Automobilių kelių inžinerijos teorija

1. Kelių tiesimo darbų sudėtis. Pagrindiniai darbai: 1. paruošiamieji darbai (pašalinamos viso kliūtys – medžiai, kelmai; pašalinamas dirvožemis; nukeliami statiniai, pastatai iki statybos pradžios; nukeliamos įvairios komunikacijos – ryšiai, elektros perdavimo linijos.); 2. žemės sankasos įrengimas; 3. pagrindo sluoksnių įrengimas; 4. dangos sluoksnių įrengimas; 5. kelio statinių įrengimas. Reikia atlikti papildomus darbus, kurie yra būtini: 1) ženklinti trasą (kelio ašį, kelio juostą); 2) vandens nuleidimas; 3) papildomas pagrindo tankinimas. 2. Žemės sankasa. Stabilios žemės sankasos įrengimo svarba. Žemės sankasos deformacijos. Žemės sankasa – grunto statinys, atliekantis kelio dangos konstrukcijos pagrindo funkcijas, įrengiamas iš supilto arba neišjudinto natūralaus grunto; grunto statinys su nuolaidžiais šlaitais, ant kurio įrengiami kelio elementai. Įrengimui gali būti naudojama: 1. Gruntai; 2. Geosintetiniai gaminiai; 3. Pramoninės gamybos gretutiniai produktai; 4. Antrą ir daugiau kartų naudojamos medžiagos; 5. Lengvosios medžiagos (pemza, putplastis); 6. Rišikliai; 7. Drenavimo, filtravimo, hidroizoliacijos ir kt. medžiagos). Žemės sankasos stabilumo padidinimas: 1) geros granuliometrinės sudėties gruntas; 2) racionalus grunto paskirstymas sankasoje (viršutinėje dalyje – geros granuliometrinės sudėties gruntai); 3) grunto stiprinimas rišamosiomis medžiagomis; 4) žemės sankasos grunto armavimas; 5) apsauga nuo vandens ir šalčio poveikio; 6) tinkamas grunto sutankinimas; 7) žemės sankasos sluoksnių sutankinimo vienodumas. Deformacijos: a- pylimo suslūgimas; b- pylimo, supilto iš įmirkusio grunto, išsiskleidimas; c – pylimo šlaito šliaužimas; d – viso pylimo šliaužimas šlaitu; e – pylimo grimzdimas, suspaudžiant vietovės gruntą; f – pylimo grimzdimas (kartais ir šoninis poslinkis) išspaudžiant vietovės gruntą; g – pylimo slinkimas, vietovės šlaitui šliaužiant žemyn; h – vienarūšio grunto iškasos šlaito šliaužimas; i -iškasos šlaito, slūgsančio ant stiprių uolienų, šliaužimas; j – silpno iškasos grunto išspaudimas, slegiant šlaitų gruntui. 3. Gruntai ir jų klasifikacija. Gruntų naudojimas žemės sankasai. Pagrindinės gruntų savybės ir charakteristikos. Pagal LST 1331: 1) stambiagrūdis gruntas (nejautrus šalčiui) – žvyras, smėlis; 2) įvairiagrūdis gruntas (nuo mažo iki vidutinio jautrumo šalčiui) – dulkingasis žvyras, dulkingasis smėlis, molingasis žvyras, molingasis smėlis; 3) smulkiagrūdis gruntas (labai jautrus šalčiui) – dulkis, molis; 4) organogeninis ir gruntas su organinėmis priemaišomis; 5) organinis gruntas. Klasifikacija pagal požymius: 1. Dalelių dydis: stambios, vidutinės, smulkios frakcijos; 2. Granuliometrinė sudėtis: 1) Stambiagrūdžiai – žvyre dalelių Ø≤2mm yra ≤60%, smėlyje Ø≤2mm >60%; Rūšingumo koef. , čia - skersmuo dalelių, kurių mišinyje yra > 60%. Sanklodos rodiklis Sankloda B – bloga 15 – 30 % 3. Plastinės savybės – nustatomas pagal takumo drėgnį WL, kai gruntas iš plastiškosios būsenos pereina į takią, arba atvirkščiai. Plastiškumas WL L – mažas 50% 4. Jautris šalčiui; 5. Organinės priemaišos – H, F – organinės (išdžiovintos dega), O – su organinėm priemaišom (nedega); 6. Kilmė (susidarymas): H – durpės: N nesusiskaidžiusios, U – susiskaidžiusios; F – po vandeniu nusėdusios medžiagos (dumblas); D – dėl žmogaus veiklos susidariusios (pakitusios). Klasifikacija pagal sunkumą kasant: 1. Lengvai kasami: 1) dirvožemis – viršutinis purusis žemės paviršiaus sluoksnis, susidaręs iš kilminės uolienos veikiant dirvodaros veiksniams (klimatas, vietovės reljefas, augalija ir gyvunija); 2) stambiagrūdžiai gruntai – žvyras ir smėlis; 3) Įvairiagrūdžiai gruntai – žvyras ir smėlis (S, SD, SM, ŽM, ŽD); 4) durpės – mažo drėgnio, kurios kasant nesuyra. 2. Vidutiniškai kasami: 1) smulkiagrūdžiai – dulkis, molis (DL, DV, DR, ML, MV); 2) Įvairiagrūdžiai – smėlis ir žvyras (SDo, SMo, ŽDo, ŽMo); 3) Organiniai – OD, OM, OK, gruntai, kuriuose akmenys (d>63mm) sudaro ≤30% (≤0,01m3). 3. Sunkiai kasami – visi gruntai, kur d>63mm sudaro >30%, birūs ir rišlūs gruntai, kur d>63mm -20oC. 16. Atliktų žemės darbų kokybės kontrolė. Darbų priėmimas. M1, M2, M3 būdai. 1. Tinkamumo nustatymo bandymai – tai tokie bandymai, kuriais pagrindžia-mas medžiagų bei jų mišinių, naudojamų žemės sankasai įrengti, tinkamumas, atitinkantis reikalavimus 2. Savikontrolės bandymai – tai bandymai ir tikrinimai, kuriuos atlieka rangovai, nustatydami, ar medžiagų, jų mišinių, naudojamų žemės sankasai įrengti, ir užbaigtų darbų kokybė atitinka reikalavimus. 3. Kontroliniai bandymai – tai bandymai ir tikrinimai, kuriuos atlieka samdomi techniniai prižiūrėtojai, nustatydami, ar medžiagų, jų mišinių, naudojamų žemės sankasai įrengti, ir užbaigtų darbų kokybė atitinka reikalavimus. Kontrolinių bandymų rezultatai yra darbų priėmimo pagrindas. Neatsižvelgdamas į parinktus savikontrolės metodus, techniniai prižiūrėtojai turi teisę atlikti kontrolinius bandymus savo nuožiūra pasirinktose arba numanomose nekokybiškai įrengtose vietose. Techniniai prižiūrėtojai, atstovaudami Užsakovui, darbus priima pagal sutarties sąlygas. Jeigu nebuvo numatyta kitaip, tai laikomasi šių nurodymų: ne vėliau kaip per 12 darbo dienų po rašytinių rangovų pranešimų apie darbų pabaigas techniniai prižiūrėtojai turi pradėti vykdyti darbų priėmimo procedūrą. Jeigu priimant darbus nustatomi esminiai defektai, priėmimo terminas gali būti pratęs-tas iki defektų pašalinimo. Jeigu sutarties partneriai reikalauja, darbai gali būti priimami, dalyvaujant ekspertams. Tikrinant sutankinimo rodiklį ir deformacijos modulį taikomi metodai: M1 (statistikos metodas), M2 (greitieji matavimo metodai), M3 (darbo metodų kontrolė). Nustatant metodą, ypač atsižvelgiama į žemės sankasos tipą, dydį, reikšmę, naudojamų žemės sankasai gruntų rūšį ir sudėtį, taip pat mechanizmų komplektą bei reikalingą žemės darbų apimtį. Jeigu sankasos gruntų sutankinimo ir deformacijos modulio patikros metodai nenurodyti, tuomet taikomas M3. 1) M1 metodas taikomas tada, kai kontroliuojamas didelis plotas. Kiekvieną kartą tikrinamo ploto dydį reikia suderinti, tačiau kiekvienu atveju turi būti imamas ne trumpesnis kaip 500 m ilgio žemės sankasos ruožas. Tikrinamas plotas turi atitikti zoną, kuriai galioja vienodi reikalavimai, ir kurią galima atskirai nustatyti ir atkurti pagal tas pačias sąlygas, jei reikia pakartoti bandymus.Jeigu šių sąlygų negalima įvykdyti, plotas turi būti padalijamas į daugiau dalių, kurios atitiktų išvardintas sąlygas. Jeigu ploto dalys mažos arba negalima jų aiškiai atskirti, tada turi būti tikrinama pagal M3. Ėminiai bandymams tikrinamame plote paimami atrankos būdu. Imamų ėminių skaičius nustatomas, atsižvelgiant į tikrinamo ploto dydį. Išbandžius ėminius: 1. Apskaičiuojamas rezultatų aritmetinis vidurkis ; 2. Standartinis nuokrypis ; 3. Sutankinimo kokybės rodiklis ; tinkama kai Q≥0,88. 2) Taikant M2 metodą, prie volo įmontuotu matavimo prietaisu iš volo ir gruntų tarpusavio sąveikos apskaičiuojamas matavimo dydis, parodantis gruntų deformacijos modulio ir sutankinimo rodiklio tarpusavio priklausomybę. Šis metodas ypač tinka, kai yra didelis dienos išdirbis ir didelis kiekis vienodos sudėties gruntų rūšių. M2 metodas (greitųjų matavimų) tinka savikontrolei. 3) M3 metodas ypač rekomenduotinas, kai: darbų kiekiai nedideli, žemės sankasos ruožai trumpi arba labai skiriasi gruntų rūšys, didelis statinių skaičius, ankštos darbo zonos. Šis metodas taip pat rekomenduotinas vandens pralaidų tranšėjose bei statinių užpylimo zonose. Turi būti sudaryta darbų technologijos instrukcija, kur nurodoma: 1) gruntų rūšis, 2) tankinimui tinkami mechanizmai, 3) paskleidimo būdas, 4) reikalingas tankinimo mechanizmų važiavimų viena vieta skaičius, 5) kiekvieno pilamo sluoksnio didžiausias storis, 6) leistinas paskleisto grunto drėgnio intervalas. Tam tikrais bandymais turi būti įvertinta sutankinimo kokybė. 17. Gruntų optimalus drėgnis ir maksimalus (Proktoro) tankis. Sutankinimo rodiklis – Dpr=fakt/pr*100, fakt – grunto (faktinio sauso) tankis =/(1+w/100), kur  - drėgno grunto tankis, grunto drėgnis: w=(mdr-ms)/ms*100. 18. Grunto kasimas rengiant žemės sankasą, grunto kasimo darbų klasifikacija. 1) uolienų sprogdinimas; 2) paprastasis grunto kasimas; 3) netinkamo grunto kasimas; 4) neklasifikuoti žemės grunto kasimo darbai. 19. Žemės darbai tiesiant kelius, naudojami mechanizmai, jų parinkimas. 1. Grunto gavyba; 2. Grunto transportavimas į statybos vietą; 3. Grunto lyginimas, paskleidimas ir tankinimas. Mašinų parinkimas: 1) pagrindinės mašinos parinkimas; 2) parenkamos viso pagalbinės mašinos ir mechanizmai, kurios užtikrina darbų įvykdymą ir pagrindinės mašinos darbą, taip pat darbų atlikimą nustatytu laiku. Labiausiai paplitę mechanizmai: vikšriniai traktoriai, ekskavatoriai, kranai, autogreideriai, skreperiai. 20. Bandomasis grunto tankinimas, jo paskirtis. Bandomuoju sutankinimu nustatomi tam tikri gruntų paskleidimo bei sutankinimo darbo metodai (sudaroma darbų technologijos instrukcija). Atskiri bandymai turi būti atliekami apžiūrint nustatytas nekokybiškas žemės sankasos vietas arba vietas, kuriose pakitę gruntų savybės ar jų sudėtis. Minimalus savikontrolės bandymų skaičius Vieta Minimalus bandymų skaičius 1. Viršutinis žemės sankasos sluoksnis 3 bandymai kiekvieniems 4000m2 2. Bet kuris tarpinis supiltinio grunto sluoksnis 3 bandymai kiekvieniems 5000m2 3. Natūralusis gruntas 3 bandymai kiekvieniems 5000m2 4. Statinių užpylimas (iki statinio viršaus) 3 bandymai kiekvieniems 500m2 5. Statinių užpylimas (aukščiau statinio) 3 bandymai pirmajame užpylimo metre 6. Vandens pralaidų tranšėjos 3 bandymai kas 150m kiekvienam gylio metrui 7. Miesto gatvės ir trumpi kelio ruožai Po 1 bandymą kiekvienam 2000m2 plotui (mažiausiai kas 100m) 21. Žemės sankasos įrengimas pelkėse. Pelkės gali būti trijų tipų: a) I tipo – užpildyta pastovios konsistencijos durpėmis, padengta (arba nepadengta) sąnašinio grunto sluoksniu pelkė, turinti kietą mineralinį dugną, b) II tipo – užpildyta nepastovios konsistencijos durpėmis, slūgsančiomis ant sapropelio, mer-gelio ar dumblo sluoksnio pelkė, padengta (arba nepadengta) sąnašinio grunto sluoksniu, c) III tipo – užpildyta skystomis durpėmis su plaukiojančia durpių pluta pelkė. I tipo pelkėse gruntas gali būti pašalinamas mechaniniu, sprogdinimo arba hidrauliniu būdu. Jeigu durpės šalinamos, išstumiant buldozeriu ar iškasant ekskavatoriumi, dirbti rekomenduojama žiemos metu, iš anksto paruošiant grunto gabenimo ir ekskavatoriaus pervažiavimo kelius. II ir III tipo pelkėse pylimai turi būti nusėsdinami ant tvirto pagrindo, išspaudžiant durpes pylimo savuoju svoriu. Kad pylimas greičiau nusėstų, durpės gali būti išpurenamos mechaniniu arba sprogdinimo būdu, taip pat išilgai būsimo pylimo pado iškasamos tranšėjos (durpių talpinimui), supilamas aukštesnis pylimas (perkrovos būdas), daromas poveikis vibracinėmis-smūginėmis arba tik smūginėmis apkrovomis. Sprogdinimo būdą rekomenduojama naudoti visų tipų pelkėse, kurių gylis viršija 4 m.Sprogdinant pylimas nusėsdinamas taip: pirmiausia supilamas pylimas, kuris nuo savojo svorio jau iš dalies pastumia ir suspaudžia durpes, po to sprogdinama ir sprogimo banga papildomai sutankina nušliaužusį pylimo gruntą, suardo durpių paviršių, sudarydama sąlygas toliau šliaužti pylimui, galutinai išstumiant durpes iš po pylimo pado. Kai pylimo pagrinde paliekamos durpės, jos turi būti pakankamai suspaudžiamos, supilant aukštesnį pylimą, t. y. apkraunant laikinąja apkrova. Po to, kai laikinąja apkrova pasiekiamas reikalaujamas pylimo nusėdimas, perteklinis gruntas turi būti panaudojamas pylimo supylimui kitame ruože. Pylimas turi būti pilamas tolygiai visu pločiu. Supilant pylimus pelkėse, tam tikrais atvejais gali būti taikomas specialus supylimo režimas (konsolidacijos metodas). Pagal šį metodą kiekvienas kitas sluoksnis pilamas po to, kai apatinis sluoksnis yra pakankamai deformavęsis ir gali išlaikyti papildomą apkrovą nuo virš jo supilamo grunto. 22. Žemės sankasos apdailos ir šlaitų sutvirtinimo darbai. Pirmiausia reikia sutvarkyti žemės sankasos viršų. Atlikti papildomą išilginio profilio niveliaciją. Naudojamasi reperiais, kurie yra pastatyti projektavimo metu ir papildomai (laikini). Kai daroma apdaila paprastai grunto perteklius patenka ant šlaitų. Šlaitai profiliuojami ekskavatoriais, autogreideriais, kartais buldozeriais. Geriausia būtų, kad šlaituose nereikėtų papildomai pilti grunto. Jokiu būdu negalima sunaikinti žemės sankasos apačios. Taip pat turi būti apdailinti ir profiliuojami iškasų šlaitai. Toliau lieka vandens nuleidimo griovių tvarkymas. Vanduo neturi patekti po kelio dangos konstrukcija. Vandens nuleidimo griovius taip pat reikia tankinti. Atliekant žemės sankasos paruošimo kelio dangos įrengimui darbus, šlaitai turi būti dar ir sutvirtinami, kad deformacijos modulis atitiktų normas. Kartais tenka naudoti kelis šlaitų tvirtinimo metodus vienam defektui. Yra 3 metodų grupės: 1) biologinės sutvirtinimo priemonės, kurios apsaugo šlaitus nuo erozijos mažų nuošlaičių rajonuose. Paprastai naudojamos, kur yra geros gruntinės klimato sąlygos. Yra sudaroma velėna (natūrali ar dirbtinė), gali būti sodinami krūmai ar medžiai; 2) apsauginės ir izoliacinės konstrukcijos, kurių paskirtis yra priimti ir sugerti šilumą, arba izoliuoti šlaitų paviršinius sluoksnius nuo kritulių, o taip pat leisti apatinius vandenis; 3) nešančios konstrukcijos – tai šlyties poveikio kompensacija. Tai konstrukcijos, kurios apsaugo šlaitus potvynio metu ir nuo paviršinio vandens. Metodų pasirinkimas priklauso nuo klimatinių sąlygų. Lietuvoje pagrindinis sutvirtinimo metodas yra biologinis. Tai vienas iš seniausių kovos su erozija šlaitų sutvirtinimo metodas. Reikalaujama, kad efektas būtų greitas (apie pusę metų). Kad augalai augtų, reikia apie 10cm dirvožemio, pasėti žolę, drėgmės ir trąšų. Žolė turi būti sėjama mechanizuotai – hidrosėjamos, kai sėklos, trąšos ir tam tikros organinės medžiagos paskleidžiamos vienu metu. Organinė medžiaga – tai nesmulkinti šiaudai ir kt. 23. Dangos pagrindo sluoksniai iš biriųjų medžiagų. Sluoksnių rūšys: 1. Apsauginis šalčiui atsparus - įrengti gali būti vartojami šių grupių gruntai arba gamtinių mineralinių medžiagų mišiniai: 1) žvyras ŽB, ŽP ir ŽG grupių bei jo ir smėlio mišiniai; 2) smėlis SB, SG ir SP grupių bei jo ir žvyro mišiniai. 3) ŽD, ŽM, SD, SM grupių gruntai kai jie priskiriami F1 jautrio šalčiui klasei patikrinus jų tinkamumą. Vietinės reikšmės keliuose apsauginiam šalčiui atspariam sluoksniui galima vartoti smėlį SB, SG arba SP grupių gruntus. Kai apsauginio šalčiui atsparaus sluoksnio reikalaujamas storis pasiekiamas, rengiant atskirais sluoksniais, tai kiekvieno sutankinto sluoksnio mažiausias storis ,atsižvelgiant į mineraliniuose mišiniuose esančių stambiausių grūdelių dydį, turi būti ne mažesnis kaip: a) 12 cm, kai stambiausi grūdeliai – 32 mm ; b) 15 cm, kai stambiausi grūdeliai – 45 mm ; c) 18 cm, kai stambiausi grūdeliai – 56 mm ; d) 20 cm, kai stambiausi grūdeliai – 63 mm . Vartojant gruntų arba gamtinių mineralinių medžiagų mišinius, kuriuose stambiausi grūdeliai yra iki 22 mm, dviračių ir pėsčiųjų takams tiesti, sutankinto kiekvieno sluoksnio storis turi būti ne mažesnis kaip 10 cm. Dpr=100%, Ev2=120MPa. 2. Žvyro pagrindo sluoksniai; Būna virš apsauginio šalčiui atsparaus sl, naudojamas neaukštos kategorijos keliuose. Pagrindinis reikalavimas – granuliometrinė sudėtis. Naudojamos medžiagos: žvyro mišiniai; gali būti įterpta skaldytų medžiagų (≤50%). Kiekvieno sutankinto sluoksnio (-ių) mažiausias storis , atsižvelgiant į mineralinių medžiagų mišinyje esančių stambiausių grūdelių dydį turi būti ne mažesnis kaip: a)12 cm – esant 0/32 mišiniui; b)15 cm – esant 0/45 mišiniui; c)18 cm – esant 0/56 mišiniui. Dpr=103%, Ev2=120, 150, 180MPa. 3. Skaldos pagrindo sluoksniai. Skaldos pagrindo sluoksniai gali būti rengiami iš skaldos, skaldelės ir smėlio, tik skaldelės ir smėlio mišinių, taip pat supilant sluoksnį iš nustatyto stambumo plačiosios frakcijos skaldos ir pleištavimui skirtos skaldelės, jei reikia, skaldelės ir smėlio mišinio. Skaldos pagrindo sluoksniams įrengti vartojami šie skaldos ir smėlio mišiniai, šios skaldos frakcijos: 1) rengiant iš mišinių: – plačiųjų frakcijų skaldelės ir smėlio mišiniai 0/32, – plačiųjų frakcijų skaldos, skaldelės ir smėlio mišiniai 0/45 ar 0/56; 2) rengiant pleištavimo būdu: – plačiųjų frakcijų skalda 32/56, 16/56, 16/63 ir kt., – plačiųjų frakcijų skaldelė 5/11, 5/22, 11/32 ir kt., – skaldelės ir smėlio mišiniai 0/11, 0/22. Kiekvieno sutankinto sluoksnio (-ių) mažiausias storis , atsižvelgiant į mineralinių medžiagų mišinyje esančių stambiausių grūdelių dydį turi būti ne mažesnis kaip: a)12 cm – esant 0/32 mišiniui; b)15 cm – esant 0/45 mišiniui; c)18 cm – esant 0/56 mišiniui. 24. Apsauginio, šalčiui atsparaus sluoksnio įrengimas. Reikalavimai medžiagoms. 1. AM ir I kategorijos keliuose filtracijos koeficientas turi būti K10 ≥ 3,0 m/parą; II–IV kategorijos keliuose – K10 ≥ 2,0 m/parą; kitų kategorijų ir vietinės reikšmės keliuose K10 ≥ 1,0 m/parą. 2. Turi būti tokios struktūros ir taip klojamas, kad eksploatacijos metu apsaugotų dangos konstrukciją nuo iškylų šalčių metu. 3. Apsauginio šalčiui atsparaus sluoksnio storis gali būti sumažintas kelkraščio ribose, tačiau neturi būti kliudoma laisvai ištekėti vandeniui. 4. Turi būti įrengtas taip, kad jo laikomoji galia bei deformacinės savybės, kiek įmanoma, būtų tolygesnės. Dėl šios priežasties grunto arba gamtinių medžiagų mišinys turi būti taip pakraunamas, iškraunamas ir klojamas, kad neišsiskirstytų atskiromis frakcijomis. Įrengiant sluoksnį, gruntų arba gamtinių mineralinių medžiagų mišinys turi būti optimaliojo drėgnio Wopt, kad būtų sutankinamas kuo mažesnėmis sąnaudomis. Jeigu drėgnis yra mažesnis nei leidžia neigiamas nuokrypis nuo Wopt, sluoksnio medžiagos turi būti drėkinamos. 5. Kai žemės sankasos viršaus deformacijos modulio vertė turi būti EV2 ≥ 45 MPa, tai apsauginio šalčiui atsparaus sluoksnio deformacijos modulio vertės, atsižvelgiant į dangų konstrukcijų klasę, turi būti ne mažesnės kaip: 1) SV klasės dangų konstrukcijoms – 120 MPa. Jei ši reikalaujama apsauginio šalčiui atsparaus sluoksnio deformacijos modulio vertė gali būti pasiekta vėliau, tankinant kitą pagrindo sluoksnį, techniniame projekte gali būti numatyta EV2 ≥ 100 MPa; 2) I–III klasės dangų konstrukcijoms – 100 MPa. Kai žemės sankasos viršaus deformacijos modulis nereglamentuojamas (IV–V klasių dangų konstrukcijoms), tai apsauginio šalčiui atsparaus sluoksnio deformacijos modulis EV2 ≥ 80MPa. 6. Apsauginio šalčiui atsparaus sluoksnio aukščiai neturi nukrypti nuo projektinių daugiau kaip ± 5 cm; skersiniai nuolydžiai – daugiau kaip ± 0,5 %; sluoksnio plotis – daugiau kaip ± 10 cm. 7. Atskirų sluoksnių paviršiai turi turėti vienodas savybes bei vandens nutekėjimui pakankamą nuolydį. 8. Jeigu apsauginiu šalčiui atspariu sluoksniu bus važinėjama arba jis pasiliks per žiemą neužklotas kitu sluoksniu, tai prireikus turi būti taikomos papildomos priežiūros priemonės. 25. Pagrindo sluoksnių iš skaldos ir žvyro įrengimas. Reikalavimai medžiagoms ir pagrindo sluoksnių kokybei. Sluoksnių įrengimas permaišant kelyje (pleištavimas). Žvyro pagrindo sluoksnius sudaro žvyro ir smėlio mišiniai. 1. Jeigu nepasiekiama reikalaujama deformacijos modulio EV2 vertė, pridedama skaldytų mineralinių medžiagų. 2. Vartojamų žvyro ir smėlio mišinių granuliometrinių sudėčių kreivės turi tilpti grafikų ribose. Mineralinių medžiagų mišiniai, paklojus sluoksnį, taip pat turi atitikti granuliometrinės sudėties reikalavimus. 3. Žvyro pagrindo sluoksnis turi būti įrengiamas taip, kad jo laikomoji galia ir deformacinės savybės, kiek galima, būtų vienodesnės. 4. Įrengiant sluoksnį, skleidžiamas mišinys turi būti optimaliojo drėgnio Wopt, kad su mažiausiomis sąnaudomis būtų galima jį sutankinti. Jeigu drėgnis yra mažesnis nei leidžia neigiamas nuokrypis nuo optimaliojo drėgnio Wopt, sluoksnio medžiagos turi būti drėkinamos. 5. Žvyro pagrindus galima rengti keliais sluoksniais, atsižvelgiant į mažiausią klojamo sluoksnio storį, nuo kurio priklauso klojimo ir tankinimo mechanizmų panaudojimas. 6. Žvyro pagrindo sluoksniai turi būti įrengti, išlaikant reikalaujamus geometrinius parametrus, mišinių granuliometrinę sudėtį, sutankinimo rodiklio bei deformacijos modulio reikalavimus. Įrengtų žvyro pagrindo sluoksnių sutankinimo rodiklio Dpr ir deformacijos modulio EV2 vertės turi atitikti reikalaujamas. Žvyro pagrindo sluoksnio sutankinimo rodiklis Dpr turi būti ne mažesnis kaip 103 %. Gyvenamose vietovėse, kur pagrindo sluoksnio įrengimui trukdo šuliniai arba kitos komunikacijos, gali būti numatytas sutankinimo rodiklis Dpr = 100 %. Deformacijos modulių EV2 / EV1 ≤ 2,2, jei numatytas Dpr≥103%. Jeigu numatytas Dpr

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!