Racionalizmo ir empirizmo priešprieša

Pažinimo teorija (gnoseologija) yra santykinai atskira filosofinių apmąstymų sritis, siekianti analizuoti ir vertinti tikrovės pažinimo procesus. Į pažinimo teoriją įeina visuomeninių, istorinių, psichinių pažintinės veiklos sąlygų, pažinimo šaltinių ir ribų, prigimties, subjekto, objekto, jų santykio, metodų, tiesos, rezultatų, ir pan. problematika.
Žmonių veikla susidaro iš daugelio įvairiausių darbų. Kiekvienas darbas pateikia tam tikrą informaciją apie pasaulį ir žmones. Be tokios veiklos mes nieko negalėtume pasakyti apie tikrovę. Šia prasme visa žmonių veikla turi pažintinį pobūdį. Tačiau pažintinė veikla yra savita, atliekanti įvairias specifines pažintines procedūras skirtingose tikrovės srityse.
Pažinimas yra visuomeninis-istorinis ir individualus žinių apie tikrovę gavimo procesas ir jo rezultatas.
Pažinimas - tai esminių (pagrindinių) daikto ar reiškinio savybių bei jų ryšių sklaida.
Žmonių pažintinę veiklą sudaro įvairūs pažintiniai aktai (stebėjimai, bandymai, eksperimentai, teorinė veikla ir pan.) ir jų rezultatai teiginių, teorijų, kuriose pasakoma kažkas apie konkretų tikrovės fragmentą, pavidale. Tai vieningas procesas, kuris prasideda žmogaus nukreiptais pažintiniais aktais į kokį nors objektą ir baigiasi gautų rezultatų formulavimu.
• šaltinis, peržengiantis protinio tyrimo sferą.
Ta kryptis, kurio atstovai teigia, kad pažinimo šaltinis yra patyrimas vadinama empirizmu (gr. empeiria - patyrimas).
Ta kryptis, kurios atstovai teigia, kad pažinimo šaltinis yra protas vadinama racionalizmu (lot. ratio - protas).
Požiūris, kuris pripažįsta be patyrimo, proto ir kitus pažinimo šaltinius (mistines būsenas, intuiciją ir pan.), kvestionuoja protinio pažinimo reikšmę pažinime vadinamas iracionalizmu (lot. irrationalis - neprotingas). Tai - filosofinė doktrina, apribojanti proto pažintines galimybes, iškelianti intuiciją, instinktą, tikėjimą, kaip ypatingą neracionalaus pažinimo atmainą.
Taigi empirizmas ir racionalizmas, kuriuos nagrinėsiu šiame darbe, yra žmogiškojo pažinimo šaltiniai.
Empirizmo filosofijos sekėjų buvo jau Antikoje (Kratilas, Sokrato mokinys Aristipas). Viduramžiais empirizmo idėjas skleidė Joanas Roscelinas. Tačiau tikrasis empirizmo filosofijos pradininkas yra anglų mąstytojas F. Baconas. Jo mokslą tęsė Thomas Hobbesas, Davidas Hume‘as, XX a. – Ludwigas Wittengsteinas, Rudolfas Carnapas.
Racionalizmas išplito beveik tuo pačiu metu kaip ir empirizmas. Jo pradininku bei pagrindėju laikomas Rene Descartas. Vėliau racionalizmo idėjas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!