Turboreaktyvinio variklio sukūrimas

Nuo neatmenamų laikų Kinijoje buvo naudojamos fejerverkų raketos, kurios iškeldavo užtaisą į viršų. Tuo tarpu pirmieji skraidančiųjų aparatų su reaktyvine trauka projektai minimi tik 1835 metais. Tai buvo G.Rebensteino ir F.Mattiso projektai, kurie buvo išspausdinti ne tik vienu metu, bet ir tame pačiame mieste – Niurnberge. Šie ir vėlesni projektai yra įdomūs savo istorine reikšme, tačiau techniškai jie nebuvo perspektyvūs, nes siūlomų variklių galia buvo nepakankama arba veikimas pernelyg trumpas. Kieto kuro varikliai, kurie galėjo trumpam išvystyti didesnę trauką, pradėti taikyti tik po Pirmojo pasaulinio karo kaip papildomos priemonės lėktuvo įsibėgėjimui palengvinti ir buvo vadinamos greitintuvais.
1923 metais JAV Nacionalinis standartų biuras sudarė sutartį su NACA (National Advisory Committee for Aeronautics – Nacionalinis patariamasis komitetas aeronautikai, dabartinės aeronautikos agentūros NASA pirmtakas) dėl rimtų reaktyvinės traukos tyrimų ir galimybės pritaikyti tų tyrimų rezultatus. Edgaras Buckinghamas ataskaitoje "Reaktyvinė trauka aeronautikoje", kuri buvo paskelbta kaip NACA "159 techninis raportas", priėjo pesimistinių išvadų. Anot jo, reaktyvinio variklio kuro sąnaudos yra keturis kartus didesnės, nei vidaus degimo variklių su sraigtais, reaktyviniai varikliai sunkesni ir sudėtingesni už vidaus degimo. Šios išvados iš esmės buvo teisingos, nes tyrimai atlikti tik greičiams iki 250 mylių per valandą. Tačiau didesnių greičių tyrimuose rezultatai būtų kitokie. Todėl JAV nieko nenustebino, kai 1938 metais Nacionalinė mokslų akademija pateikė taip pat negatyvią išvadą dėl reaktyvinės traukos naudojimo aeronautikoje.
Priešingos nuomonės laikėsi Karališkose oro pajėgose (RAF) tarnavęs karininkas Frankas Whittle’as, kuris 1929 metais Anglijoje, Viteringe baigė Centrinės skraidymų mokyklos instruktorių kursus. Prieš metus, mokydamasis Krenvelo RAF techniniame koledže, jis parašė darbą "Lėktuvų kūrimo ateityje kryptys". Šiame darbe jis analizavo dvi lėktuvų varomųjų sistemų vystymosi kryptis – raketinį variklį ir dujų turbinos sukamo propelerio variklį. Mokydamasis Centrinėje skraidymų mokykloje, dujų turbinos sukamo propelerio varomąją sistemą F.Whittle’as pakrikštijo turboreaktyviniu varikliu. Variklio brėžiniai padarė įspūdį F.Whittle’o vadovybei, kuri nukreipė F.Whittle’ą į Oro ministeriją. Tačiau ministerijoje laikytasi nuomonės, kad...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!