Vilniaus apskrities žemės ūkio bendrovių vasarinių kviečių plotų, derliaus ir derlingumo statistinė apskaita ir analizė

Kaimas ir žemės ūkis šimtmečių kaitoje Lietuvoje buvo ir šiandien yra pirmapradis kultūros šaltinis ir jos išraiška. Tačiau istorija ir geopolitinė padėtis lėmė, kad Lietuvos žemės ūkis negalėjo nuosekliai ir stabiliai plėtotis. Buvę pasiekimai tarpukario metais buvo sugriauti karo ir pokario kolektyvizacijos. Atkūrus Nepriklausomybę, žemės ūkio sektorius labai nukentėjo dėl padarytų klaidų pradedant žemės reformą bei politizuojant daugelį sprendimų, menkai atsižvelgiant į ekonomikos dėsnius. Dėl to buvo prarasta nemažai intelektualinių ir materialinių vertybių, sukauptų pastaraisiais dešimtmečiais. Tai pablogino bendrą kaimo socialinę padėtį.
Daugiau nei pusę Lietuvos teritorijos (3,5 mln. hektarų) sudaro dirbama žemė. Lietuvos kaime gyvena daugiau nei trečdalis šalies gyventojų, o 24 proc. (per 300 tūkstančių žmonių) užimti žemės ūkio veikla. Perdirbamoje žemės ūkio produktų pramonėje dirba 40 tūkst. žmonių. Tuo tarpu Europos Sąjungos šalyse gyvena kaime ir užsiima žemės ūkio veikla vidutiniškai tik apie 5 - 7 proc. šalies gyventojų.
Lietuvos žemės ūkis atlieka labai svarbią ekonominę, socialinę, gamtosauginę bei etnokultūrinę funkciją. Lietuvos žemės ūkis pajėgus aprūpinti šalies gyventojus visais svarbiausiais maisto produktais ir turi potencialių galimybių dalį jų eksportuoti.
Šiame darbe nagrinėjama Vilniaus apskrities žemės ūkio bendrovių vasarinių kviečių plotai, derlius ir derlingumas 1999 - 2003 metais.
Civilizacijos istorija visada glaudžiai siejosi su javų auginimu - vidutinio klimato juostoje daugiausia kviečių ir miežių. Iš javų pirmieji pradėti auginti kviečiai. Seniausios autentiškos jų grūdų liekanos yra iš VII tūkstantmečio prieš mūsų erą; jų rasta buvusioje Tigro ir Eufrato upių slėnio gyvenvietėse. Auginami dviejų tipų kviečiai: žieminiai ir vasariniai. Pirmuosius sėja rudenį tose šalyse, kur žiemos palyginti švelnios. Vasariniai kviečiai auginami ten, kur žiemos šaltos ir žieminėms kviečių veislėms gali pakenkti. Vasariniai sėjami vos išėjus iš dirvos pašalui, pjaunami antrojoje vasaros pusėje, kartu su žieminiais. Žieminiai kviečiai derlingesni už vasarinius , tačiau prastesni jų miltai.
Pagrindiniai vasarinių kviečių pasėlių ploto, derliaus ir derlingumo statistikai keliami uždaviniai yra šie:
• nustatyti pasėlių dydį, jų struktūrą ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!