XIX a. – tai vienas ryškiausių filosofinių sistemų laikotarpis. Gilindamiesi į to laikotarpio filosofinę panoramą, susiduriame su vardų bei krypčių gausa. Šiame darbe norėtųsi trumpai paminėti originaliausias ir tam laikotarpiui būdingiausias filosofines doktrinas, pagrindinius jų teiginius, žymiausių kūrėjų vardus bei jų vietą filosofijos istorijoje.
Plačiau pabandžiau panagrinėti anglų filosofo Johnas Stuartas Millio (1773-1836) mintis, jo požiūrį į žmogų ir į visuomenę, išdėstytą jo veikale „Apie laisvę“ (On Liberty).
Tipiškiausia, būdingiausia XIX a. filosofija dažniausiai laikoma vokiečių filosofija, vadinamasis „vokiečių idealizmas“. (Tatarkiewicz, 2002). Iš visų idealistinių sistemų labiausiai užbaigta buvo Hegelio sistema. Hegelis (1770-1830) buvo paskutinis iš didžiųjų vokiečių idealistų. Tiesioginę įtaką jam padarė Schelingas; svarbiausi jo filosofijos aspektai – pati idealistinė nuostata ir dialektinis metodas – buvo to sąjūdžio iniciatoriaus Fichte‘s idėjų plėtotė. Svarbiausi Hegelio filosofijos teiginiai: mintis yra pirminė, o daiktai yra jos kūriniai; būtis, kaip ir mintis, yra loginės prigimties, būties dėmuo yra tas pats kaip ir loginės minties dėmuo – sąvoka; akcentuojama būties vienovė: tik kaip vienovė ji yra absoliutas. Ir tik kaip vienovei jai tinka teiginys, kad būtis yra racionali, logiška. Atskiri faktai, kuriuos empiristai laiko būtimi. Nėra racionalūs ir pagaliau nėra būtis. Kadangi būties prigimtis yra loginė, tai jos vystymasis pavaldus logikos dėsniams. Kiekviena jos būsena logiškai atsiranda iš ankstesnės; o kas atsiranda logiškai, tas yra būtina. O kas yra būtina, tas atitinka protą. Dėl to visa tikrovė pagal Hegelį yra protinga. Dvasios pasaulį Hegelis laikė aukštesniu už gamtą.
Pagrindiniu logikos dėsniu Hegelis laikė dialektikos dėsnį: kiekvieną teisingą teiginį atitinka ne mažiau teisingas neiginys, kiekvieną tezę – antitezė, iš kurių atsiranda sintezė. Vos tik mėginame kokį nors sprendinį pritaikyti būčiai kaip visumai, pasirodo, kad šis sprendinys jos neatitinka ir kad jį reikia paneigti. Todėl joks teiginys nėra visiškai teisingas. Hegelis, įsitikinęs minties ir būties tapatybe, dialektikos dėsnį padarė visuotiniu būties dėsniu. Ėjimo nuo tezės prie antitezės procesas Hegeliui...
Šį darbą sudaro 3457 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!