Firmos pusiausvyra monopolinėje rinkoje

 5 tema. FIRMOS PUSIAUSVYRA MONOPOLINĖJE RINKOJE Monopolinės rinkos funkcionavimo sąlygos Tobulosios konkurencijos rinkos modelio pagrindinis bruožas - daug smulkių firmų, iš kurių nė viena įtakos kainai neturi. Šioje temoje analizuosime priešingą situaciją, kuomet šakoje yra tik viena firma – monopolija. Kai rinkoje yra tik viena firma, ji turi įtakos rinkos kainai, gali pasirinkti kainą ir gaminamos produkcijos kiekį, kurie maksimizuos jos pelną. Tačiau iš tikro monopolija negali pasirinkti kainos ir gaminamos produkcijos kiekio visiškai laisvai: ji parduos tik tiek produkcijos, kokia bus paklausa. Jeigu monopolija nustatys aukštą kainą, ji galės parduoti tik nedidelį produkcijos kiekį. Paklausa, kurią sąlygoja vartotojo elgsena, nulems monopolisto pasirenkamą kainą ir produkcijos kiekį. Gali būti, jog monopolistas pasirenka kainą, po to vartotojai nustato, kiek jie norėtų produkcijos šia kaina pirkti; arba monopolistas pasirenka gaminamą produkcijos kiekį, po to vartotojai nusprendžia, kiek gali mokėti už šį kiekį. Pirmoji sąlyga natūralesnė, bet antroji labiau tinka analizei. Iš tikrųjų abi sąlygos tolygios, kai analizė teisinga. Monopolijai būdinga pasiūlos koncentracija vienose rankose. Šios temos tikslas – suprasti, kaip monopolija pasirenka parduodamos produkcijos kiekį ir kainą, o juos nustačius palyginti su tobulosios konkurencijos kaina ir gaminamos produkcijos kiekiu, išanalizuoti monopolijos pasekmes. Absoliučioji arba grynoji monopolija (pure monopoly) - tai toks rinkos sandaros tipas kai yra vienintelis prekių, neturinčių artimų pakaitų, pardavėjas. Šiuo terminu vadinamas ir pats vienintelis prekės pardavėjas ar gamintojas. Monopolijos gaminamas ar parduodamas produktas yra tuo unikalus, kad neturi artimų pakaitų, todėl vartotojui nėra alternatyvų: jis turi pirkti iš monopolisto arba apsieiti be produkto. Jeigu esama pakaitų, tuomet reikia reklamos. Pavyzdžiui, vartotojas gali pirkti briliantą arba išleisti pinigus poilsiui prie jūros. Vartotojui apsispręsti padės įtikinama reklama. Buities prekėms ir paslaugoms, pavyzdžiui, vandeniui, nėra pakaitų, joms reklamos nereikia. Grynoji monopolija yra abstrakcija. Realiame gyvenime yra labai mažai (jeigu iš viso yra) produktų, kurie neturi pakaitų. Mieste vietinė elektros kompanija gali būti vienintelė elektros energijos pardavėja regione, tačiau elektra, kadangi ji vartojama įvairiems tikslams, turi pakaitų Jeigu energijos kaina didėja, šildyti vartojama elektros energija keičiama anglimi ar kt. Grynoji monopolija būdingesnė vietinėms rinkoms nei tarpnacionalinėms. Mažuose miesteliuose gali būti vienas dantų gydytojas, vienas knygynas ir pan. Firma turi monopolinę galią (monopoly power) tuomet, kai gali keisti savo produkcijos kainą, keisdama gaminamą kiekį, kurį numato parduoti. Monopolinės galios laipsnis priklauso nuo gaminamos produkcijos pakaitų ir jos dalies rinkoje. Monopolinę galią turėti gali nebūtinai gryna monopolija. Monopolinės galios sąlyga yra ta, kad firmos produkcijos paklausos kreivė turi būti ne horizontali, kaip tobulojoje konkurencijoje, o pasvirusi, ir tuomet firma turi galimybę didinti ar mažinti kainą, keisdama gaminamos produkcijos kiekį, kurį siūlo rinkai. Pavyzdžiui, nors "Ford Motor” nėra grynoji monopolija, gaminanti ir parduodanti automobilius, ji galėtų turėti monopolinę galią, jeigu galėtų didinti savo automobilių kainą, siūlydama dileriams mažesnį jų kiekį. Taip ji galėtų elgtis, jeigu jos automobilių paklausos kreivė būtų pasvirusi, t.y. jeigu gana daug perkančiųjų automobilį "Ford" manytų, jog jis smarkiai skiriasi nuo konkurentų gaminamų automobilių. "Ford" galėtų turėti įtakos kainai, jeigu šios firmos automobilių dalis bendroje pasiūloje būtų pakankamai didelė. Kraštutiniu atveju produkcijos, kurią realizuoja grynoji monopolija, paklausos kreivė yra pasvirusi žemyn šio produkto rinkos paklausos kreivė. Esminis skirtumas tarp monopolinės rinkos ir tobulos konkurencijos rinkos yra tas, kad monopolinėje rinkoje firma veikia kainą. Firma turi monopolinę galią, kai pati nustato kainą savo produktui, o ne priima ją kaip rinkos realybę. Rinkos struktūra paprastai nusako pirkėjų ir pardavėjų skaičių, jų dalį bendrame perkamo ir parduodamo produkto kiekyje, produkto standartizacijos laipsnį, taip pat įėjimo į rinką ir išėjimo iš jos sudėtingumą. Grynoji monopolija ir tobuloji konkurencija yra dvi kraštutinės rinkos struktūros, kadangi esant monopolijai tik viena firma realizuoja visą produkciją, kitų firmų pasirodymas neįmanomas, o esant tobulajai konkurencijai firmų yra labai daug ir įėjimas į šaką laisvas. Kraštutiniai atvejai, būdami daugiau ar mažiau abstraktūs, leidžia geriau suprasti tarpinių variantų problemas. Įėjimo į monopolinę šaką kliūtys (barriers to entry) – tai tam tikri trukdymai, kurie mažina konkurenciją ir neleidžia kitoms firmoms įeiti į šaką. Pagrindinės įėjimo į monopolinę rinką ir išsilaikymo joje kliūtis. 1. Išskirtinės teisės, gaunamos iš vyriausybės. Vyriausybė, suteikdama firmoms vienintelio pardavėjo statusą, suformuoja kliūtį kitoms firmoms. Pavyzdžiui, išduodami leidimai (licencijos) kabelinei televizijai, tranzitiniam krovinių gabenimui pervežimams, ryšių paslaugoms ir pan.Daugeliu atvejų vyriausybė pati atstovauja monopolijoms (ypač pašto srityje). Daugelis valstybių pačios turi alkoholinių gėrimų pardavimo ar valstybinių loterijų organizavimo monopolį. 2. Patentai ir autorinės teisės. Patentai ir autorinės teisės garantuoja naujų produktų kūrėjams ar literatūros ir meno kūrinių autoriams išskirtines teises. Patentai gali būti išduodami ir gamybos technologijoms. Patentai garantuoja išradėjui monopolinę padėtį patento veikimo metu ir tik ribotą laikotarpį. Kai baigiasi patento veikimo laikas, įėjimo į šaką kliūtis dingsta. Kada kokia nors firma neteisėtai įsibrauna į rinką, pažeisdama kitos firmos patentą, jos veiklą gali sustabdyti teismas. Pavyzdžiui, 1985 m. federalinis teismas nustatė, kad "Kodak" pažeidė septynis firmai "Polaroid” išduotus patentus gaminti ir parduoti nuo 1976 m. fotoaparatus, darančius momentines fotonuotraukas. Pradėjus veikti teismo nuosprendžiui, 1986 m. antrąją sausio savaitę "Kodak" firma, kuri per metus parduodavo 25 proc. fotoaparatų, darančių momentines fotonuotraukas, turėjo nutraukti ne tik šių aparatų, bet ir jiems skirtos fotojuostos gamybą. 3. Svarbiausių žaliavų šaltinių nuosavybė. Monopolija gali išsilaikyti, jeigu ji turi ar valdo visas žaliavas, reikalingas to produkto gamybai. "De Beers" turi monopolinę galią deimantų rinkoje, kadangi ji kontroliuoja 85 proc. neapdirbtų deimantų. "Aluminum Company of America" (ALCOA) turėjo monopolį JAV aliuminio rinkoje iki II pasaulinio karo dėl to, kad kontroliavo visus boksitų šaltinius, kurie yra aliuminio žaliava. Firmos, kurios turi technologinių paslapčių, taip pat yra monopolininkės, jeigu kitos firmos negali pagaminti tokio pat produkto. Pavyzdžiui, "Coca-cola" labai saugo savo sirupo, kuris įeina į klasikinę "Coca-cola" formulę, sudėtį. Paslaptingoji formulė garantuoja kompanijai monopolinę galią, bet esama daugybės artimų gėrimų, todėl firma nėra gryna monopolija. 4. Didelės monopolinės gamybos maži kaštai. Labai didelių firmų kaštų pranašumai gali leisti vienai firmai, aptarnaujančiai visą rinką, gaminti produkciją su mažesniais kaštais, nei tai būtų galima daryti, jeigu rinką aptarnautų du ar daugiau pardavėjų. Tai gali padėti firmoms įtvirtinti monopolinę galią, bet ir tapti kliūtimi kitoms firmoms, norinčioms įeiti į šią rinką. Monopolija, norėdama apsaugoti savo rinką, gali nustatyti santykiškai mažas kainas, kurios bus "nepasiekiamos" kitoms firmoms. 1 paveiksle parodytos vienos firmos ilgojo laikotarpio vidutiniai kaštai ir rinkos paklausa jos produkcijai. Matyti, kad vidutiniai kaštai mažėja tol, kol gaminama tiek produkcijos, kuriai esant paklausa yra didesnė už kaštus. Tai reiškia, jog už bet kokį produkcijos kiekį iki pirkėjas pasiruošęs mokėti didesnę kainą nei firmos vidutiniai kaštai ir firma turi galimybę mažinti kaštus gamindama daugiau produkcijos. Nesunku įrodyti, kad vienas pardavėjas gali pasiūlyti visą reikalaujamą produkcijos kiekį su mažesniais kaštais nei du ar daugiau pardavėjų. 1 pav. Paklausa ir firmos ilgojo laikotarpio vidutiniai kaštai Tarkime, vienas pardavėjas gali gaminti produkcijos kiekį . Jeigu jis į rinką pasiūlys visą kiekį, tai pirkėjai bus pasiruošę sumokėti kainą , kuri lygi vidutiniams kaštams . Visos išlaidos būtų . Tarkime, dvi firmos gamina po pusę šio kiekio, t.y. , kai kaina nusistovėjo ir yra . Kiekvienos iš dviejų firmų vidutiniai kaštai būtų ir kiekviena siūlytų kiekį kaina . Bendrosios išlaidos kiekiui pagaminti būtų tokios: . Taigi jeigu rinkoje būtų kaina , tai dvi mažesnės firmos nesugebėtų padengti vidutinių savo gamybos kaštų ir turėtų ekonominių nuostolių. Vienintelė didelė firma, tenkinanti visą rinkos paklausą, gali gaminti visą produktą su mažesniais vidutiniais kaštais nei dvi firmos. Tokia firma, mažindama kainas, gali išstumti iš šakos mažas firmas, kad patenkintų visą rinkos paklausą. Natūrali monopolija Firma, kuri gali patenkinti visą rinkos paklausą su mažesniais vidutiniais kaštais, negu tie, kurie būtų, jeigu dvi ar daugiau firmų pateiktų tą patį produkcijos kiekį, vadinama natūraliąja monopolija (natural monopoly). Natūraliųjų monopolijų esama tokiose srityse kaip vietinis aprūpinimas dujomis, elektra, telefonu, paštu, geležies gamyba ir pan. Gamybos masto ekonomija yra pagrindinė priežastis, dėl kurios firmoms suteikiamos monopolinės teisės. Technologijos pokyčiai gali keisti kaštų sąlygas. Pavyzdžiui, tolimasis telefono ryšys kadaise buvo natūrali monopolija, tačiau dabar taip nėra dėl minėtosios priežasties. Tipiškos natūralios monopolijos VBK kreivė yra besileidžianti žemyn. Ji leidžiasi tol, kol susikerta su šakos paklausos kreive D. Paprastai rinkos paklausos kreivė D kerta RK kreivę ten, kur kreivė VBK yra žemėjanti. Grynoji monopsonija – tai tokia retenybė kaip ir grynoji monopolija. Grynoji monopsonija (pure monopsony) – tai rinka, kurioje vyrauja vienintelis pirkėjas. Monopsonijos galia (monopsony power) – tai vienintelio rinkoje pirkėjo sugebėjimas turėti įtakos prekės (ar gamybos išteklių paslaugos) kainai. Firmos pajamos monopolinėje rinkoje Monopolinės firmos produkcijos paklausos kreivė () yra pasvirusi žemyn šios produkcijos rinkos paklausos kreivė, kadangi monopolininkas atstovauja visai šakai. Monopolijos darbo organizatoriai, keisdami produkto kainą, turi atsižvelgti į vartotojų reakciją. Jie žino, kad parduodamų produktų kiekis priklauso nuo kainos, kurią jie nustatys. Ir priešingai, jie žino, kad kaina, kurią jie gali gauti už savo produktą, priklauso nuo jo kiekio, siūlomo parduoti kiekvienu laikotarpiu. Monopolistas gali nustatyti arba savo produkto kainą, arba jo kiekį, siūlomą rinkai kiekvienu laikotarpiu (2 pav.). Jeigu jis pasirinko kainą, , tai reikiamas produkcijos kiekis nustatomas iš rinkos paklausos kreivės ir jis bus . Pavyzdžiui, vietinė telefono monopolija galėtų nuspręsti padidinti kainą nuo iki , kad padidėtų pelnas. Jeigu taip būtų, tai kompanijos paslaugų paklausos kiekis sumažėtų nuo iki . Jeigu monopolija nustatys, kiek ji pateiks rinkai produktų ar paslaugų, tai kaina, kurią mokės vartotojas už šį kiekį, priklausys nuo šio produkto paklausos kreivės. Tarkime, automobilių gamintojas turi monopolį. Didėjant kintamiems kaštams, jis nusprendžia, kad norėdamas gauti maksimalų pelną turi gaminti kiekvieną mėnesį mažiau automobilių. Jis sumažins automobilių tiekimą dileriams, todėl padidės konkurencija tarp vartotojų ir padidės kaina. 2 pav. Monopolinės firmos produkcijos paklausos kreivė Todėl suprantama, kodėl monopolija negali tam tikra kaina parduoti bet kokį produkcijos kiekį. Didėjant produkcijos kiekiui, kaina turi mažėti, kadangi paklausos kreivė yra žemėjanti. Firma, esanti tobulosios konkurencijos rinkoje, gali parduoti rinkos kaina tiek, kiek nori (jos produkcijos paklausos kreivė yra absoliučiai elastinga). Nors ir kiek gamintų, konkuruojanti firma savo veiksmais negali nei padidinti, nei sumažinti rinkos kainos. Monopolinės firmos bendrųjų pajamų BPaj (total revenue – TR) dydis priklauso nuo kainos () ir pagamintos produkcijos kiekio (): . Monopolinės firmos pajamų didėjimas priklauso nuo paklausos elastingumo kainos atžvilgiu: • jeigu paklausa yra elastinga, didėjant gamybai didėja ir pajamos; • jeigu paklausa neelastinga, gamybos padidėjimas sumažina pajamas; • jeigu yra vienetinis elastingumas, gamybos didėjimas yra atvirkščiai proporcingas kainos mažėjimui, pajamos yra pastovios. Jeigu monopolinės firmos paklausos kreivė turi tiesės pavidalą, paklausos elastingumo analizė paprastesnė. Paklausa yra elastinga, kai kainos aukštos ir gamybos apimtis nedidelė, ir neelastinga, kai gamybos apimtis didelė ir kainos žemos. Monopolinės firmos vidutinės pajamos VPaj (average revenue – AR) yra pajamos, gaunamos parduodant prekės vienetą: . Monopolinės firmos ribinės pajamos RPaj (marginal revenue – MR) - tai papildomos pajamos, gaunamos pardavus papildomą produkcijos vienetą: . Esant tobulai konkurencijai, ribinės pajamos lygios kainai. Monopolininkas, norėdamas parduoti daugiau, turi sumažinti kainą. Taip yra dėl to, kad monopolininko produkcijos paklausos kreivė pasvirusi žemyn. Monopolininko papildomų pardavimų ribinės pajamos visada mažesnės už kainą. Tarkime, Jūs esate vienintelis koncertų pardavėjas ir esate pagrindinis veikėjas. Jus gerbiantys žiūrovai Jūsų balsą laiko unikaliu ir nemato Jus pakeičiančių. Taigi Jūs monopolistas ir galite nustatyti savąją koncertų kainą. 1 lentelėje surinkti duomenys apie koncertų kainą. 1 lentelė. Paklausa, bendrosios ir ribinės monopolijos pajamos Koncertų skaičius per metus Q Kaina, (tūkst. Lt) P=AR Bendrosios pajamos (tūkst. Lt) TR Ribinės pajamos (tūkst. Lt) MR 0 110 0 1 100 100 100 2 90 180 80 3 80 240 60 4 70 280 40 5 60 300 20 6 50 300 0 7 40 280 -20 8 30 240 -40 Jeigu koncerto kaina yra 100 tūkst. Lt, tai tik viena koncertų salė galėtų Jums suteikti šią paslaugą. Bendras koncertų skaičius būtų lygus 1, bendrosios ir ribinės pajamos - 100 tūkst. Lt. Jeigu norėtumėte koncertuoti du kartus per metus, koncerto kainą reikėtų sumažinti iki 90 tūkst. Lt, bendrosios pajamos tuomet būtų 180 tūkst. Lt per metus. Ribinės pajamos už antrąjį koncertą tuomet būtų 80 tūkst. Lt (180-100), t.y. 10 tūkst. Lt mažesnės nei jo kaina (90 tūkst. Lt). Išskyrus tą atvejį, kai koncertuojama vieną kartą per metus, visais kitais atvejais ribinės pajamos bus visuomet mažesnės nei paskirtoji koncerto kaina. Šio reiškinio priežastis yra ta, kad norint padidinti koncertų skaičių reikia sumažinti kainą. Norėdamas parduoti per metus du koncertus, o ne vieną, Jūs turite sumažinti koncerto kainą nuo 100 tūkst. iki 90 tūkst. Lt. Tai reiškia, kad Jūs atsisakote galimybės koncertuoti vieną kartą už 100 tūkst. Lt. Kainos sumažinimas rodo, kad Jūs gaunate tik 90 tūkst. Lt pajamų už antrąjį koncertą, kurio būtumėte negalėjęs parduoti, jei būtumėte nesumažinęs kainos. Tačiau kartu netenkate 10 tūkst. Lt, kuriuos būtumėte uždirbęs, jeigu būtumėte pardavęs tik vieną koncertą per metus už 100 tūkst. Lt. Dėl kainos sumažėjimo Jūsų ribinės pajamos bus 90 - 10=80 tūkst. Lt. 2 lentelė. Paklausos elastingumas, ribinės ir bendrosios pajamos Paklausos elastingumas kainos atžvilgiu Ribinės pajamos Kainos mažėjimo įtaka bendrosioms pajamoms Neelastinga Neigiamos Bendrosios pajamos mažėja Vienetinio elastingumo Nulinės Bendrosios pajamos nesikeičia Elastinga Teigiamos Bendrosios pajamos didėja Pelno maksimizavimas monopolinėje rinkoje pagal bendruosius ir ribinius ekonominius dydžius Pelno dydžiai ir maksimizavimo sąlygos pakankamai artimos toms, kurios yra tobulos konkurencijos rinkoje. Bendrasis pelnas Be bendrojo pelno sąvokos, vartojamos vidutinio ir ribinio pelno sąvokos. Vidutinis pelnas yra toks pelnas, kuris gaunamas už vieną produkto vienetą: čia: VPel - vidutinis pelnas; BPel - pelnas; - produkcijos apimtis. Ribinis pelnas – tai pelnas, gautas pardavus papildomą produkto vienetą: . Pelno maksimizavimą konkuruojančioje firmoje galima parodyti dviem būdais. Pelno maksimizavimo sąlygos pagal bendruosius dydžius: BPel = BPaj - BK 1. KAI BPaj > BK, BPel > 0 (+), TADA GAMYBA PELNINGA. Kai Q2 > Q > Q1, firma gauna pelną. 2. KAI BPaj = BK, BPel = 0, TADA PASIEKTAS GAMYBOS LŪŽIO TAŠKAS. Esant gamybos apimčiai Q1 ar Q2, BK = BPaj. Tai reiškia, jog firma negauna pelno ir neturi nuostolių. 3. KAI BPaj Q2, gamybos apimtis yra nuostolinga 4. OPTIMALI GAMYBOS APIMTIS BUS TADA, KAI SKIRTUMAS (BPaj - BK) BUS MAKSIMALUS. Optimalios gamybos apimties taške (BPaj) ir (BK) kreivių liestinės yra lygiagrečios (jų statmenumai yra vienodi), o (BPel) kreivės liestinė yra lygiagreti abscisų ašiai (jos statmenumas lygus 0). Pelno maksimizavimo sąlygos pagal ribinius dydžius: Firma tobulos konkurencijos rinkoje maksimizuoja pelną reguliuodama parduodamos produkcijos kiekį rinkos kaina taip, kad ribinės pajamos būtų lygios ribiniams kaštams. Nors monopolija ir gali keisti kainą, pelno maksimizavimo sąlygos išlieka tokios pat kaip ir esant tobulajai konkurencijai. Monopolistas gaus maksimalų pelną tuomet, kai ribinės pajamos bus lygios ribiniams kaštams RPaj=RK (MR=MC). Iš 3 lentelės matyti, kad didžiausias pelnas yra tuomet, kai gaminami 4 vienetai produkcijos ir parduodami po 120 Lt, nes tada ribinės pajamos yra lygios ribiniams kaštams. 3 lentelė. Monopolijos veiklos rodikliai Q P TR TC Pelnas MR MC 0 200 0 145 -145 180 30 MR>MC 1 180 180 175 +5 +140 25 2 160 320 200 +120 +100 20 3 140 420 220 +200 +60 30  4 120 480 250 +230 +40 +40 MR=MC +20 50  5 100 500 300 +200 -20 70 6 80 480 370 +110 -60 90 7 60 420 460 -40 -100 110 MR

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!