Linksnių, prielinksnių, padalyvių, pusdalyvių, dalyvių vartojimas

Jau pirmųjų kalbos tyrėjų suvokta, kad linksnio ir prielinksnio vartojimas sakinyje yra sintaksės objektas. Linksnio ir prielinksnio konstrukcijas reikia nagrinėti kartu, nes abu dalykai yra neatsiejami.
1653 m. pirmojoje spausdintoje lietuvių klabos gramatikoje, kurios autorius yra Danielius Kleinas, buvo įdėtas sintaksės skyrelis. Jame esama taiklių pastebėjimų apie linksnių ir prielinksnių vartoseną. Pasak kalbininko J. Šukio, šioje gramatikoje vis dėlto aprašymai nėra išsamūs. Kitose, jau XX a. pradžioje pasirodžiusiose lietuvių kalbos gramatikose atsiranda daugiau ar mažiau pastabų apie linksnių ir prielinksninių konstrukcijų vartojimą. Tačiau pirmasis iš lietuvių kalbininkų šiuos dalykus sintaksės požiūriu gana išsamiai aprašė Jonas Jablonskis 1928 m. išleistame veikale Linksniai ir prielinksniai. Labai padėjo jo praktinė veikla: kalbiniai taisymai, įvairių leidinių kalbos recenzavimas. Po J. Jablonskio mirties visą darbą tęsė Juozas Balčikonis.
Per 50 sovietmečio metų sintaksės srityje pradėjo dirbti kelios kartos kalbininkų, kurie gilinosi į norminį lietuvių klabos linksnių ir prielinksnių vartojimą, taisė didžiąsias klaidas.
Atskirų straipsnių iki šių dienų yra rašę nemaža lietuvių kalbininkų, iš jų kiek dažniau V. Ambrazas, J. Klimavičius, P. Kniūkšta, V. Labutis, R. Misiūnaitė, A. Paulauskienė, N. Sližienė, K. Alvydas, A. Valeckienė ir kiti.
Šiame referate bus nagrinėjamos sintaksės klaidos. Pradedama nuo linksnių vartojimo – tai yra jų sakymas žodžių junginyje bei sakinyje ir suteikimas jiems tam tikros reikšmės.
Antrąją referato dalį sudaro prielinksnių vartojimas. Linksniai ir prielinksniai papildo vienas kitą ir pakeičia linksnio reikšmę, parodo santykį su kokiu kitu sakinio žodžiu. Prielinksnis kartu su linksniu sudaro prielinksninę konstrukciją, kuri beveik visada reiškia ką kita negu grynas linksnis.
Trečiojoje dalyje rašoma apie neasmenuojamųjų veiksmažodžio formų – padalyvių, pusdalyvių, dalyvių – vartojimą. O pabaigoje aprašomas sudėtinių sakinių vartojimas, t. y. vartojimo klaidos šalutiniuose sakiniuose.
Linksnių, prielinksnių, bendraties, dalyvio ir pan. vartosena trumpai aprašyta Kalbos praktikos patarimuose (1985), Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje (1997). Atskiromis temomis yra specialių knygų, pavyzdžiui, Jono Šukio Linksnių ir prielinksnių vartojimas (1984) ir Lietuvių kalbos linksniai ir prielinksniai:...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!