Lietuvoje auginami įvairių rūšių žemės ūkio augalai (javai, ankštiniai augalai, rapsai, linai, cukriniai runkeliai, pašariniai runkeliai, bulvės, daržovės ir kt.). Cukrinių runkelių auginimas Lietuvoje yra viena svarbiausiųjų žemės ūkio šakų. Cukriniai runkeliai – svarbus techninis augalas, žaliava cukraus pramonei. Jų šaknyse yra 18 – 19 % sacharozės, iš kurios gaminamas cukrus, vartojamas maistui, konditerijos, gėrimų, vaisių, uogų konservavimo pramonėje. Nuimant ir perdirbant cukrinius runkelius, gaunami vertingi šalutiniai produktai: lapai, išspaudos ir melasa. Cukrinių runkelių šakniavaisiai, lapai ir fabrikų atliekos yra labai vertingas pašaras gyvuliams. Iš melasos gaminamas spiritas, glicerinas, pašarinės mielės ir kiti produktai.
Cukriniai runkeliai turi ir agrotechninę reikšmę, nes žemė jiems gerai įdirbama, patręšiama organinėmis ir mineralinėmis trąšomis, nupurškiami herbicidais, purenami tarpueiliai, todėl po jų dirvoje lieka mažiau piktžolių. Dėl šių priežasčių cukriniai runkeliai yra geras priešsėlis kitiems žemės ūkio augalams, ypač vasariniams javams.
Cukriniai runkeliai yra vieni iš vėliausiai Lietuvoje pradėtų auginti augalų. Pirmieji pasėti 1912 m.Vilkaviškio apskrityje. 2,2 ha plote buvo prikasta po 26,4 t/ha. Didesni jų plotai atsirado tik nuo 1931 m. čekams pastačius pirmąjį cukraus fabriką Marijampolėje.
Cukriniai runkeliai yra pats reikliausias dirvožemiui augalas. Jie gerai užauga tik derlingose, sukultūrintose ir nusausintose žemėse – daugiausia velėniniuose karbonatiniuose ir glėjiškuose priemoliuose. Tokių dirvų Lietuvoje visiškai pakanka, jos moksliškai ištirtos. Kasmet auginant po 30-32 tūkst. ha įmanoma laikytis sėjomainos, runkeliai į tą patį lauką sugrįžtų po 6-7 metų ir palankiomis gamtinėmis sąlygomis šalies cukrinių runkelių augintojai būtų pajėgūs aprūpinti cukraus pramonę vietine žaliava. Kasmet fabrikams reikia perdirbti apie 900 tūkst. tonų kokybiškų saldžiųjų šaknų.
Pagal paskutinių 20 metų duomenis, vidurio zonos pietiniuose rajonuose užaugdavo cukringesni runkeliai, gauta daugiau cukraus iš ha. Pasvalio ir Joniškėlio bandymų stotyse šaknų cukringumas vidutiniškai siekė 16,7 proc., Dotnuvos ir Sitkūnų (Kauno r.) – 16,8 proc., Rumokų ir Vilkaviškio – 17,4 proc., gauto cukraus kiekio vidurkiai atitinkamai – 6,62, 6,81 ir 7,31 t/ha. Manoma, kad iš...
Šį darbą sudaro 7676 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!