinį.
(2)
Lėlių teatro rūšys
Lėlių teatro rūšių yra daug ir įvairių, bet mūsų kalbama prasme jų yra šios pagrindinės trys:
1.Lazdelinės, rankinės ar pirštininės. Jų galva ir rankos padarytos iš kietos, standžiosmedžiagos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!