Politinė sistema ir jos samprata

• Ekonominė sistema – ekonominių santykių sistema. Joje vyrauja nuosavybės santykiai – gamyba, mainai, materialinių gėrybių naudojimas ir paskirstymas.
• Socialinė sistema – tai visuomeninių santykių grandis, kurie nėra tiesiogiai susiję su gamyba, bet egzistuoja šalia ekonominių santykių. Socialinės sistemos uždavinys – užtikrinti socialinę taiką ir pusiausvyrą, kad nekiltų prieštaravimai ir konfliktai, kurie neigiamai veikia visas visuomeninio gyvenimo sritis.
• Kultūrinė – dvasinė sistema – visuomeniniai santykiai, išreikšti dvasinio, kultūrinio pobūdžio formomis – mokslas, menas, švietimas, religija ir t.t.
• Politinė sistema – visuomeninių santykių, įgyvendinant politinę valdžią, visuma.
Visuomeninės santvarkos posistemės tarpusavyje glaudžiai susiję. Ši posistemių sąveika, didžiąja savo dalimi, sudaro teisinio reguliavimo dalyką, kurio pagrindiniai principai reguliuojami konstitucinės teisės normomis. Pati visuomenė santvarka nesudaro konstitucinio teisinio instituto.
Politinės organizacijos yra valstybinių – teisinių ir visuomeninių – politinių organizacijų bei įstaigų ( valstybė, nevalstybinės organizacijos: politinės partijos ir visuomeninės organizacijos, savivaldos organai), per kurias reguliuojami politiniai santykiai visuomenėje, visuma.
Svarbiausia politinėje organizacijoje yra valstybė, pati susidedanti iš daugybės sistemų bei struktūrų. Ji vienintelė, lyginant su kitom politinėm organizacijom, turi teisę leisti įstatymus, kuriais nustato elgesio taisykles, privalomas visiems šalies piliečiams, taip pat turi išimtinę teisę vykdyti vidaus ir užsienio politiką, imti mokesčius ir rinkliavas, yra sukūrusi gausų, specialų, profesionaliai dirbančių valdymo darbą žmonių, aparatą. Savo politines funkcijas valstybė atlieka visose gyvenimo srityse: ekonominėje, socialinių santykių, kultūroje ir kt.
Politinė sąmonė – tai politinio gyvenimo dalyvių žinių, vertinimų, įgūdžių, vaizdinių apie politinę aplinką, politiką ir politinę valdžią visuma. Politinė sąmonė skirstoma į masinę, grupinę ir individualiąją, visos jos turi dvi sudedamąsias dalis – ideologinę (teorinę) ir emocinę – psichologinę (empirinę). Ideologinė dalis – žinios, įsitikinimai, vertybės. Emocinę – psichologinę (empirinę) dalį sudaro orientacijos įsitikinimai, vertybės. Emocinę – psichologinę (empirinę) dalį sudaro orientacijos ir nuostatos dėl politinių institucijų normų, konkrečių politikų, politinių įvykių, kitų politikos objektų. Abi šios politinės sąmonės dalys lemia žmonių politinį elgesį.2
Politinė kultūra yra individų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!