Dažniausiai klaidingai vartojami linksniai

Lietuvių kalbos daiktavardžiai, būdvardžiai, įvardžiai, skaitvardžiai, dalyviai turi tam tikrų linksnių su specialiomis galūnėmis. Tie linksniai yra susidarę žiloje senovėje: daiktavardžiai turi septynis linksnius, kitos kalbos dalys – šešis. Tačiau jeigu suskaičiuotume linksnių reikšmes, tada jų susidarytų keliasdešimt. Tai kalbą labai praturtina. Visi mokame linksnių pavadinimus, sukurtus didžiojio kalbininko J. Jablonskio, taip pat klausimus į kuriuos jais atsakome.
Linksnio vartojimas yra linksnio sakymas žodžių junginyje ar sakinyje ir suteikimas linksniui tam tikros reikšmės. Linksnių formas, jų normiškumą tyrinėja gramatikos šaka, kuri vadinasi morfologija. Linksnio tikroji reikšmė paaiškėja sakinyje ar bent reikšmingų žodžių junginyje. Kadangi čia susiduriame nebe su žodžiu bei jo forma, o su žodžių junginiu ir sakiniu, tai linksnių (žinoma, ir prielinksnių konstrukcijų) vartojimas yra jau nebe morfologijos, o antrosios gramatikos šakos – sintaksės – sritis. Pavyzdžiui, sakome galininką rašyk nulį, bet po neigiamojo galininko veiksmažodžio – kilmininką nerašyk nulio, o nerašyk nulį būtų klaida.
Linksnių vartojimo klausimai daug keblesni negu linksnių formos klausimai. Ne visada linksnio reikšmę įmanoma tiksliai nusakyti. Vienos jų gana ryškios, kitos – labai priklauso nuo greta esančių žodžių.
Linksnių vartojimo klaidos:
Lietuvių kalbos linksnio vartojimo klaida yra suteikimas sakinyje kuriam nors lietuvių kalbos linksniui nebūdingos ar visai svetimos reikšmės. Taip, pavyzdžiui, atsitinka, kai sakome netaisyklingą būvio įnagininką: mes esam lietuviais (= mes esam lietuviai) .
Mažesnės linksnių vartojimo klaidos, kartais ir klaidomis nelaikytinos, yra tos, kurios į bendrinę kalbą skverbiasi iš tarmių. Jų labiau vengiama jeigu, tai retos tarmybės, pavyzdžiui: atėjo vaiką (= vaiku) vedinas.
Netinkama reikšme pavartotas linksnis taisomas įvairiai. Dažnai užtenka vieną linksnį pakeisti kitu.
Vardininkas:
Vardininkas savarankiškiausias lietuvių kalbos linksnis. Jis paprastai nepriklauso nuo veiksmažodžių ar kitų žodžių, kaip visi kiti linksniai. Kadangi jis dažniausiai įvardija daiktą ar asmenį, t.y. pasako vardą to, apie ką sakinyje šnekama, tai ir vadinamas vardininku.
Vardininkas nevartojamas
Pavyzdžiai
Neapibrėžtam daiktų kiekiui ar daikto daliai reikšti (vietoj dalies kilmininko) su veiksma-
žodžiais: (atsi)rasti(s)
Mieste atsirado valkataujantys šunys (= valkataujančių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!