Didieji Lietuvos kalbininkai

SAVARANKIŠKAS DARBAS NR.1.
Išvados …………………………………………………………………
19
Naudotos literatūros sąrašas ……………………………………………
20
Įvadas
(trumpas supažindinimas su kalbotyros istorija)
Moksliškai lietuvių kalbą tirti iš esmės pradėta nuo XIX a. vidurio. Iki tol tebuvo tenkinamasi vien svarbiausių lietuvių kalbos duomenų kaupimu, bandoma aprašyti jos gramatinę struktūrą, suregistruoti raštuose dažniausiai vartojamus žodžius. Rimčiau kalba dar nebuvo tuomet tiriama.
XIX a. pradžioje pasaulinėje kalbotyroje įvyko didelis perversmas, kuris turėjo lemiamos reikšmės lietuvių kalbos tyrimui. Tą perversmą sukėlė lyginamosios istorinės kalbotyros atsiradimas.
Pagaliau bene didžiausias kalbotyros atradimas buvo įrodymas, jog indoeuropiečių kalbų kilmė yra bendra. Tai įrodė žymiausi to meto pasaulio kalbininkai: Francas Bopas, Rasmus Raskas ir kiti. Buvo atrasti būdai, kaip, lyginant įvairių giminiškų kalbų garsus ir formas, galima atstatyti tuos pirmykščius garsus ir formas, iš kurių dabartiniai yra išsirutulioję. Buvo pradėta suprasti, kurie kalbos reiškiniai yra paveldėti iš senų senovės ir kurie tėra tik šių laikų padarinys. Imta domėtis kalbų raida, stengtasi atskleisti jų istoriją. Ypač daug dėmesio skirta indoeuropiečių prokalbės rekonstravimui bei jos palaikų dabartinėje kalboje surankiojimui.
Nustatyta, kad iš visų gyvųjų indoeuropiečių kalbų daugiausia senosios prokalbės yra išlaikiusi lietuvių kalba. Mūsų kalbai pasaulio kalbininkai suteikė gražų titulą – archajiškiausioji iš gyvųjų indoeuropiečių šeimos kalbų, vadino ją muziejumi po atviru dangumi. Imta nepaprastai ja domėtis, ji buvo gretinama su pačiais seniausiais indoeuropiečių rašytiniais paminklais (senovės graikų, lotynų, sanskrito ir kt.).
Geriau pažinti lietuvių kalbą iš tuomet turėtų kelių pasenusių gramatikų ir žodynų buvo neįmanoma. Reikėjo nedelsiant pradėti tirti pačią gyvąją kalbą ir tai daryti buvo pradėta. Todėl šiame darbe norėčiau trumpai apžvelgti tuos asmenis, kurie bene daugiausiai nusipelnė tyriant lietuvių kalbą, kurių veikalais remiasi net ir dabartiniai lietuvių kalbos tyrinėtojai bei kalbininkai, kurie paliko giliausią ir neištrypiamiausią pėdsaką mūsų lietuvių kalbos tyrinėjimų istorijoje.
1. Fridrichas Kuršaitis
(1806 – 1884)
Fridrichas Kuršaitis – vienas žymiausių lietuvių kalbos tyrėjų, įėjęs ne tik į mūsų, bet ir apskritai indoeuropiečių kalbotyros istoriją, savo lituanistinę veiklą pradėjęs Karaliaučiuje, tada, kai Lietuvą labiausiai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!