Šviečiamoji filosofija

Socialinės Švietimo epochos idėjos pirmiausia susiformavo Prancūzijoje, vėliau išplito po visą Europą, įgydamos tam tikro savitumo Vokietijoje. Švietėjai nesiekė suformuluoti dėsnių, kurie viską paaiškintų ir būtų kelrodžiu žmonėms praktinėje veikloje. Jie sprendė tas problemas, kurias diktavo gyvenimas.
Šviečiamoji filosofija visapusiškai aptarė valstybę, jos socialines funkcijas, žmonių tarpusavio santykius, ekonominę padėtį, pagrindė pažangos neišvengiamumą.
Švietėjų socialinės pažiūros nebuvo vienalytės. Prancūzijos buržuazinės revoliucijos išvakarėse jos diferencijavosi, išsikristalizavo skirtingos politinės platformos. Revoliucijos lyderiai rėmėsi ir įvairiomis švietėjų teorijomis: žirondistais-materialistais P.A. Holbachu, A.K.Helvecijum; jakobinai-Ž. Meljė, Š.L.Monteskjė, Ž.Ž.Ruso. Nieko nuostabaus, kad jakobinų priešai buvo artimi materializmui,o patys jakobinai socialines problemas aiškino idealistiškai. Materialistai į istorinius įvykius žiūrėjo deterministiškai: istorijos vyksmas esąs pačios gamtos sąlygotas-visi įvykiai dėsningi, neišvengiami.P.A.Holbachas,D.Didro dėjo viltis į apsišvietusius monarchus, tuo tarpu idealistinės pakraipos mąstytojai(Ž.Ž.Ruso ir kt.)-į visuotinį žmonių aktyvumą, kuris priklauso nuo jų sąmoningumo, o sąmonė gali būti sužadinama. Dėl to žirondistai, bijodami revoliucijos radikalumo, labiau rėmėsi nuosaikesnėmis pažiūromis, pripažįstančiomis visuotinį dėsningumą.apsišvietusio monarcho koncepcija buvo nesvetima daugeliui švietėjų, tarp ir radikaliojo sparno atstovams Ž.Ž.Ruso ir Š.L.Montekjė, nors visi jie labiau vertino respubliką. Dažnai Š.L.Monteskjė,Ž.Ž. Ruso, P.A.Holbacho, A.K.Helvecijaus skaitytojai darė žymiai radikalesnes išvadas negu patys autoriai.
Ryškiausi socialinės šviečiamosios filosofijos tarpsnis-Š.L.Montekjė, Ž.Ž.Ruso, Ž.A.de Kondorsė ir G.B. de Mabli kūryba. Joje išryškėjo pagrindinės socialinės idėjos, palikusios gilius pėdsakus žmonijos minties istorijoje. Prancūzų socialinė šviečiamoji filosofija skiriasi nuo vokiečių socialinės filosofijos didesniu domėjimusi žmogaus socialiniais santykiais su išoriniu pasauliu;vokiečių filosofai labiau linko į abstraktesnę vidinių paskatų analizę. Prancūzų švietėjai aktyviai dalyvavo visuomeniniame gyvenime, o kilus revoliucijai, tapo aktyviais jos dalyviais. Kitokiu keliu pasuko vokiečių švietėjai:jie visą savo energiją nukreipė į bendrosios kultūros formavimą, žmonijos auklėjimą, jos sąmoningumo ugdymą.
apribojo atskirų feodalų savivalę. Netrukus pasidarė aišku, kad apsoliutinėje monarchijoje visų žmonių egzistavimas priklauso nuo monarcho užgaidų, todėl jie niekada nesijaučia saugūs. Ypač brutualiai su savo pavaldiniais elgėsi XVIIIa. Prancūzijos valdovai. Absoliutizmas nepatenkino besiformuojančios buržuazijos.
6iose diskusijose ir formavosi socialinė filosofija, kurios...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!